QUOTE(eliss @ 2013 05 03, 14:01)
Bandžiau Grishamo "Klientą" skaityt, bet tik susierzinau ir numečiau 
Na gražiausia-mano mylimą Grišemą 
Sveikos,
ar galėčiau įsiterpti į Jūsų temą su keliais klausimais?
Vienas jų - ar derėtų skaityti vieno autoriaus kūrinius chronologine tvarka, ar Jūsų manymu, tas neturi reikšmės?
Suku galvą ir negaliu apsispręsti dėl pvz. Hesės. Perskaičiau "Roshaldę" ir pagalvojau, kad gal geriau būtų ir derėtų pradėt pažindintis su jo kūryba nuo pirmųjų kūrinių ir palaipsniui eiti link "Stepių vilko"
O gal iškart šokt prie "Stepių vilko"? Dilema kilo, kai truputį paskaičiau SVilko, o paskui į rankas pakliuvo Roshaldė. Ir ją perskaičiusi supratau, kad abiejose yra bendras veikėjas, arba abiem veikėjam bendri bruožai. Todėl atidėjau S.Vilką, kol neišspręsiu a.minėto klausimo
Antras - ką darot perskaičiusios knygą? Rašot kur nors jai recenziją? Nusirašot kur į sąsiuvinį ar šiaip patikusias mintis, sakinius? Ar tiesiog padedate atgal į lentyną?
Man dažnai būna pabraukiu kai kurias patikusias mintis, tačiau kai ateina laikas jas kur perrašyt, man kyla klausimas - o kokiu tikslu man to reik? gal ir šiaip apsieisiu?) ir galop susimakaloju ir palieku knygą lentynoje gulėt iki kol priimsiu sprendimą
Tai tokie klausimai, tikiuos sulaukt Jūsų patarimų 
ar galėčiau įsiterpti į Jūsų temą su keliais klausimais?
Vienas jų - ar derėtų skaityti vieno autoriaus kūrinius chronologine tvarka, ar Jūsų manymu, tas neturi reikšmės?
Suku galvą ir negaliu apsispręsti dėl pvz. Hesės. Perskaičiau "Roshaldę" ir pagalvojau, kad gal geriau būtų ir derėtų pradėt pažindintis su jo kūryba nuo pirmųjų kūrinių ir palaipsniui eiti link "Stepių vilko"
O gal iškart šokt prie "Stepių vilko"? Dilema kilo, kai truputį paskaičiau SVilko, o paskui į rankas pakliuvo Roshaldė. Ir ją perskaičiusi supratau, kad abiejose yra bendras veikėjas, arba abiem veikėjam bendri bruožai. Todėl atidėjau S.Vilką, kol neišspręsiu a.minėto klausimo
Antras - ką darot perskaičiusios knygą? Rašot kur nors jai recenziją? Nusirašot kur į sąsiuvinį ar šiaip patikusias mintis, sakinius? Ar tiesiog padedate atgal į lentyną?
Man dažnai būna pabraukiu kai kurias patikusias mintis, tačiau kai ateina laikas jas kur perrašyt, man kyla klausimas - o kokiu tikslu man to reik? gal ir šiaip apsieisiu?
) ir galop susimakaloju ir palieku knygą lentynoje gulėt iki kol priimsiu sprendimą Tai tokie klausimai, tikiuos sulaukt Jūsų patarimų
Sveikos.
Aš po truputį vis dar Sostų žaidimo pirmąją dalį skaitau, labai man ten įdomu, bet vis prisėdu tik trumpam, tai taip pamažėle ir skaitau.
Sveika.
Dėl chronologinės tvarkos tai kažkaip niekad nesukau galvos, kokios tuo metu noriu, tą ir imu, neatsižvelgdama, kada parašė ją autorius. Konkrečiai apie Hesse nieko pasakyti negaliu, nes tik vieną knygą esu skaičiusi.
Pati ilgą laiką apsirašinėjau knygas sąsiuviniuose, dabar jau keletą metų rašau tinklaraštyje savo nuomonę apie perskaitytas knygas. Į specialią knygutę gula tik patikusios mintys.
O kokiam tikslui reikia, tai čia jau pati individualiai ir turi atsakyti sau. Jei prasmės nematai, tai kam tuomet apsikrauti darbu? Man pačiai įdomu karts nuo karto pavartyti tuos sąsiuvinius, paskaitinėti, pastebėti, kaip keitėsi mano pačios rašymo stilius, minčių išdėstymas, galop, kaip vertinau konkrečią knygą (nes pvz. galbūt dabar skaitydama vieną ar kitą knygą jau vertinčiau kitaip) ar net prisiminti emocijas, užplūdusias skaitant/perskaičius vieną ar kitą knygą. Citatos gula į atskirą knygutę dėl tos pačios priežasties: mėgstu ją atsiversti, paskaityti vieną ar kitą mintį.
Na, bet aš ir esu mėgėja viską užsirašinėti, darytis įvairius sąrašus ir pan., man čia malonumas.
Aš po truputį vis dar Sostų žaidimo pirmąją dalį skaitau, labai man ten įdomu, bet vis prisėdu tik trumpam, tai taip pamažėle ir skaitau.
QUOTE(Fluctus @ 2013 05 03, 16:44)
Antras - ką darot perskaičiusios knygą? Rašot kur nors jai recenziją? Nusirašot kur į sąsiuvinį ar šiaip patikusias mintis, sakinius? Ar tiesiog padedate atgal į lentyną?
Man dažnai būna pabraukiu kai kurias patikusias mintis, tačiau kai ateina laikas jas kur perrašyt, man kyla klausimas - o kokiu tikslu man to reik? gal ir šiaip apsieisiu?) ir galop susimakaloju ir palieku knygą lentynoje gulėt iki kol priimsiu sprendimą
Man dažnai būna pabraukiu kai kurias patikusias mintis, tačiau kai ateina laikas jas kur perrašyt, man kyla klausimas - o kokiu tikslu man to reik? gal ir šiaip apsieisiu?
) ir galop susimakaloju ir palieku knygą lentynoje gulėt iki kol priimsiu sprendimą Sveika.
Dėl chronologinės tvarkos tai kažkaip niekad nesukau galvos, kokios tuo metu noriu, tą ir imu, neatsižvelgdama, kada parašė ją autorius. Konkrečiai apie Hesse nieko pasakyti negaliu, nes tik vieną knygą esu skaičiusi.
Pati ilgą laiką apsirašinėjau knygas sąsiuviniuose, dabar jau keletą metų rašau tinklaraštyje savo nuomonę apie perskaitytas knygas. Į specialią knygutę gula tik patikusios mintys.
O kokiam tikslui reikia, tai čia jau pati individualiai ir turi atsakyti sau. Jei prasmės nematai, tai kam tuomet apsikrauti darbu? Man pačiai įdomu karts nuo karto pavartyti tuos sąsiuvinius, paskaitinėti, pastebėti, kaip keitėsi mano pačios rašymo stilius, minčių išdėstymas, galop, kaip vertinau konkrečią knygą (nes pvz. galbūt dabar skaitydama vieną ar kitą knygą jau vertinčiau kitaip) ar net prisiminti emocijas, užplūdusias skaitant/perskaičius vieną ar kitą knygą. Citatos gula į atskirą knygutę dėl tos pačios priežasties: mėgstu ją atsiversti, paskaityti vieną ar kitą mintį.
Na, bet aš ir esu mėgėja viską užsirašinėti, darytis įvairius sąrašus ir pan., man čia malonumas.
QUOTE(Fluctus @ 2013 05 03, 15:44)
Antras - ką darot perskaičiusios knygą? Rašot kur nors jai recenziją? Nusirašot kur į sąsiuvinį ar šiaip patikusias mintis, sakinius? Ar tiesiog padedate atgal į lentyną?
Perskaitytas knygas aprašau tinklaraštyje, ir tai darau labiausiai dėl savęs, nes tai man labai patinka
. Viskas prasidėjo nuo to, kad paprašyta rekomenduoti knygą, nežinodavau, kokia vienam ar kitam žmogui labiau patiktų. O visada daug skaičiau, tai buvo kažkaip gaila tų užmirštų knygų, be to, kartais iš bibliotekos parsinešdavau jau skaitytų.... Į sąsiuviniuką rašyti nenorėjau, norėjau kompiuterinio varianto, tuo metu kaip tik sužinojau apie wordpress ir taip pasirinkau tinklaraščio formą.QUOTE(laTulipe @ 2013 05 03, 16:39)
Man pačiai įdomu karts nuo karto pavartyti tuos sąsiuvinius, paskaitinėti, pastebėti, kaip keitėsi mano pačios rašymo stilius, minčių išdėstymas, galop, kaip vertinau konkrečią knygą (nes pvz. galbūt dabar skaitydama vieną ar kitą knygą jau vertinčiau kitaip) ar net prisiminti emocijas, užplūdusias skaitant/perskaičius vieną ar kitą knygą.
Na, visiškai pritariu
Papildyta:
Tiesa, perskaičiau dar vieną knygą.
Harijis Gulbis. Duonios klonis.
Taip, patinka man senos knygos.. Skaičiau lėtai, ir skaityti buvo gera. Nors iš pažiūros kažkokia artima, gal todėl, kad latvių autoriaus.
Šioje latvių rašytojo knygoje įvykių labai mažai. Tai knyga apie žmones. Tokius, kuriuos gal sunku suprasti, ar kurių veiksmus ne taip paprasta paaiškinti. Alisė, nuolankiai susitaikiusi su likimu ir savo vyro būdu. Visais nepatenkintas Pėteris, mokantis apsieiti tik su savo žeme. Savo, kitokį gyvenimą norintys gyventi vaikai
Žinoma, tokių ar panašių romanų begalės. Įdomesnių ir nuobodesnių. Meniškų ir banalių. Duonios klonis išsiskiria meniškumu. Išsiskiria be galo savo žemei atsidavusiais žmonėms, bandančiais susitaikyti su tuo, kad jų vaikai jau gyvens kitokį gyvenimą. Išsiskiria dar ir viltimi, kad protėvių ir senelių vargai niekada nebus užmiršti.
[...] Ir man truputį baisu, kad gali kas nors ateiti ir pasakyti: čia tu turėsi pasilikti amžinai, čia tu būsi pririštas ir dirbsi kelsies rytais su saule ir su saule eisi miegoti, kad tu, tavo vaikai ir tie, kurie gyvena dideliuose miestuose, turėtų ką valgyti. Kad jie galėtų gyventi patogiai, gražiai ir protingai. Tu dirbsi kaip dirbo tėvas, senelis ir visi proseneliai. Jeigu jie nebūtų to darę, nebūtų nei tavęs, nei tų miestiečių. Šiuose laukuose tavo tėvai aparė savo laisvę, šiuose laukuose jie guli nematomi, ir rugių šaknys čiulpia jų neišsipildžiusius lūkesčius. Kad tu savuosius galėtumei išpildyti. (psl. 302).
Graži knyga apie gyvenimą.
QUOTE(Fluctus @ 2013 05 03, 15:44)
Antras - ką darot perskaičiusios knygą? Rašot kur nors jai recenziją? Nusirašot kur į sąsiuvinį ar šiaip patikusias mintis, sakinius? Ar tiesiog padedate atgal į lentyną?
padedu į lentyną. studijuodama prisirašiau analizių ir pan, dabar neturiu nei noro, nei tikslo
mintis nusirašau, tik pastaruoju metu retai randu mintį, vertą nusirašyti. paskutinės buvo iš 40 meilės taisyklių ir 1000 ir 1 nakties šalyje.
Dar viena perskaityta.
Broliai Grimai. Trys verpėjos.
Iš tikrųjų apie tas pasakas ką nors naujo parašyti sunku. Ankstyvoje vaikystėje, jos buvo vienos iš skaitomiausių. Tai mielai perskaičiau ir dabar.
Knygoje Trys verpėjos yra net 77-ios gražiausios Brolių Grimų pasakos, kuriose netrūksta nuostabiausių nuotykių ir herojų. Bet ir žiaurumo netrūksta. Pjaustomos kūno dalys, kabinamos akys, žiauriausiomis bausmėmis baudžiami blogieji veikėjai. Bet tai manęs nenustebino. Liaudies pasakos nebuvo kuriamos specialiai vaikams. Jos sukurtos iš tautos istorijos, iš jos išminties. Tad ir Brolių Grimų, iškiliausių asmenybių to meto Vokietijos kultūroje, užrašytose pasakose atsispindi žmonių požiūriai, nuomonės, svajonės. Ir tikėjimas, kad gėris bet kokiomis priemonėmis turi nugalėti blogį.
1979 m. išleistas pasakas Trys verpėjos, verstas Juozo Balčikonio, ypač smagu skaityti dabar. Ne tik todėl, kad ypatingai mėgstu senų leidimų knygas. Labai gražus ir kalbinis vertimas, pilnas konstrukcijų, kurios jau seniai nebenaudojamos.
2012 metai buvo Brolių Grimų metai. Pasakos iš naujo ekranizuojamos, iš naujo leidžiamos. Prieš 200 m. pirmą kartą pasirodęs rinkinys Vaikų ir namų pasakos vis dar populiarus. Ir populiarus bus tol, kol dar bus į autorius panašių žmonių: modernių, blaiviai mąstančių, bet kartu romantikų, neabejingų liaudies kūrybai.
Broliai Grimai. Trys verpėjos.
Iš tikrųjų apie tas pasakas ką nors naujo parašyti sunku. Ankstyvoje vaikystėje, jos buvo vienos iš skaitomiausių. Tai mielai perskaičiau ir dabar.
Knygoje Trys verpėjos yra net 77-ios gražiausios Brolių Grimų pasakos, kuriose netrūksta nuostabiausių nuotykių ir herojų. Bet ir žiaurumo netrūksta. Pjaustomos kūno dalys, kabinamos akys, žiauriausiomis bausmėmis baudžiami blogieji veikėjai. Bet tai manęs nenustebino. Liaudies pasakos nebuvo kuriamos specialiai vaikams. Jos sukurtos iš tautos istorijos, iš jos išminties. Tad ir Brolių Grimų, iškiliausių asmenybių to meto Vokietijos kultūroje, užrašytose pasakose atsispindi žmonių požiūriai, nuomonės, svajonės. Ir tikėjimas, kad gėris bet kokiomis priemonėmis turi nugalėti blogį.
1979 m. išleistas pasakas Trys verpėjos, verstas Juozo Balčikonio, ypač smagu skaityti dabar. Ne tik todėl, kad ypatingai mėgstu senų leidimų knygas. Labai gražus ir kalbinis vertimas, pilnas konstrukcijų, kurios jau seniai nebenaudojamos.
2012 metai buvo Brolių Grimų metai. Pasakos iš naujo ekranizuojamos, iš naujo leidžiamos. Prieš 200 m. pirmą kartą pasirodęs rinkinys Vaikų ir namų pasakos vis dar populiarus. Ir populiarus bus tol, kol dar bus į autorius panašių žmonių: modernių, blaiviai mąstančių, bet kartu romantikų, neabejingų liaudies kūrybai.
QUOTE(sotto @ 2013 02 13, 13:17)
Lucinda Riley "Orchidėjų namai" - anotacijoje teigiama, kad tai aistringas ir romantiškas pasakojimas apie kelių giminės kartų istoriją, apie visa nugalinčia meilę, visą amžių trunkančią nuoskaudą, kaltę ir atleidimą. Pritariu, knyga apie tai, be jau pats pasakojimas nuobodus, neįtikinantis, netikroviškas. Nors pasakojama apie labai skaudžius dalykus, ir įvykių nemažai- bet verčia žiovauti, viskas praplaukia lyg šalia, nepaliečia jokių emocinių stygų, gaila laiko sugaišto.
o as net labai giriu sia knyga, man labai patiko, mielai perskaiciau, nesinorejo atsitraukti pradejus skaityti
net ir asara nubraukiau skaitydama, tai reiskia, kad viskas labai tikroviska
QUOTE(Germinė @ 2013 05 02, 10:58)
Carlos Ruiz Zafon "Angelo žaidimas" Dar tik įpusėjau,bet lekiu per puslapius su vėjeliu.Net ima atrodyt,kad šita geresnė už "Vėjo šešėlį" Ech,įleistų mane į Užmirštų knygų kapines... 
Pirmus du trečdalius su vėjeliu,paskutinį...Negaliu sakyt,kad nepatiko.Gal neįdėmiai sekiau įvykius,bet vietomis logikos neatitiko.Kai kurie siužeto vingiai prieštaravo pateiktiems anksčiau.Vien žo -pinta supinta.Bet pabaiga įspūdinga. Ech,įleistų mane į Užmirštų knygų kapines... "...Kiekviena knyga,kiekvienas tomas....turi sielą.Sielą to žmogaus,kuris ją parašė,ir sielą tų,kurie ją perskaitė ir su ja svajojo.Kaskart,kai knyga patenka į kitas rankas,kaskart,kai kas nors perbėga jos puslapiais,jos dvasia auga ir stiprėja..."
QUOTE(eliss @ 2013 05 03, 15:01)
Man irgi neskaitadieniai. Nenoriu galvos apkraut, noris kažką lengvo paskaityt. Bandžiau Grishamo "Klietą" skaityt, bet tik susierzinau ir numečiau
Kas ten tave suerzino?
QUOTE(Germinė @ 2013 05 03, 15:18)
Ir mano. Vis pagalvoju, kad pats laikas dar vienai jo knygai, pasiilgau jau.
QUOTE(laTulipe @ 2013 05 03, 17:39)
Na, bet aš ir esu mėgėja viską užsirašinėti, darytis įvairius sąrašus ir pan., man čia malonumas.
Ir aš tokia pati. Patinka ir užsirašyti, ir vėliau viską peržiūrinėti.
Apie knygas neturiu ką pasakyti. Vis dar vargstu su Brontė "Širle". Na vargstu gal ne tas žodis, bet didesnį susidomėjimą pajutau tik tada, kai pagaliau (po kokių 150 puslapių) pasirodė veikėja, kurios vardu kūrinys pavadintas. Tikiuosi, dabar greičiau skaitysis.
Per Olov Enquist "Asmens gydytojo viešnagė"
Laura Walden "Didžiųjų geizerių slėnyje"
Knygas šiandien panos parnešė pareidamos iš mokyklos.Parinko bibliotekininkė Antrąją jau pradėjau ir sunku atsitraukti,nors panašu į meilės romaną Bet kadangi sutino dantis ir esu panaši į jūrų vėplį be ūsų,tai man atleistina 
Laura Walden "Didžiųjų geizerių slėnyje"
Knygas šiandien panos parnešė pareidamos iš mokyklos.Parinko bibliotekininkė
Antrąją jau pradėjau ir sunku atsitraukti,nors panašu į meilės romaną Bet kadangi sutino dantis ir esu panaši į jūrų vėplį be ūsų,tai man atleistina
QUOTE(Germinė @ 2013 05 08, 14:11)
Per Olov Enquist "Asmens gydytojo viešnagė"
Laura Walden "Didžiųjų geizerių slėnyje"
Knygas šiandien panos parnešė pareidamos iš mokyklos.Parinko bibliotekininkė Antrąją jau pradėjau ir sunku atsitraukti,nors panašu į meilės romaną Bet kadangi sutino dantis ir esu panaši į jūrų vėplį be ūsų,tai man atleistina
Laura Walden "Didžiųjų geizerių slėnyje"
Knygas šiandien panos parnešė pareidamos iš mokyklos.Parinko bibliotekininkė
Antrąją jau pradėjau ir sunku atsitraukti,nors panašu į meilės romaną Bet kadangi sutino dantis ir esu panaši į jūrų vėplį be ūsų,tai man atleistina Žiūriu tau vis parneša kiti knygas iš bibliotekos
Aš bijočiau kam patikėt be tikslaus sąrašo, ko noriu
QUOTE(Dorifore @ 2013 05 08, 16:40)
Žiūriu tau vis parneša kiti knygas iš bibliotekos Aš bijočiau kam patikėt be tikslaus sąrašo, ko noriu
Žinok,mūsų biblė mažytė,pasirinkimas ne kažin koks.Bet mane ten pažįsta,tai kai pačios parenka,dažniausiai geresnės knygos būna,nei pati randu Aš bijočiau kam patikėt be tikslaus sąrašo, ko noriu 
