QUOTE(Alabama @ 2013 02 01, 19:30)
Bet, Alina, aš va skaitau daug apie prerafaelitus dabar.Jie be abejo menininkai, pripažinti talentai, bet ir pinigu užsidirbo sočiai, ir buvo verslus savo paveikslus pardavinėjant.
Gal kartais tos ribos nėra?
Kaip atskirti menininką nuo grafomano?
Pasitelkti į pagalbą kritiką. Yra konkretūs vertinimo kriterijai kiekvienoj meno rūšyje, tik kai kurie to nežino ir sako, kad kritikas jo nesupranta. Arba, kad jo menas suprantamas tik jam. Na, bet apie tai daug kalbama šiaip jau, va vienas toks švedas pažymi,kad lietuviams kūrėjams būdinga neklausti žiūrovo (klausytojo, skaitytojo) nuomonės, daryti kaip atrodo ir manyti, kad jo nesuprato, nes vyrauja masės. Supranta tos masės, kai viskas yra gerai.
Dar kartą norisi pabrėžti, kad mokslininkas menininkus gali atpažinti, taigi, akivaizdu, kad svarbiausia - technikos virtuoziškumas. Žinoma, yra daug dedamųjų dalių, bet jau pasikartosiu - tikslingas darbas ir kūrybiškumo tobulinimas. Papasakočiau ką pasakojo gi dėl mopasanas apie kaip mokėsi aprašyti ugnį, bet rašau ne su kompiuteriu ir reiktų pasieškoti konkrečių citatų, kurių nepamenu, bet buvo įdomu, kaip jį Floberas mokė save prievartauti ir mąstyti, mąstyti, mąstyti. Ir šiaip koks skirtumas, čia ne vieta pliurpti (kuo toliau, tuo labiau vertinu gyvas akis

)
Labos, uogos.