Mums pradejo dykti paskutiniu kruminuku partija, nakti truputuka pazyzia atropojas pas mus i lova. Ryt isvaziuojame in Kauna su reikalais, po to pas mama in Kazlu Ruda, vyras gavo pora iseiginiu, va taip ir gyvename, tevas darbe uzsikases iki ausu, atostogu ziema savaite gavo, o po to iseiginem po diena po dvi, o vasara arostogu nei iseiginiu be sansu. Siuo metu pavargau moraliskai. Namai, butis, atrodo daugiau nieko nebematau tik puodus, bliudus. Iseinam i lauka, bendraujam su lelem su mamom, vazinejam du kartus i savaite i vaiku baseina, vaikstom i bureli, bet visa tai del vaiko, nors prasiblaskau kazkiek, bet... To nepakanka, reikia mylimos veiklos sau, o laiko tam visiskai nebelieka, kai gims antras is vis paskesiu butyje ir kaip reikes istverti dar kokius tris metelius nezinau. Vaiku tokiu mazu i darzeli atiduoti neplanuoju- man atrodo per mazi. Povilas is vis bus paaugintas, o antrasis na kokiu triju metuku manyciau bandysiu pratinti.
Sveikinu Meskiuke_mini zengus toki zingsni, kalbu apie vairavima, tai prideda nemazai pasitikejimo savmi, atrodo ikopusi i auksciausia kalna ir jautiesi galinti viska
labai malonus jausmas.Noreciau mokytis kalbos, bet lietuviu kalba nera gramatikos, bent jau neradau, o, kad gauti kazkokia medziaga reikia sukomnikuoti su profesoriumi is VU, bet sakoma jeigukazko nori rasi iseiti, na pameginsiu kazkaip tai isspresti. Alva irgi pilna visokiu ideju, bent jau pradejau matti vizija ko as noriu apsie is gyvenimo, isivaizduokite sulaukiau 30 metu ir supratau, kad i buvusi darba sugrizti nebenoriu, nekenciu jo, pinigai dar ne viskas, alga ganetinai pataukli buvo. Noriudirbti tiktai kas miela sirdziai, atsjo dabar gyvenime toksai etapas kai galiu sau tai leisti
)) finansine prasme, bet atsirado teukdziai laiko stoka. Zmogus kartais buna kaip uzburtam rate is vienos kilpos issineria, tada atsiranda kita, kartais atrodo, kad ir as kovoju s vejo malunais )) noriu kitaip gyventi, o ka reikia pakeisti- nesuvokiu. Sedziu, analizuoju ir visur ta pati problema- laiko stoka.
