Nale tikrai, kaip gera cia bendrauti. As facebooke retai vaiduokliaujuosi, nes man ten sudetinga tas temas susekti, tik susibiesinu ir tiek ziniu...
Pas mus oziu yra. Turiu galvoje - pas mus visus tris. Mes vis kalbam apie vaiku ozius. O saziningai saves paklauskit - ar pacios oziu tikrai neturite? Gal tik laikui begant ismokome juos maskuoti, kitaip reiksti. O vat is vaiku tikimes, kad jie gime mokedami
Povilas irgi daznai aktyviai reiskia savo nuomone. Kartais nei is sio nei is to, nevietoje pradeda zyzti, kad ji imciau ant ranku. Sita situacija man sudetingiausia. Bet ir jis ta jaucia. Pvz., tesluotom rankom neimu jo ant ranku ir pradeda verkslenti. Atrodo vien del verkslenimo. Suprantu - demesio matote jam pristigo. Jeigu nieko blogo nenutiko, ant ranku neimu, ramiu balsu stengiuosi aiskinti situacija. Matau, kad negirdi ir man sunku susivaldyti - nutylu. Painkscia ir nueina savo reikalu tvarkyti. Paskui vis tiek jam primenu situacija ir ramioje busenoje dar kelis kartus paaiskinu. Taip ir bandom vienas kito ribas. O kad vaikas mato mama supykusia labai gerai. Toks jau tas gyvenimas. Mes gi juos ir ruosiam savarankiskam gyvenimui? Klausimas tik kokiu budu mes ta pykti isreiskiam ir kokiu emociju reiskimo budu vaikai is musu ismoks. Todel kartu su vaiku ir as mokausi
Ko saukstu neprivalgiau, bandau prilaizyti.
Pas mus naujas etapas. Nenori tetes ryte i darba paleisti, graudenasi. Supratau, kad i darzeli dar neleisiu. Anksti dar jam. O kadangi turiu galimybe dar metus neleisti, tai ja ir pasinaudosiu
