Angelų mamos

#61
Sveikos, seniai besilankiau čia... Įsilindau palinkėti visoms meilės ir džiaugsmo, bet matau, kad yra nauja mamytė... verysad.gif Užuojauta Tau, mūsų naujote... Naujoku nesmagu būti niekur, o šioje temoje ypač... Aš po netekties vėl pradėjau gyventi, kai susilaukįme dar vieno vaikiuko. O tas laikotarpis, kai vienas iškeliavo ir, kol susulaukėme dukrytės, tiesiog pravegetuotas buvo. Gyvenom kaip robotai... Tačiau dabar vėl gyvenu ir džiaugiuosi savo mažais stebuklais. Ir taip gaila, kad jie greitai auga... Tyliai pasvajoju, kaip būtų šaunu, jeigu dar padaužiukas vienas būtų. Vyras, tai sako, kad jam jau gana biggrin.gif . Tik kažkokia nuojauta kažkur kužda, kad gal dar ir ne pabaiga. Neseniai pagavau save galvojant, kad darbo kambaryje būtų galima įrengti kambarį vaikui biggrin.gif . Aš visai sutikčiau net ir įsivaikinti....

O čia štai tokia paaugusi mano mikstūra nuo visų širdies skausmų

user posted image

user posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo lairam: 14 vasario 2013 - 14:26
#62
Lairam,tokia jau didele tavo mikstura wub.gif
Man irgi gaila,kad laikas greit lekia auginant vaikus wub.gif
Atsakyti
#63
Galvoju ir as apie dar viena vaikeli, tik kolkas pasveikt reikia po praejusio gimdymo.

Rytoj bus menuo ir nuo ryto nerandu sau vietos, asaros upeliais teka ir nesibaigia. Kelias dienas buvo pasidare ramiau, atrode ir laiko praejo daugiau, o dar tik menuo ir skausmas uzgriuvo didelis didelis. Dar atradau daina:

http://www.youtube.c...re=results_main

bet kas klausysit- tikrai liudna. Bet grazi, atrodo lyg mamai netekusiai vaikelio parasyta.
Atsakyti
#64
QUOTE(Emilio_mamyte @ 2013 02 14, 16:51)
Galvoju ir as apie dar viena vaikeli, tik kolkas pasveikt reikia po praejusio gimdymo.

Rytoj bus menuo ir nuo ryto nerandu sau vietos, asaros upeliais teka ir nesibaigia. Kelias dienas buvo pasidare ramiau, atrode ir laiko praejo daugiau, o dar tik menuo ir skausmas uzgriuvo didelis didelis. Dar atradau daina:

http://www.youtube.c...re=results_main

bet kas klausysit- tikrai liudna. Bet grazi, atrodo lyg mamai netekusiai vaikelio parasyta.



Suprantu Tave... Prisimenu tuos skaičiavimus. Pirmus metus skaičiavau visus mėnesius... Tas siaubingas jausmas. Gal net ne jausmas, o jų kratinys- kai kaltini likimą, kaltini kitus, kaltini save, net gėdos jausmas, baimė, jog kas nors paklaus apie vaikelį... Mūsų didžiasia paguoda buvo vyresnėlis. Į jį įsikibome, kaip į kokį gelbėjimosi ratą ir vienintelį varikliuką, kuris šiaip ne taip padėjo kapanotis... Praėjo 2,5 metai, tikrai susigyvenome su visko, bet jo trūksta. Atrodo, kad nuotraukose ir tose yra tuščia erdvė, kurioje turėjo būti jo veidelis, jo šypsenėlė. Ir dabat širdis suvirpa, kai pakalbina toko paties amžiaus berniukas....

Laikykis, kada nors bus lengiau... Kai tik bus gaima, tai laukitės dar vieno vaikelio. Jis nepakeis ano, bet gyvenimas vėl bus šviesus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo lairam: 14 vasario 2013 - 16:04
#65
Pakilimai ir nuosmukiai, asaros ir juokas... Kasdien vis kitaip. Ir mes isikibom i savo pirmagimi kaip i vilti, tas padeda laikytis.
Atsakyti
#66
QUOTE(Emilio_mamyte @ 2013 02 14, 16:51)
Galvoju ir as apie dar viena vaikeli, tik kolkas pasveikt reikia po praejusio gimdymo.

Rytoj bus menuo ir nuo ryto nerandu sau vietos, asaros upeliais teka ir nesibaigia. Kelias dienas buvo pasidare ramiau, atrode ir laiko praejo daugiau, o dar tik menuo ir skausmas uzgriuvo didelis didelis. Dar atradau daina:

http://www.youtube.c...re=results_main

bet kas klausysit- tikrai liudna. Bet grazi, atrodo lyg mamai netekusiai vaikelio parasyta.

Kaip gaila tavęs.Kaip suprantu tavo didelį skausmą.Bet...turi tai iskenteti,kitaip,deja,nebus. verysad.gif
Zvakutė tavo angelui
Atsakyti
#67
QUOTE(Vaivos juosta @ 2013 02 14, 10:36)
Miglė ryte atsikėlė ir pasakoja -" sapnavau Vaivutę. Kartu miegojot. Ir aš šalia norėjau, bet netilpau, tada verkiau. "
Ir tikrai - girdėjau naktį, kaip per miegus Miglė verkė...

..paklausiau paskui - kokia Vaivutė buvo? Sakė - maža, balta, minkšta  biggrin.gif  wub.gif ...

wub.gif
Mano dukriukui paskutini pusmeti labai labai truksta seses....Kasdien kalba apie ja, ilgisi, verkia, glosto nuotraukyte, klausineja kokia ji dabar, ar panasi i ja, ar myli ja....Kartais pyksta, kodel sese isejo, o ne su ja ziadzia, miega, myluojasi....Klausia, kodel mano drauge turi gyva sese, o as ne..... verysad.gif
Gal jai taip sunku, nes jos dvynes...? Gal jai truksta to artumo....? Nezinau net ka ir galvot jau...
Atsakyti
#68
QUOTE(Lu @ 2013 02 14, 12:55)
Daznai Migle prisimena Vaivute wub.gif
Mate ji ja?


Nematė. Tik iš mano pasakojimų žino, iš nuotraukų. Kai atšįla oras, labai dažnai važiuojam į kapelius, netoli mums, tai visada pasakoja, kalbina ten angeliuką. Daug kartų girdėjau, kaip ji Jos pasiilgsta ir gailisi. wub.gif

QUOTE(sandrynja @ 2013 02 14, 16:57)
:
Gal jai taip sunku, nes jos dvynes...? Gal jai truksta to artumo....? Nezinau net ka ir galvot jau...

Sunku ir suvokti.....
Atsakyti
#69
QUOTE(sandrynja @ 2013 02 14, 17:57)
Gal jai taip sunku, nes jos dvynes...? Gal jai truksta to artumo....? Nezinau net ka ir galvot jau...

Butent del to kad dvynes jai ir yra sunku...Ji pasamonei zino kad turi sese, tokia jai programa irasyta jos galvelei. Ir net jai jus apie tai nesikalbesite ji visada ja jaus ir jai visada jos truks.

As turbut nuvesciau pas psihologe vaika. Apribojau savo vaikus nuo sito. Vyresnioji zino, bet mes niekada namuose nekalbam apie tai. Vidurinele manau net neprisimena. I kapines su vaikais nuvaziuojame tik per lapkricio 1d.

Lairam kokia tavo princese jau paaugusi wub.gif
Atsakyti
#70
QUOTE(sandrynja @ 2013 02 14, 17:57)
wub.gif
Mano dukriukui paskutini pusmeti labai labai truksta seses....Kasdien kalba apie ja, ilgisi, verkia, glosto nuotraukyte, klausineja kokia ji dabar, ar panasi i ja, ar myli ja....Kartais pyksta, kodel sese isejo, o ne su ja ziadzia, miega, myluojasi....Klausia, kodel mano drauge turi gyva sese, o as ne..... verysad.gif
Gal jai taip sunku, nes jos dvynes...? Gal jai truksta to artumo....? Nezinau net ka ir galvot jau...


gal ji jaucia ta dvyniu rysi,mano merginos viena be kitos niekur ax.gif
o apie broliuka nepasakoju,manau jos per mazos kad suprastu...
naujai mamytei stiprybes,tik kitas vaikelis apmalsina ta skausma,bet jo neuzmusa schmoll.gif
labas visoms 4u.gif
pamirsau pagirti lairam grazuole wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo zydrute: 20 vasario 2013 - 23:08
#71
Bandom laikytis ir mudu su vyru, viena diena buna laai sunku ir nematau kelio pro asaras, kita diena tik ir svajoju apie dar viena vaikeli ir lengviau, drasiau kvepuoju.
Ar galit pasakyt, nes kaikurios jau ilgiau gyvenat su skausmu- buna akimirku, kad atrodo tarsi tai nutiko ne mum, ne su musu vaikiuku ir bunam laimingi, planuojam ir gyvenam toliau- ar tai nera blogai? Gal tai skausmo numetimas ir jis gris visu sunkumu veliau? Tom akimirkom labai bijau, kad tikrai pradedu pamirst, tarsi nieko nebuvo ir bijau visai pamirst musu Angeliuka. Suprantu, kad niekada nepamirsim ir jis visada gyvens musu sirdyse, bet bijau, kad jis negalvotu, jog mum nera svarbus...

Lairam, o kas nutiko, kad iskeliavo Angeliukas? As labai bijau isisvajot apie dar viena vaikuti, kad vel taip nenutiktu, kad pasikartos ligos ir vel bus daug skausmo...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Emilio_mamyte: 22 vasario 2013 - 09:15
#72
QUOTE(Emilio_mamyte @ 2013 02 22, 10:13)
Lairam[/b], o kas nutiko, kad iskeliavo Angeliukas? As labai bijau isisvajot apie dar viena vaikuti, kad vel taip nenutiktu, kad pasikartos ligos ir vel bus daug skausmo...



Mano vaikeliui širdelė nesveika buvo....

Kažkada savo istoriją aprašiau čia http://www.supermama...?...=620554&hl=


P.S. Ta baimė pamiršti ir lyg kaltės jausmas, kad pamirši normalus dalykas. Tikrai. Žinok, kad nesi kažkokia nenormali ir pan. Praeitas etapas ir man šis, ir kitoms iš šio skyrelio.... Tu visiškai normali gedinti mama... Tik nesibaimink, nepamirši savo vaikelio. Tiesiog priprasi ir išmoksi su tuo gyventi. O ateis toks laikas, kai gal net ne su ašarom, bet su šypsena prisiminsi, jog buvo toks mažas stebuklėlis, kuris apvertė visą gyvenimą.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo lairam: 22 vasario 2013 - 09:31