Labutis,
Na ką, buvom šiandien pirmoje Yamaha muzikos pamokėlėje, tai pasipasakosiu įspūdžius.
Apie pačias pamokas susidariau ganėtinai teigiamą įspūdį, mokytoja labai draugiška ir nuolat besišypsanti, puikiai bendrauja su vaikais, nėra pernelyg griežta.Dainelės gražios, priemonės šaunios.Kaina nėra maža, kaip už 4 pamokėles per mėnesį.Plius stojamasis mokestis ir reikia įsigyti knygelę su kompaktais,kuri irgi ne pigiai kainuoja. Na bet visumoj viskas tinka.
Povilo reakcija..."Viešpatie šventas, suteik man jėgų" - skambėjo galvoje visą valandą.Tik įėjus į klasę Povilas pradėjo bliaut.Ir ne šiaip bliaut, o su krokodilo ašarom ir užsimerkęs.O kai taip bliauna, tai jau rimta. Net nebandė žiūrėti į leles.Na šiaip ne taip nusirengėm,apsiraminom.Susėdom ratukus.Paleido muziką ir pradėjo dainuoti - Povilas bliaut dar garsiau.Išėjom į koridorių.Pastovėjom 10min.Muzika nutilo,grįžom, pažiūrfėjom,ką veikia vaikai.Kai pradėjo dainuot,vėl išėjom. Parėjm po 15min, pabalndėm pabarškint su barškalais.Leido pasilikti vieną, nors visi vaikai atidavė, tai pabuvo ramus. Bet visą tą laiką buvom man ant rankų (16kg), negalėjau nė sėdėt, nes imdavo klykti.O kaip tik šiandien mmm man prasidėjo, tai jaučiuosi lyg gimdydama dabar. Reziume - vaikas visą valandą su retom pertraukom verkė arba kniaukė įsikibęs man į atlapus ir prašė važiuot namo. Mokytoja sakė,kad būna taip, vieniems užtenka vienos pamokėlės psiprasti,kitiems ir mėnesio negana.Tai dabar esu giliuose apmąstymuose, ar verta mėnesį laiko prastovėti koridoriuje ir mokėti už tai pinigus, o paskui, duok D, normaliai dalyvauti pamokėlėse, ar verčiau luktelti...Nors nujaučiu,kad luktelėjimas tik dar daugiau baimių jam užaugins.Šiaip, po tokios pirmos patirties, nebenoriu niekur važiuoti, nes buvo tikrai sunku,ir fiziškai, ir emociškai.Tačiau vaikas kažkada keliaus į darželį ir ši mokyklėlė būtų jam puikios pratybos prieš darželį. Gal aš pati kalta, per daug užsisėdėjom namie.Iš kitos pusės, ką aš kalta,kad kaime nėra vaikų(yra tik kitam gale,o susibendrauti taip ir nepasitaiko progų).Žiemos metu važinėti po būrelius nenorėjau,kad neprisigaudyt ligų.O praeitą pavasarį man jis atrodė per mažas visokiems būreliams. Pasitarsiu su vyru ir galvosim kažką.
O dar kita naujiena - šiandien pirmą kartą vairavau viena,be vyro pašonėj.Buvo tikrai baisoka, širdis akrobatinius veiksmus krūtinėje atilikinėjo.Bet ištvėriau.Grįžti buvo dar lengviau.O kai įvažiavom į namus,pasijutau tokia didelė ir galinga, kad aš tai padariau
Tai va tokios šnekos šiandieną...Povilas parpia,aš valgau ir mąstau.
Geros jums dienelės!