QUOTE(Creizė @ 2013 03 04, 14:35)
Baltai pavydu ziuret kaip vaikiukai tarpusavy bendrauja, zaidzia. echhh...
Man kaip patinka dabar žiūrėti į brolioir sesės meilę, ji tokia nuoširdi, be jokio ką nors už tai gauti.
Kartą girdžiu kambary dydysis šaukia: paleisk mane!!!! ateinu pažiūrėti kas ten vyksta, ogi mažoji parvertusi brolį ant grindų, stipriai apsikabinusi kad jam atsistoti neit neina ir atsako: juk aš tave myliu
Arba poliklinikoj viena mergaitė garsiai verkė, mano mažoji išisigandi ir iš paskos verkti. Brolis suprato kame reikalas, priėjo prie sesės, uždengė jai ausis ir sako: nu va, Gaudrute katute, dabar negirdi, nebebijai?
Miela
QUOTE(Bonce @ 2013 03 04, 14:45)
Brolis pyksta, kad negaliu su juo pilnu tempu zaisti, liepia man sese guldyt kur nors
Dar labai pyksta, kai sese maitinu ir negaliu eiti kur nors su juo.
Atsimenu mes su vyru labai irgi pergyvenom, kai gimė Gaudrė, kad sūnus nepyktu, nepavydėtu... Tai kažkaip pavyko mums tą dėmesį ir meilę padalinti, kad nei vienas nepyktu. Sūnus nuo pat mažens stengėsi padėti pasirūpinti sese
Turbūt nepamenu nei vieno atvejo, kad ar vienas ar kitas supavydėtu dėmesio
Žinoma būna, kad jei vienas šalia atsisėda, tai ir kitam reikia butinai šalia atsisėsti, arba jei vienas pabučiuoja, tai tuoj ir kitas atbėga pabučiuoti