Knygos knygos knygos...

mažai naudos bus iš įvardijimo, biblioteka Klaipėdoje, filialas gyvenamajame kvartale.

Pagaliau sulaukėm ir trečios dalies http://www.manoknyga...-neviltimi.html

sveikos

per 3 savaites atostogu:
"Silva rerum" abi dalys. tikrai labai patiko pirma dalis, labai itraukianti, suteikia tikrai nemazai ziniu apie senovine lietuva, na super knyga. o va antra dalis man tai siaip sau, neprilygsta pirmajai. is siaip kazkokia per liudna, per ziauri

"Urvinio lokio gentis" - knyga skirta vaikams ir paauglimas. jiems turbut patiktu, kazkuo man primine vaikystes knygas apie indenus. knyga pasakoja apie akmens amziu ir kromanjoniete mergaite, kuria priglobia neandartalieciu gentis. siaip smagiai visai suskaiciau, siuzetas labai idomus, knyga itikinanti. bet parasyta kazkaip truputi primityviai, truksta detaliu, kurios leistu susidaryt visa aplinkos ir gyvenimo vaizda - pvz nemazai tokio tipo sakiniu - "tada jos nuejo ir prisirinko tam tikru augalu , kuriuos naudojo karsciui numusti". taip ir norisi paklausti autores, kokie tie augalai, kaip atrodo

Uzkalnio "Prijaukintoji Anglija" - visai smagi knygele, perskaiciau per 1 vakara, ir tikrai suzinojau idomybiu apie anglija ir anglus. patiko autoriaus rasymo stilius, humoras. dabar skaitau "Anglija- apie tuos zmones ir ju sali", irgi gera

Turbūt juokaujat. Paaugliams nusibostų ta knyga vien dėl aprašymu. Net man jau buvo nuobodu skaityt apie kiekvieną rūbo raukšlę, lėkštutę, sagtelę, gėlelę, gyvūnėlį . O antroje knygoje tai iš viso vos stumiuosi, nes dokumentika, o ne grožinė literatūra, tik ir pasakoja, kaip kas susiūta ir kiek koks paukštis riebalų turi.

tai vat, kad yra detales, bet ne ten ir ne tos, kur reikia . beprasmiu aprasymu tai yra, o ne tu, kurie svarbus siuzetui. 2-os dalies neskaiciau dar.
na aisku, zmogus zmogui nelygus, man paauglystej labai patiko knygos apie gamta, net ir su smulkmenom, kaip pusiau dokumentika. dabar, kai tu ziniu ir taip jau turiu, tai ir nebeidomu

Parnešė Stieg Larsson "Mergina ....kuri žaidė su ugnim...užkliudė širšių lizdą ...su drakono tatuiruote" Nuo kurios pradėt?
Bet prieš tai reikia išvėdint-skaityta kažkokio rūkoriaus,dvokia per metrą

drakono tattoo o nėra parašyta kur pirma kur antra dalis?

Pasirodo,yra Bet aš nemačiau - iš karto išnešiau į balkoną vėdint

Laba diena

senokai čia nesilankiau, kaip matau tema gyvuoja, o skaitančiųjų tikrai nemažėja. Malonu, savo vardą vis dar matyti pirmoje žinutėje

Šiuo metu skaitau "Pilkosios sielos", patinka rašymo stilius, o įvertinimas žinoma bus pabaigus skaityti

beja, temoje tikriausiai lankosi ir vilnietės, tai norėčiau pasiteirauti į kokias bibliotekas vaikštote? Darbe būnu prieš aštuonias, o išeinu geriausiu atveju po penkių, tai net nežinau ar spėčiau kur nors dar nulėkti...

Argija, Mickevičius juk dirba iki 7, turėtum spėti

Aš su Daktaru Živaga bandau draugauti, kol kas sunkoka, ne mėgėja aš visgi rusų autorių... na bet pabandysiu dar keliasdešimt puslapių įveikt, gal užkabins dar, storoka knyga, nesinori iš karto numest, taip būčiau nei Liudą Vasarį nei dar kelias geras knygas įveikusi...

Lucinda Riley "Orchidėjų namai" - anotacijoje teigiama, kad tai aistringas ir romantiškas pasakojimas apie kelių giminės kartų istoriją, apie visa nugalinčia meilę, visą amžių trunkančią nuoskaudą, kaltę ir atleidimą. Pritariu, knyga apie tai, be jau pats pasakojimas nuobodus, neįtikinantis, netikroviškas. Nors pasakojama apie labai skaudžius dalykus, ir įvykių nemažai- bet verčia žiovauti, viskas praplaukia lyg šalia, nepaliečia jokių emocinių stygų, gaila laiko sugaišto.

Marina Achmedova" Mirtininkės dienoraštis Chadiža". Tai romanas, paremtas tikromis Šiaurės Kaukazo gyventojų istorijomis. Sukrečiantis pasakojimas apie nūdienos Dagestaną. Tiesiog atgaiva po Orchidėjų namo. Labai nuoširdi knyga, visą laiką arba juokiuosi arba ašaroju, senokai taip emocingai reagavau į knygą. Labai paprastas pasakojimas, be jokių vingrybių ir aukštų materijų, toks žemiškas žemiškas, bet tai jokiu būdu nesusilpnina knygos vertės. Truputis knygos:
" ...Aš gi žinau, kaip žmonės mėgsta liežuvius nešioti. Prisiekiu, jie ir chinkalo galėtų atsisakyti- tegu tas guli lėkštėse, aušta, kad tik galėtų liežuviais paplakti: plaka plaka, apkalbos niekada nesibaigia. Nors močiutė sako kokiai kaimynei: "tik niekam nesakyk, aš tavimi pasitikiu, tik todėl tokius dalykus ir pasakoju.."- ta kaimynė iškart taip ir nulekia per kaimą, kaip varna, garbės žodis. Ir visi žino, kad jinai apie tave tas apkalbas paleido. Ir net močiutė kalbėdama žino, kad kaimynė tuojau lėks toliau plakti liežuviu, bet vis tiek pasakoja, nes tas liežuvis lenda iš jos, ir jeigu nepapasakos, valgyti negalės - jos viduje nebus vietos maistui, ten laikysis vien plepalai...".
Ir tos apkalbos gyvenimą taip suka, taip veikia, sunku net patikėti, kad pasakojama apie šiuos laikus, o ne apie viduramžius, kad šiais laikais taip žmonės gyvena. Labai įdomus pasakojimas apie Dagestano universitetą, jei apibūdinti vienu sakiniu: "Dagestano universitete ima visi". Kalba apie kyšius už pasirašytus egzaminus, įskaitas.
Ir eina pasakojimas kaip apie du skirtingus pasaulius- kaimą ir miestą. Vienas visiška archaika, vandens atsineša iš šaltinio, merginos negali net pažiūrėti į vaikiną, ir kitas apie miestą, su visais naujausiais išradimais. Bet mąstymas mieste- toks sovietinis, toks tragiškas, pinigai ir pažintys lemia viską ir nėra jokių, absoliučiai jokių vertybių. Tik ir džiaugiesi visą skaitymo laiką, kad likimas lėmė gimti ir gyventi Lietuvoje.
Tai knyga, kurią norėsiu dar kartą perskaityti, o gal ir įsigysiu. Rekomeduoju

Siaip tai dauguma Vilniaus biblioteku dirba iki 18 val, o Mickeviciaus dar ilgiau.