Kalbėjot vakar apie talentą ir darbą.. Nesupyksit, jei įkišiu trigrašį? Visgi, esu linkusi pritarti vyraujančiai nuomonei (pasaulyje), jog talento gana 10proc., o visa kita sunkus darbas. Kodėl, bandysiu pagrįsti, gal kiek matematiškai, kodėl taip manau. Tarkim, talento pas mane - nulis. Skaitau, domiuosi, praktikuojuos, dirbu... mėnesį, metus.. ir štai, moku padaryti beveik tobulą nuotrauką (taisyklės, parametrai, etc), nėra prie ko prikibti. Bet, pasižiūri, pasigroži ir pamiršti - neužkabino, neprivertė stebėtis, džiaugtis, gal liūdėti, neprivertė sulaikyti kvapo.. Teorinių žinių negana ir daug daug darbo iki išpildymo visiško, jei nėra cinkelio. Iš kitos pusės žiūrint, kas aš esu, jei esu talentinga, tačiau nėra jokių žinių, nesimokau, nebandau, nesistengiu? Kas iš mano genialumo? Tikriausiai, mano talentas užges nė nežybtelėjęs.
Galbūt, šiuo klausimu, kiekvienas žiūrim iš savo varpinės (kaip ir visais kitais klausimais) Kol kas nesijaučiu nei talentą turinti, nei dirbanti atkakliai.. toks periodas. Praeis, laukiu.
labukas mergaites ir berniukai.
neturejau galimybes anksciau uzsukti, bet labai norejau pakviesti visus norincius i Simonos (kazkada Akasha, po to SBM) fotografiju parodos atidaryma (visa info plakate, o facebook'e galerija PGA) siandien 18val.
daugiau informacijos evente --> https://www.facebook...91810267535744/
cia viena is mylimiausiu mano kada nors organizuotu parodu. tad susitikime siandien prie taureles vyno ir pasigrozhekim vienos is musishkiu pasiekimais
neturejau galimybes anksciau uzsukti, bet labai norejau pakviesti visus norincius i Simonos (kazkada Akasha, po to SBM) fotografiju parodos atidaryma (visa info plakate, o facebook'e galerija PGA) siandien 18val.
daugiau informacijos evente --> https://www.facebook...91810267535744/
cia viena is mylimiausiu mano kada nors organizuotu parodu. tad susitikime siandien prie taureles vyno ir pasigrozhekim vienos is musishkiu pasiekimais
QUOTE(Vuniščia @ 2013 01 31, 22:50)
1. Nu negaliu taip palikt
Kaip žinia mažiausiai yra dvi žmonių rūšys:
1. talentingi kūryboje;
2. talentingi kažkur kitur.
Pirmieji jei nedirbs, pasieks kažką nebent per atsitiktinumą (naujoko sėkmė etc). Galbūt turės savo pasekėjų būrį ir pan. Tačiau jei pirmieji daug daug dirbs, jiems kūrybinė sėkmė garantuota, kitaip net negali būti (nebent skirtingai sėkmę įsivaizduojame).
Kalbant apie antruosius, jei jie nedirbs, nieko ir nepasieks. Jei antrieji įsivaizduos esą talentingi kūryboje ir daug daug dirbs, o taip! Jie bus daug pasiekę, daug nudirbę, bet, gali būti, kad nebus ypatingi.
Bet tai tik samprotavimai. Mano buvęs dėstytojas, visą gyvenimą tyrinėja poezijos "gramatiką". Jis galėtų kepti eilėraščius vieną po kito ir jie būtų pripažinti ne vieno kritiko, laimėtų rinkimuose, būtų verčiamas ir t. t. Bet jis sako, kad dėl to jis to ir nedaro
Taigi, kaip atskirti tą ribą? Juk mūsų įsivaizduojamas unikalumas yra labai sąlyginis ir neapibrėžiamas. Mano minėtas profesorius yra be galo įdomus žmogus, jo smagu klausytis, o gal jis iš tų, kurie talentingi ir kartu darbštūs?
Pripažinkim, net mešką galima išmokyti važinėti dviračiu. Žmogus ne meška, kūryba ne dviratis. Kodėl net ir tas netalentingas žmogus, daug dirbęs, daug tobulėjęs, daug metų gyvenęs toje terpėje negalėtų tapti talentingu?
2. Ar Jūs manote, kad svarbiausia yra tai, ką atsinešame, o ne tai kuo tampame po gimimo?
3. Mokslininkai sako, kad žmogumi tampama, o ne gimstama. Taigi.
Klausimą palieku atvirą, bet aš nedrįsčiau nieko čia tvirtai teigti
Kaip žinia mažiausiai yra dvi žmonių rūšys:
1. talentingi kūryboje;
2. talentingi kažkur kitur.
Pirmieji jei nedirbs, pasieks kažką nebent per atsitiktinumą (naujoko sėkmė etc). Galbūt turės savo pasekėjų būrį ir pan. Tačiau jei pirmieji daug daug dirbs, jiems kūrybinė sėkmė garantuota, kitaip net negali būti (nebent skirtingai sėkmę įsivaizduojame).
Kalbant apie antruosius, jei jie nedirbs, nieko ir nepasieks. Jei antrieji įsivaizduos esą talentingi kūryboje ir daug daug dirbs, o taip! Jie bus daug pasiekę, daug nudirbę, bet, gali būti, kad nebus ypatingi.
Bet tai tik samprotavimai. Mano buvęs dėstytojas, visą gyvenimą tyrinėja poezijos "gramatiką". Jis galėtų kepti eilėraščius vieną po kito ir jie būtų pripažinti ne vieno kritiko, laimėtų rinkimuose, būtų verčiamas ir t. t. Bet jis sako, kad dėl to jis to ir nedaro
Taigi, kaip atskirti tą ribą? Juk mūsų įsivaizduojamas unikalumas yra labai sąlyginis ir neapibrėžiamas. Mano minėtas profesorius yra be galo įdomus žmogus, jo smagu klausytis, o gal jis iš tų, kurie talentingi ir kartu darbštūs?
Pripažinkim, net mešką galima išmokyti važinėti dviračiu. Žmogus ne meška, kūryba ne dviratis. Kodėl net ir tas netalentingas žmogus, daug dirbęs, daug tobulėjęs, daug metų gyvenęs toje terpėje negalėtų tapti talentingu?
2. Ar Jūs manote, kad svarbiausia yra tai, ką atsinešame, o ne tai kuo tampame po gimimo?
3. Mokslininkai sako, kad žmogumi tampama, o ne gimstama. Taigi.
Klausimą palieku atvirą, bet aš nedrįsčiau nieko čia tvirtai teigti
1. Dėl visko sutinku
2. Čia drįsčiau prieštarauti (ir tu pati sau prieštarauji). Tai ką atsinešame gimdami - taip pat turi daug įtakos tam, kuo mes tampame (juk gimęs beždžione žmogumi netapsi. Tai tik primytivus pavyzdys. Bet tam tikri pomėgiai, charakterio ypatybės ar talentas yra atsinešami gimstant - kodėl vienas groti pianinu moka šešerių, kitas to niekada nemokės).
3. Be abejo, žmogus augęs džiunglėse vargu ar turės civilizacijos žmogui būdingų ypatybių. To reikia išmokti. Bet kalba vėlgi dabar ne apie tai.
QUOTE(Ka @ 2013 02 01, 00:01)
Aš taip pat išsisaugojau nuorodą daugiausiai dėl rankų ar dėl pozų. O micmojo mano mylimukas
Čia ne vertinimui, bet gal kuri gali padėti su šituo ND (auto, debesėlis, manual)
QUOTE(vienintelė @ 2013 02 01, 11:58)
gal vasario 10 ?
o man labai gerai iki kovo 10
QUOTE(Vuniščia @ 2013 01 31, 22:50)
Kaip žinia mažiausiai yra dvi žmonių rūšys:
1. talentingi kūryboje;
2. talentingi kažkur kitur.
Pirmieji jei nedirbs, pasieks kažką nebent per atsitiktinumą (naujoko sėkmė etc). Galbūt turės savo pasekėjų būrį ir pan. Tačiau jei pirmieji daug daug dirbs, jiems kūrybinė sėkmė garantuota, kitaip net negali būti (nebent skirtingai sėkmę įsivaizduojame).
Kalbant apie antruosius, jei jie nedirbs, nieko ir nepasieks. Jei antrieji įsivaizduos esą talentingi kūryboje ir daug daug dirbs, o taip! Jie bus daug pasiekę, daug nudirbę, bet, gali būti, kad nebus ypatingi.
Bet tai tik samprotavimai. Mano buvęs dėstytojas, visą gyvenimą tyrinėja poezijos "gramatiką". Jis galėtų kepti eilėraščius vieną po kito ir jie būtų pripažinti ne vieno kritiko, laimėtų rinkimuose, būtų verčiamas ir t. t. Bet jis sako, kad dėl to jis to ir nedaro
absoliučiai sutinku su Tavo 1 ir 2 variantų "iššifravimu"
dėl dėstytojo - rašai " pripažinti ne vieno kritiko, laimėtų rinkimuose, būtų verčiamas ir t. t. Bet jis sako, kad dėl to jis to ir nedaro..."
Taigi va- jis pats to nenori! Yra vidinis stabdys.
Jei dėstytojas trykštu noru dalintis visu jo viduje esančiu kūrybiniu potencialu
ir t.t. ir pan., tai matyt turėtume dar vieną pripažintą talentą Na dabar išeina, kad jis nepripažintas
QUOTE(voveraite1302 @ 2013 02 01, 00:36)
O žinai, Rittule, tuos "garus" gal su smilkalais pamėginti reikėtų... Jei dūmelis per stiprus nebūtų Arba užpūst kokią žvakelę... Nes tą garą nufotografuoti, pasirodo, reikia mokėti... Reikia tamsaus fono, kad baltas garas matytųsi, reikia jį gerai apšviesti... Va čia tokį straipsniuką apie tai galima rasti http://www_foodportf...aphy/steam.html
O dėl mano foto, taip, ten tikrai ankštoka. Bet pasitaisysiu, kai tikrai mergaitė galės ramiai papozuoti
O dėl mano foto, taip, ten tikrai ankštoka. Bet pasitaisysiu, kai tikrai mergaitė galės ramiai papozuoti
Neseniai mums dare fotosesija fotografas, ir bande tuos garus fotkint is puodeliu, ziuresim, kas ten jam gavosi
Sveikos,
atnešu 3 ND. Žinau, kad neužskaitysit, bet reikia komentarų ir pastabų. Nes man kol kas pasidarė neaišku, KAIP padaryt, kad visiškai tiesiai stovinti knyga neatrodytų nusvirus Pirmosios foto padariau gal 20 variantų, bet kaip mano akim svyra, taip svyra :
atnešu 3 ND. Žinau, kad neužskaitysit, bet reikia komentarų ir pastabų. Nes man kol kas pasidarė neaišku, KAIP padaryt, kad visiškai tiesiai stovinti knyga neatrodytų nusvirus Pirmosios foto padariau gal 20 variantų, bet kaip mano akim svyra, taip svyra :
Va įdomus skirtumas tarp labai gabaus, sėkmingo amatininko ir menininko.Abu turi talentą, abu (tarkim)pripažinti, garsus.Bet vistiek juk lieka riba?Kame ji?
Kad toli neiti, Pocėjus. Kas jis-menininkas ar vis tik amatininkas?
Kad toli neiti, Pocėjus. Kas jis-menininkas ar vis tik amatininkas?