QUOTE(sayonara @ 2013 01 31, 21:22)
aha. o mano sūnus kuria modernaus meno instaliacijas
QUOTE(je t'aime @ 2013 01 31, 20:25)
man dabar taaaaaaip pikta, nu taaaaaip pikta, nes ryt ir poryt reikia juostinio fotoaparato, o į vilnių, į lab'ą, nusivežt galiu tik kitą savaitgalį. strigau 
jei nebijai zenito, galiu paskolint. bet aš vilniuje.
QUOTE(je t'aime @ 2013 01 31, 21:25)
man dabar taaaaaaip pikta, nu taaaaaip pikta, nes ryt ir poryt reikia juostinio fotoaparato, o į vilnių, į lab'ą, nusivežt galiu tik kitą savaitgalį. strigau
na jei turi juodą juostelės įdėklą. Išimk tamsoje juostelę, įdėk ją į tą įdėklą. Suvyniok dar kur nors ir paskui turėsi fotoaparatą naudojimui.
QUOTE(Yvette @ 2013 01 31, 20:25)
nu. apie vartotojiško pasaulio susvetimėjimą.
QUOTE(sayonara @ 2013 01 31, 21:26)
jei nebijai zenito, galiu paskolint. bet aš vilniuje.
taigi vat, kad vilniuj paprastai lankausi kiekvieną savaitgalį, o čia dėl spešal įvykių, šį savaitgalį vilniuj nebūsiu.
tai netinka. zenitų nebijau, bijosiu dabar savęs, o tiksliau savo entuziazmo susukinėjant juostas 
QUOTE(Yvette @ 2013 01 31, 21:27)
na jei turi juodą juostelės įdėklą. Išimk tamsoje juostelę, įdėk ją į tą įdėklą. Suvyniok dar kur nors ir paskui turėsi fotoaparatą naudojimui.
tikriausiai reikia šitą variantą pabandyt. nors jau ir taip maža vilties, kad neapsišvietė ji.
QUOTE(Rico @ 2013 01 31, 18:15)
Kaip ten yra- tik keli % yra tikri "menininkai", kurejai, talentingi, o kiti daug dirba... tai tie norintys... per mazai dirba?
bet va tas pasitikejimas savimi gi kartais ir padeda pasiekti, toliau dirbti... ar nepasitikejimas gali sustabdyti ta raida...
nezinau kur tiesa... ir ar yra ta viena tiesa...
idomu labai
bet va tas pasitikejimas savimi gi kartais ir padeda pasiekti, toliau dirbti... ar nepasitikejimas gali sustabdyti ta raida...
nezinau kur tiesa... ir ar yra ta viena tiesa...
idomu labai
Kai Dizaino kolegijoje lankiau kompozicijos (tapyba) kursus, destytoja sake, zmogus turi tik kelis procentus talento, visa kita yra darbas darbas darbas ir dar karta darbas
QUOTE(sbo @ 2013 01 31, 21:51)
Kai Dizaino kolegijoje lankiau kompozicijos (tapyba) kursus, destytoja sake, zmogus turi tik kelis procentus talento, visa kita yra darbas darbas darbas ir dar karta darbas
o čia nesutinku, kad daug kas yra darbas, darbas, darbas...
Galima atidirbti techniką, įvaldyti šviesą ir dar daug smulkmenų.... Bet nėra to kažko, ką autorius įdeda į kūrinį (sakykim jis įdeda dalelę savęs)... be šito prieskonio, bet koks super atidirbtas darbas nepatrauks mūsų taip, kaip galėtų techniškai netvarkingas patraukti, kuris spinduliuoja autoriaus vidumi, jausmais, išgyvnimais, mintimis...
Na čia mano nuomonė. Aš savamokslė, nieko nebaigusi. Bet ne kartą pagalvojau, kad man būtų sunkoka menų mokykloje. Įsibrėžti į kažkokius rėmus, tiek darbais, tiek mąstymu, minčių eiga, kuria tave bando pasukti...
QUOTE(Yvette @ 2013 01 31, 21:58)
Bet nėra to kažko, ką autorius įdeda į kūrinį (sakykim jis įdeda dalelę savęs)... be šito prieskonio, bet koks super atidirbtas darbas nepatrauks mūsų taip, kaip galėtų techniškai netvarkingas patraukti, kuris spinduliuoja autoriaus vidumi, jausmais, išgyvnimais, mintimis...
BŪTENT
Nu negaliu taip palikt
Kaip žinia mažiausiai yra dvi žmonių rūšys:
1. talentingi kūryboje;
2. talentingi kažkur kitur.
Pirmieji jei nedirbs, pasieks kažką nebent per atsitiktinumą (naujoko sėkmė etc). Galbūt turės savo pasekėjų būrį ir pan. Tačiau jei pirmieji daug daug dirbs, jiems kūrybinė sėkmė garantuota, kitaip net negali būti (nebent skirtingai sėkmę įsivaizduojame).
Kalbant apie antruosius, jei jie nedirbs, nieko ir nepasieks. Jei antrieji įsivaizduos esą talentingi kūryboje ir daug daug dirbs, o taip! Jie bus daug pasiekę, daug nudirbę, bet, gali būti, kad nebus ypatingi.
Bet tai tik samprotavimai. Mano buvęs dėstytojas, visą gyvenimą tyrinėja poezijos "gramatiką". Jis galėtų kepti eilėraščius vieną po kito ir jie būtų pripažinti ne vieno kritiko, laimėtų rinkimuose, būtų verčiamas ir t. t. Bet jis sako, kad dėl to jis to ir nedaro
Taigi, kaip atskirti tą ribą? Juk mūsų įsivaizduojamas unikalumas yra labai sąlyginis ir neapibrėžiamas. Mano minėtas profesorius yra be galo įdomus žmogus, jo smagu klausytis, o gal jis iš tų, kurie talentingi ir kartu darbštūs?
Pripažinkim, net mešką galima išmokyti važinėti dviračiu. Žmogus ne meška, kūryba ne dviratis. Kodėl net ir tas netalentingas žmogus, daug dirbęs, daug tobulėjęs, daug metų gyvenęs toje terpėje negalėtų tapti talentingu? Ar Jūs manote, kad svarbiausia yra tai, ką atsinešame, o ne tai kuo tampame po gimimo?
Mokslininkai sako, kad žmogumi tampama, o ne gimstama. Taigi.
Klausimą palieku atvirą, bet aš nedrįsčiau nieko čia tvirtai teigti
Kaip žinia mažiausiai yra dvi žmonių rūšys:
1. talentingi kūryboje;
2. talentingi kažkur kitur.
Pirmieji jei nedirbs, pasieks kažką nebent per atsitiktinumą (naujoko sėkmė etc). Galbūt turės savo pasekėjų būrį ir pan. Tačiau jei pirmieji daug daug dirbs, jiems kūrybinė sėkmė garantuota, kitaip net negali būti (nebent skirtingai sėkmę įsivaizduojame).
Kalbant apie antruosius, jei jie nedirbs, nieko ir nepasieks. Jei antrieji įsivaizduos esą talentingi kūryboje ir daug daug dirbs, o taip!
Jie bus daug pasiekę, daug nudirbę, bet, gali būti, kad nebus ypatingi. Bet tai tik samprotavimai. Mano buvęs dėstytojas, visą gyvenimą tyrinėja poezijos "gramatiką". Jis galėtų kepti eilėraščius vieną po kito ir jie būtų pripažinti ne vieno kritiko, laimėtų rinkimuose, būtų verčiamas ir t. t. Bet jis sako, kad dėl to jis to ir nedaro
Taigi, kaip atskirti tą ribą? Juk mūsų įsivaizduojamas unikalumas yra labai sąlyginis ir neapibrėžiamas. Mano minėtas profesorius yra be galo įdomus žmogus, jo smagu klausytis, o gal jis iš tų, kurie talentingi ir kartu darbštūs?
Pripažinkim, net mešką galima išmokyti važinėti dviračiu. Žmogus ne meška, kūryba ne dviratis. Kodėl net ir tas netalentingas žmogus, daug dirbęs, daug tobulėjęs, daug metų gyvenęs toje terpėje negalėtų tapti talentingu? Ar Jūs manote, kad svarbiausia yra tai, ką atsinešame, o ne tai kuo tampame po gimimo?
Mokslininkai sako, kad žmogumi tampama, o ne gimstama. Taigi.
Klausimą palieku atvirą, bet aš nedrįsčiau nieko čia tvirtai teigti
QUOTE(Yvette @ 2013 01 31, 22:00)
Jei jau apie mešką, ją galima išmokyti važiuoti dviračiu, bet ji vistiek bus nerangi. Mažiausia kliūtis, kuri nebuvo numatyta visų dresūrų metu ir meška pliumptels visu svoriu ant žemės...
Bet, kaip minėjau, mes ne meškos, tiesa?
Žodžiu, aš tiesiog pasakiau savo nuomonę. Su ja, žinoma, kad galima nesutikti
Daug margumo šiam pasauly, daug klausimų, į kuriuos nėra tikslaus atsakymo.
