Angelų mamos

Aciu, mergytes, uz linkejimus mano maziukui Labai labai tikiuos, kad po scano nereiks dar labiau bliauti VISKAS MUMS BUS GERAI! juk taip turi buti.... (cia jau save drasinu )



Uzjauciu.....
pasipasakosi, kada paciai to noresis... o del skausmo, deja, nieko paguodziancio kiekviena savaip...katra greiciau ji "prisiaukinam" iki tiek, kad "panestume", kitai ilgiau, o ar aprimsta ar praeina.....???? astunti metai jau eina, o atsakyti vis dar negaliu ....
Papildyta:

....

Uzuojauta, Tau ir Tavo seimai pradejo gereti, tik po kokiu 8 menesiu, apmazejo sielvartas...pirmi menesiai sunkus...

Uzuojauta tau ir tavo seimai

visoms skirtingai,reikes laiko.nemazai laiko...

Pameginsiu papasakoti...
36 savaite, sausio 5, sestadieni, prasidejo nesciuju kepenu hepatoze- iskart pagulde i Vilniaus Antakalnio akuserijos patologijos skyriu. State lasines, skyre vaistus. Viskas buvo gerai, jokiu pakitimu vaikiukui nebuvo, po echoskopiju nuolat kartojo, kad berniukas auga sveikas, didelis, judrus buvo- pati nuolat jutau judesius. Tada prasidejo pilvo skausmai, kartais tepliodavau- bet akuseres nuolat kartojo, kad laikas gimdyt-ner ko panikuot. Prasydavau budincio gydytojo, kad apziuretu, jei skausmas uzeidavo vakare- pamatuodavo tonusus ir pasakiusios, kad viskas man vaikiukui gerai- nieko nekviesdavo. Begulint ligoninej nutare, kad sulaukus 37 savaiciu skatins gimdyma. Bet... ta nakti i 37 savaite sukarsciavau, na, matyt, ligoninej buvo uzklydes gripo virusas ar dar kazkoks- ryte nutare, kad gimdymo neskatins, reikia, kad nekiltu temperatura, kad pailseciau. Tada echo irgi rode, kad viskas mums su vaikiuku gerai. Atsiunte LOR gydytoja, kad mane apziuretu- apziurejo, pasake, kad man umus virusinis faringitas ir pazadejo sudeliot gydyma, plius skyre Tamiflu nuo gripo. Iki vakaro nesulaukus jokiu vaistu ir negavus saraso, ka turiu nusipirkt pati vel ejau pas akusere. Bet ji tik pasake, kad man joks papildomas gydymas neskirtas. Kadangi vel pradejau karsciuot, tai prasiau, kad pakviestu budinti gydytoja- negi as iki pirmadienio busiu be gydymo- juk karsciavau ir labai ziauriai gerkle skaudejo, kosejau. Po ilgu aiskinimu pagaliau dave man ta Tamiflu, o ryte vyras atveze vaistu gerkles skausmui. Sestadieni vel pakilo temperatura- pasikvieciau budejusia akusere, o ta mane apreke- kad per tokias kaip as ir ji pati apsirgo, vaiksto ir kvietineja visokios su temperaturom (ejau nakti ieskot ir zadinau, nes karstis 3 val nekrito niekaip, labai bijojau, kad ko nenutiktu mano pilvukui). Tada padave vaistus nuo karscio ir pasake,kad iki ryto manes matyt akyse nenori- vaistu atnese visai parai nuo karsciavimo. Verkiau pasikukciodama uz toki elgesi, negana to atejo draugai aplankyt- ju neileido, isterikavo ant viso auksto, kad niekas neitu i palata- mes dviese gulejom su kita moterim- ji pirma apsirgo, tai mus i skirtingas palatas pagulde, bet kai as sukarsciavau- pagulde atgal i ta pacia- tai ji pati pasibaisejo tokiu bendravimu su besilaukianciom moterim. Sestadieni dar karsciavau vakare, bet sekmadieni eme geret, gerklei jau kitokiu vaistu atveze- nes tiksliai nezinojom, ko reikia- ka vaistinej siule, ta ir pirko vyras. Pirmadieni pasikeite palatos gydytoja ir vel apie gimdyma nieko nesake- tada jau garsiau prasiaus leisti gimdyti, nes po karsciavimu labai bijojau, kad vaikiukas butu sveikas. Buvo konsiliumas, tai nutare dar savaite brandinti plauciukus, tada jau atseit leis gimdyt. Pakartojo kraujo tyrius- o ten kepenu fermentai dar blogesni nei guldant i ligonine, nutare skirt antibiotikus ir treciadieni skatins gimdyma. Labai verkiau, kai vedeja ir palatos gydytoja kalbejo, as aiskinau, kad akuseres labai grubios, visos nuolat priekaistauja, kad skleidziu gripa- nors atsiguliau pati budama sveika. Prasiaus namo, kad nereiktu gulet. Pasiule psichologa, kad nusiraminciau. Deja, antradienio ryta, sausio 15 padare echo ir pamate, kad nebeliko vaisiaus vandenu. Tada nutare dar dienos nebelaukt, palydejo i gimdykla. Buvau laiminga, laukiau susitikimo su savo mazuteliu stebukleliu- bet kai pajunge tonusu matavima- supratom su vyru kd kazkas negerai, nes daktarai tuntais ejo- pasirodo kazkas buvo negerai vaikiukui, ta pamate jau tik gimdymo skyroiaus daktarai, patologijos skyrius nemate- siule ir cezari, bet buvo pavojus man paciai, ir siule naturaliai gimdyt- nebuvo aisku, kokie tie pakenkimai vaikiukui. Pagimdziau pati, pamaciau savo stebukleli, kuris bande verkti- bet nepavyko, pradejo reanimuoti... Ir isnese i vaikiuku skyriu skubiai reanimacijai. Po kokio pusvalandzio vyrui pasiule nueit paziuret, kaip jis laikosi- tas parbego verkdamas, kad neisgyveno musu Angelelis Danieliukas. As net verkt negalejau, pradejau verkt tik po 2 dienu- buvo labai labai baisu. Liepe palaukt, pabrandint plauciukus, o jie buvo subliuske del visu susikaupusiu negeru aplinkybiu, laukta buvo per ilgai.
Gavos labai ilgas pasakojimas, bet viskas labai sviezia ir trumpiau nesigavo. Tioesiog bukit budrios, kokioj ligoninej bebutumet, kokia liga besiskustumet- o mano patirtis rodo- ypac Antakalnio akuserijos patologijos skyriuje.

ir joks cia likimas nekaltas, eilinis gydytoju aplaidumas ir neprieziura

mano Kudikis taipogi butu buves gyvas, jei butu laiku suteikta jei jau ne man, bent Jai reikiama pagalba...
paskutiniuoju nestumu, pati dariausi tyrimus, visko reikalavau, daug domejausi ir skaiciau, nors buvo nepatenkintu daktaryciu, kad ale jos gydytojos ir geriau zinancios, bet pasiemusi siuntimus isvaziavau prieziurai i KMUK, jei ne Kauno gydytojai, ir mano pacios pastangos isgelbeti kudiki, manau vel istorija kartotusi...
Beja auditas nusprende, kad tai kas man nutiko-gamtos klaida , mazdaug atranka...(tik visai nesenai,po 2su puse metu, ramiai perskaiciau audito atsakyma, vis atideliojau, nes ka perskaiciau 1a syk nelabai supratau pro asaras)...

Siaubas Nieko nera baisiau uz nekompetencija ir abejinguma
Laikykis , Stiprybės jusu seimynai Jei tik jausi, kad nori issipasakot rasyk, mes cia visos likimo seses :console:Lengva nebus dar ilgai po kokiu metu sirdis aprims, bet visai nunurims, liks skausmas sirdies dalimi


, lengviausia taip parasyt ir nusikratyt atsakomybes , zmones pas mus tik bandomieji triusiai, nes niekas nenesa jokios atsakomybes uz savo elgesi ar veiksmus

Spurga stiprybes ir tau mergyt

Kazkaip ramiau, kad dauguma Jusu po netekties vel ryzotes lauktis, gimdyti. Man kolkas net baisu galvoti apie tai, bet vadinas skausmas eina etapais-ir po kurio laiko ta baime sumazeja, o noras susilaukti vaikelio ir tikejimas,kad viskas bus gerai,nugali.
Taip sunku patiket,kad palaidojom sveika vaikuti..

Užuojauta ir laikykitės. Stenkitės nepalūžti, paraše matau, kad turite vaikelį- gyvenkite dėl jo ir jam. Bent man tai padeda. Aš netekau dviejų, auginu tik vidurinį savo berniuką. Su pirmąją netektim susitaikiau pakankamai greitai, nors tai buvo mano pirmagimis, bet šansų vaikelis tikrai neturėjo. O va netekus antrojo vaikelio, negaliu susitaikyti niekaip, nors jau už kelių savaičių bus metai. Nuolat "persuku" visą filmuką ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, jog tai ne likimas ir ne gamtos atranka, o aplaidumas. Tačiau nieko negaliu pakeisti. Tik kaip Xiukė rašo - reikia labai domėtis, reikalauti ir nekreipti dėmesio į gydytojų menamą kompetenciją.
Mano vienintelė reabilitacija ir skausmo atbukinimas buvo kito vaikelio sulaukimas po pirmojo netekties. Dabar nepavyksta pastoti- gal dėl sielvarto ir nesugebėjimo susitaikyti.
Laikykitės Emilio_mamyte, nes vienintelis Jūsų gydytojas dabar - laikas. Rašykite čia kokio norite ilgumo laiškus, nes tik čia iš tikrųjų Jus supranta. Rašykite tą patį per tą patį ir nesukite dėl to galvos, nes čia niekas neužčiaups ir niekas nepasakys, kad jau užteks apie tą patį rašyt

Laikykis ir tu Spurga nenusimink.
Kaip patirtis rodo, visoms ateina šviesos ir laimės metas, vienom greičiau , kitom vėliau. Pasistenkim, kiek tik galim kabintis į gyvenimą ir būti bent lašelį laimingos

Sveikos


Emilio mamyte ir Spurga - uzuojauta Jums.....


Nu prasau nebuti tokiai kategoriskai. Suprantu kad kad jusu atveju kalti gydytojai.. Taciau tai tik vienetai... O kas kaltas mano atveju, Vaivos juostos? Vaikutis buvo gimes buti angeliuku.. As su dukryte kai vaiksciojau tris kartus gulejau su gresianciu... atgriebe, pagimdziau, vistiek mire po 9 menesiu... Na ir kaip nelikimas....Tiek lemta buvo nugyvent.

Ai ir baigiam ta tema. As tikiu likimu, kazkas netiki Dievu, kazkas dar kitaip galvoja.
Taskas.

Uzjauciu
Su laiku gal kiek aprims tas skausmas ,bet sirdele visa gyvenima skaudes...

Užuojauta visų pirma.... skausmas nesumažėja, tik jis tampa kitoks... Noras ir tikėjimas nenugalėjo, bent jau manęs, nes vyksta kasdieninė kova mano viduje ar reikia ar nereikia bandyti, nes kad ir labai noriu, bet labai bijau...