"Tūsovnoms" ir labai smagioms siūlyčiau Žiogą ar kažką iš jų kompanijos, Mantautą; Tikrai jų programose daug šviesų, garso ir atrakcijų, liūdna nebus

Mindaugą Krasauską - jei norisi daug garso

Artūras Trofimovas- toks per viduriuką, jei kalbėti apie sukuriamą emociją. Svečiai užimti, visko nei per daug, nei per mažai.
Ersilijus Pilipavičius - neblogai, bet vestuvės neimčiau, pasirodė lėtokas, kai kur vėluojantis, nors tikrai jokiu būdu neprastas variantas.
Andrius Sabaliauskas - pumpum gyrė, neturiu nieko prieš, taktiškas, bet kai jau susitikimo metu (vestuvės buvo prieš 4 metus) susitikom daugmaž apsikalbėti, visi išvardinti žaidimai man buvo matyti ir pažįstami, dėl ko apsisprendžiau, kad noriu linksminti ne tik svečius, bet ir pati sulaukti staigmenų.
Dailė Docienė - tik su viena moterim yra tekę dirbti, bet vistiek moters vedimas skiriasi nuo vyro

"Teatras arti" - aktoriai, sugebantys per minutę savo tonu, kalba, manierom pereiti prie visiškos priešingos emocijos. Linksmai, gražiai, rekomenduočiau drąsiai.
Dainius Palivonas - daug skirtingų nuomonių apie jį, nors vakarinė dalis man labai patiko. Trūko užimtumo svečiams dienos metu. Bet čia labiau susitarimu reikalas, manau.
Sidabras - irgi daro tūsą, pats gali daryt parodiją, kas, beje, jam gaunasi ne prasčiau, nei samdytas prof. parodijų meistras. Paprastas nuoširdus žmogus.
Ernestas Badauskas - man asmeniškai nelabai. Labiau "išmokęs" savo darbą, nei turintis tam talentą. Tas labai pasijaučia valdant sunkesnę publiką, kur reikia galvoj turėti daug minčių, ką ir kada tiksliai pasakyti.
Marius Drukteinis - neteko dirbti vestuvėse, daugiau susiduriame įmonių vakarėliuose, tad sunku vertinti. Bet būčiau linkusi prie tos nuomonės, kad labiau ir tinkamas įmonėms.
Žodžiu, visi šie išvadinti vedėjai yra geri, tik skirtingi savo manierom, sugebėjimu užvesti publiką, kur to reikia. Svarbiausia turbūt turėti viziją, kokios šventės norima - ar santūrios, romantiškos, kur daugiausia dėmesio skiriama jauniesiems, ar tokios, kad būtų labai įtraukti svečiai, kad nuo juoko ir ištisinių atrakcijų skaudėtų pilvus. Visgi mano nuomone, dabar labiau dominuoja būtent pastarasis variantas - dėmesys į jaunuosius dingsta po jų pasitikimo šventės vietoje, o vėliau jie lieka renginio stebėtojais - na, žinoma, su tam tikrais intarpais - torto pjovimu ir židinio priėmimu.
Na, neteko susidurti nė su vienu, apie kurį sakyčiau "nu šitas tai jokiais būdais". Turbūt nėra blogo ar piktybiško vedėjo - yra tik neaptartos detalės
