2011 liepinukai

laikykitės ir sveikite
nemiegojus jau tuoj metai laika vaikas koso vis blogyn ir blogyn. viska darau ką gydytojai liepa stoga rauna juokas ir verkti norisi. atsissėdu naktį už galvos susiimu ir siubuoju kaip nervas ima skauda viska nuo nemiegojimo, atrodau kaip po karo. anytai prastai tikriausiai vėl operacija lauke išsiliejau

Roga, pasakok, aš jau pagadinau nuotaiką, tai gadinkim visos kartu O jei rimtai, tikrai pasakok, nieko blogiau mums nepadarysi.

O mano vyras irgi savaitgalį abi dienas dirbo, tai man dar streso, nes turėjau prižiūrėti vaiką vieną, nors tuo momentu, kai tėtį į greitąją vežė, man nėjo nieko daryt,tik apie jį galvot.Gal vaikui tas irgi persidavė, nes ištisai verkšleno ir ant rankų prašė, jau ėmiau baimintis,kad tik tas nesusirgtų.
Papildyta:

Labai puikiai suprantu tavo savijautą dėl nemiegojimo. Aš pati jau beveik 19 mėnesių nemiegojus. Ir vaikas vis blogyn ir blogyn miega. Naktimis imu rėkti. Vyras mane tildo. Jau nebesusitvardau. Ir gėda prieš save, prieš visus gėda. Nebegaliu į save žiūrėti, paakiai jau nebe juodi, o kažkokie žali. Gyvenu kažkokiam sapne. Kai vaikas duoda šiek tiek pamiegoti, atsikeliu išsišiepus, va kiek nedaug iki laimės trūksta. O pikčiausia aš būnu tada, kai manęs klausia,ar negalvojam sesutės Povilui. Norisi tiems žmonėms Povilą nakčiai paskolint, kad patiems praeitų noras apie kažkokius vaikus.Pažystami gimdo vieną po kito, o man nėštumas dabar atrodytų baisiausia,kas gali nutikti. Ramina mane visos pažystamos, kad gal antras vaikas būtų Povilo priešingybė. GAL. O gal ir dar blogiau būtų. Nerizikuosiu. Nuo to niekam geriau nebus. Bus vaikas tada,kai pati jausiu,kad ne tik noriu,bet ir galiu.O dabar negaliu,nes su vienu nesusitvarkau.Ir kartais imu galvoti,gal Povilas hiperaktyvus.Pasiskaitau simptomus,tikrai daug kas atitinka...Bet taip bijau vežti tirti, kad to nepatvritintų...Vis guodžiu save,kad jis tiesiog labai aktyvus,žingeidus ir dirglus.Kad išaugs...Kad praeis.. Jau net su vyru ištisai pykstamės.Iš to nuovargio...Paskui pykstam ant vaiko....Ir gyvenimas pasidaro kažkokia karo lauko zona...Va ir vėl išsiliejau...Atsiprašau.

o aš atvirkščiai noriu dar vieno bet negaliu, sakau vistiek nemiegu, organizmas taip priprato, kad ir dienom jau nebeužmiegu mezgu mezgu kaip išprotėjusi.
hiperaktyvumas svarbiausia žinoti jei taip tada galima kažką daryti sunkiausia kai galvoji galvoji kas yra vaikui ir nesugalvoji, kai niekas negali pasakyti kas yra varo į neviltį.


tas kosulys rimtai su vyrui nei sekso nei meilės, nei išeiti nieko. tik stovi prie lovytės arba atreplioja į lova koso ir spardosi. toks jausmas kad niekas nepadeda vyresnėlis varo iš proto ką bepasakysi niekas negerai lipa ant galvos ir žiūri išplėstom akim o ką aš padariau, sakau nieko tame ir esmė nieko stovi kaip stulpas ir viksas nieko neturiu nei darbo nei pajamų. gerai, kad šeima stipri vieninga ir galime viens į kita atsiremti jei ne tada tik nusišauti beliktų ir tai niekas neprisimintų

Sveikos
manau atlydys ir pilnatis veikia visus Nieko gero ir aš apie savo paskutines pragyventas dienas negaliu pasakyt Vaikai sloguoja, mažius naktim miega atsigulęs man ant pilvo šeštadienį naktį buvo temperatūra užkilus - rytą atsikėlė jau be ir daugiau neužkilo... Piktas, verčia visus namus, prašosi ant rankų, cypia, rėkia, krenta ir t.t. Dičkis atsišnekinėja Po tokių dienų norisi laukais eit ir kaukt Darbo turim su vyru daug - vyro beveik nematau, reikalų nemažai...
Mažai kas juda į priekį taip kaip planuojam abi dienas važinėjom ir ieškojom sklypų - arba kaina nenormali, arba po aukštos įtampos laidais arba šalia jų, arba vidurį laukų be kelio, arba be elektros, arba 6 arai be galimybės plėstis, arba mikrūškės nėr jokios 3 km atstumu Pavargom abu - reikia mums truks pliš šiemet pradėt statybas, nes kuo toliau tuo mažiau bus laiko ir, manau, noro...du metai po truputį ieškom, o nuo lapkričio labai intensyviai ir šnipšas (((
Mama mano skundžiasi irgi sveikatos pablogėjimu, o dirba dar 3 darbuos, plius statybos - kurios ačiū dievui jau į pabaigą, bet dar yra reikalų - dažymai, grindys ir baldai, seną namą reikia parduot, kad parduot - reikia sutvarkyt, kad sutvarkyt - reikia laiko, o laiko niekaip daugiau dienoj neatsiranda...sakau, kad mestų bent vieną darbą, o ji dar nenori
Šeštadienį buvo 9 metai kaip neturiu tėčio Per visas nesąmones tai prisiminiau tik vakare neaplankiau kapo, nenuėjau į bažnyčią - bloga aš dukra (((( 2004 m. man buvo labai intensyvūs - ir skaudūs, ir svarbūs...
Ir dar jaučiuos blogai dėl vieno keisto dalyko - prieš visus svarbius sprendimus gyvenime sapnuodavau labai gražius sapnus su tėčiu ir močiute - ir savo viduje žinojau, kad jei geras gražus sapnas - einu teisingu keliu...Dabar nesapnuoju, o jei ir susapnuoju juos - rytą neatsimenu sapno....

tai kaip matau refliukas nepasitvirtino... gaila kad nerandat priezasties... laikykis, brangioji

zabukas, matau ir tu i musu buri... imk

kaip nors reikia sulaukti pavasarelio, tada viskas nusvis naujomis spalvomis, prasides daug lauko, kelioniu, geru oru, ir vaikai bus linksmesni, maziau oziuoti, nes nebus kada, juk nereikes istisai zulint namu kampu

tiesa, o mes irgi pradejom atpratinima nuo soskes... pakolkas atemiau dienom, palikau tik miegeliui... ispradziu oj kiek pyko, kai nedaviau... bet poto ziuriu visai nieko, ir ji pati linksmesne, ir daugiau krykstauja, klega, kalba... o taip tai nebuvo kada vis apie soske sukosi, tai ciulpia, o jei ne tai praso kad surasciau... siaubas kazkoks galvoju gal del to ji mazai dar sneka

niekas nepasitvirtina, net dėl astmos jau pradedu abejotu, nors gal yra, jau smegenys nebeišneša
pavasario noriu žydinčios gamtos

mes nupirkome dar dvi tiūtes, ėda ji jas skyles milžiniškos, matyt aštuoniukės pareina va vasara prieš antrajį gimtadienį ir pradėsime atsisveikinima

Vajej merginos, kaip jūs dar gyvos su tokiais nemiegojimais respektas. Mes šiandien daug lauke bastėmės, tai turėjau laiko apmąstymams, nusprendžiau, kad antro dar tikrai nenoriu ir nežinau ar kada norėsiu bet mes dar pakankamai neblogai miegam ir šiaip nėra mano vaikas problematiškas, o jeigu taip kaip jums, tai ką aš žinau, turbūt ištisai staugčiau, ne tik naktimis...

gintita, matai kaip nebaisiai tas atpratinimas jums pas mus tutė dar dienos miegeliui naudojama ir lauke kaip apsauga nuo staugimo naktys buvo tik kokios 3-4 baisios, dbr jau moka pati užmigti bet kaip dieną be jos migdyti, dar nesugalvoju

sakai dar dantys eina? as galvojau po iltiniu gausim atsikvept koki puse metu
as galvoju, gal maniskei virsutiniai iltinukai dygsta, nes seiles drimba... niu tikiuosi kad ta sloga tik del to, nes jau pablusiu...


kazinau ar nebaisiai... nes jeigu pamato tai zviegia o miegot be soskio tai oj, neimanooooma... vajezau, zviegtu turbut nesavu balsu visa nakti... nelaukiu to laiko, kai reikes atprast miegot be

aš ir maniau, kad paiilsėsime nė velnio, šiandiena kanda visur ir visiems kur papuola, nors iltinukai jau visi išsiakle jo seilės tokios kad puse krutinės šlapia

Meskiuke, butinai prispausk teti, kad jis nebepabegtu nuo operacijos. Sveikata brangesne.


Mergytes, laikykites! Isivaizduoju, kaip stoga rauna, kai net normaliai issimiegot negalite Greit ir man prasides bemieges naktys

O man jau kelios dienos sloga prisikabinusi Reikia stengtis labiau nesusirgti...

Merginos imkit uz ta bloga savaitgali po baliona

Man irgi pasidarė įdomu dėl dantų - kurie čia tie aštuoniukės?
Matai, man susirodė iš tavo aprašymo, kad nieko baisaus Tai belieka paslėpti, kad dieną nepamatytų jos