Knygos knygos knygos...

Colleen McCullough "Pirmas Romoje" [/quote]Nepasakyčiau,kad prarijau kaip bonbonkę - vietomis sunkiai yriausi dėl ilgų vardų,mūšių aprašymų Bet perskaičiau visą visutelę,išnagrinėjau glosarijų po raidę...tik nežinau,kiek galvoj liko Patiko.

Iki šio atsiliepimo, kažkaip sugebėjau net nežinoti šios istorijos apie kurią plepa visas internetas Smalsumo pagauta, nusipirkau knygą, pulsiu skaityti Ai, vėliau dar pamačiau, kad visi tekstai autorės bloge yra, bet nuo žioplumo vaistų dar niekas neišrado

Labai lauksiu tavo atsiliepimo apie knygą Ir blog'e nėra visų tekstų, nes kai išleido knygą, didžioji dalis iš blogo buvo pašalinta, nes kam tada pirkt knygą, jei viskas internete bus. Taip, kad ne žiople tu

Man Pirminių skaičių vienatvė taip pat nepatiko tiksliau- susikaitė, bet įspūdžio nepaliko, dabar net nelabai galėčiau atgaminti apie ką buvo

Užėjau pasilabinti- man neskaitamėnesiai niekaip.......paimu ir metu šalin...reikia laukt užtat filmus žiūriu i to xleb

Mario Puzo "Mama Liučija" Šiltas ir skausmingas pasakojimas apie imigrantų gyvenimą Amerikoje.Apie Mamą,kuri laiko visas namų kertes.Apie netektis ir atradimus,apie tragedijų paženklintą vaiko virsmą suaugusiuoju.Apie iš vienų šaknų išaugusius šešis skirtingus ūglius,kurie,nepaisant nesutarimų,yra vieningi,kai tai liečia jų šeimą.

Carlos Ruiz Zafon "Angelo žaidimas" Dar tik įpusėjau,bet lekiu per puslapius su vėjeliu.Net ima atrodyt,kad šita geresnė už "Vėjo šešėlį" Ech,įleistų mane į Užmirštų knygų kapines...

Sveikos

Ar priimsit naują merginą į savo būrį?
Esu knygų fanė (na, kaip ir Jūs visos) ir sakau reikia jungtis į kokią tai intelektualią draugiją, kur bus galima ir mintims, ir naujai atrastom knygom, ir recenzijom pasidalinti

Mano 2013 metų atradimas Goce Smilevski romanas „Zigmundo Froido sesuo“. Daug ką suprasti, perprasti ir pajausti buvo sunku, tačiau tai yra viena iš tų knygų, kurias būtinai skaitysiu po kokių 5 ar daugiau metų. Kartais pasirašinėju pati sau recenzijas, tai pacituosiu kelias ištraukas apie šį romaną.

„Visos laimingos šeimos yra laimingos vienodai, o kiekviena nelaiminga – nelaiminga savaip“ kartą pasakė Levas Tolstojus, o Goce Smilevski savo romane „Zigmundo Froido sesuo“ šią mintį perfrazavo: „Visi normalūs žmonės panašūs vieni į kitus, kiekvienas pamišęs žmogus yra pamišęs savaip“.

„Zigmundo Froido sesuo“ - tai autobiografinis psichoanalizės genijaus romanas, kuris pasakojamas jo sesers lūpomis. Adolfina Froid - pagrindinė šio romano veikėja. Įskaudinta gyvenimo ir nuo pat vaikystės nešusis su savimi skausmo kryžių, kurį užkrovė motina kasdien kaip dogmą mergaitei kartodama: „geriau jau būčiau tavęs negimdžiusi“. Būtent motinos/motinų vaidmuo romane tampa labai svarbus, esminis savojo Aš suvokimas. Motinos ir vaiko ryšys nulemia pastarojo likimą: „O štai aš esu girdėjusi, kad dauguma kanopinių patelių, neaplaižiusios vos gimusio jauniklio, nepažymėjusios jo savo seilėmis, kas reiškia „Tai - mano, tai esu aš“, atstumia naujagimį. Jauniklis seks paskui, prašysis žindomas, bet motina šiurkščiai jį atstums. Pasmerks jį bado mirčiai. Galbūt čia slypi motinos ryšio su vaiku paslaptis - ji suvokia vaiką kaip savo esybės dalį. O jei jo nelaiko savo esybės dalimi, palieka mirti. Motinos meilė vaikui yra meilė sau. Tam tikra savęs įsimylėjimo forma.“ Daugumos romano veikėjų, deja, motinos nepaženklina savo kvapu, todėl kūdikiai paliekami kęsti sielos alkį, susidurti su amžinu kaltės, gėdos, nevilties ir tuštumos jausmu.

Tai romanas apie esminį žmogaus egzistencijos ciklą - gyvenimą ir mirtį. Šalia Adolfinos Froid gyvenimo visada sekė ir mirtis: Rainerio, negimusio vaiko, motinos, brolio, seserų ir jos pačios. Tai romanas apie gimstanti XX amžiaus žmogaus seksualumą, apie religijos ir laikmečio sukurtas normas, apie holokaustą, apie savojo Aš ieškojimą, gyvenimo prasmę ir beprasmybę.

Z. Froido mintis, idėjas puikiai atskleidžia veikėjai: jų charakteriai, likimai, jausenos. Vaizduodamas XX amžiaus aktualijas, rašytojas mini ir kitas garsias to meto asmenybes: G. Klimptą, F. Nyčę, V. Van Gogą, A. Mickevičių.

Visas kūrinys alsuoja filosofinėmis ir psichologinėmis idėjomis. Nuo pat pirmo puslapio užsimezga dialogas, o tada sutinki, nesutinki, pyksti, liūdi, bet nesidžiaugi, nes tai knyga ne apie gėrį. Romanas gana depresiškas, bet būtinai skaitysiu jį dar kartą. Tikiu, kad po kelerių metų jis man atsivers naujomis spalvomis. Nepabijosiu sakydama, kad tai viena geriausių mano skaitytų knygų.

Labas rytas,

su Stikliuku susipazinau darbe. Bet kazkaip neisdrisau prisipazinti, kas esanti

Pakalbejom apie vaikiskas knygas trumpai...incognito

aš sudvejojau...buvai labia panaši į nuotrauką Facebooke.... irgi neišdrįsau...pažiūrėjau į kortelę, bet vardo nepamačiau...

va, pamatei, kokia esu plepi

))))))

reikia kada susitikti su klaipedietem skaitytojom normalesnemis salygomis
Papildyta:

Na, tai gal jau pasiorganizuojame pagaliau



gerai, kad nors per pereja

Kad nors viena zodi i tema pasakyciau: as dabar skaitau Urvinio lokio genti

o dabr jau drąsios plepėt

aš Vilko valandą tebeskaitau. įdomi, tik man nelabai skaitadieniai. dar parsinešusi ganėtinai smulkų pasaulio atlasą vis nagrinėju, taigi lėtai VV man einasi.


naujokei

Ne naujiena

Maciau, apie S. Lagerliof kalbejot. As labai myliu sita autore! Kaip ir kita skandinavu rasytoja - Undset Sigrid.

Sveikos

Man irgi neskaitadieniai. Nenoriu galvos apkraut, noris kažką lengvo paskaityt. Bandžiau Grishamo "Klietą" skaityt, bet tik susierzinau ir numečiau