Knygos knygos knygos...

*Jūra*, 06 Bal 2013 - 19:20, paraÅ�Ä—:

*Jūra*, 06 Bal 2013 - 19:20, paraÅ�Ä—:

Doloresa Kazragytė "Raudoni sandaliukai"
Jautru, nostalgiška, liūdna liūdna...

Kodėl liūdna? Man visada taip gera ją skaityti. Tas jos liūdesys toks šviesus, toks džiaugsmingas, kupinas vilties..

sotto, 07 Bal 2013 - 17:24, para�ė:

sotto, 07 Bal 2013 - 17:24, para�ė:

Molly Wizenberg "Gyvenimas pagamintas namuose" - irgi numečiau nepabaigus, labai apsišoviau bibliotekoje šį kartą besirinkdama. Anonsuota , kad beskaitydamas nebežinosi, ar sėdėti,kaip prikaltas, nes labai smagu skaityti, ar norėsi bėgti į virtuvę išmėginti knygos receptus. Kiekvienas skyrius skiriamas konkrečiam patiekalui, ir autorė pasakoja apie patiekalo ir šeimos  istoriją. Kaip dabar labai madinga, autorė turi savo tinklapį, ir knygoje daug  susirašinėjimų . Manęs receptai nesužavėjo, pasakojimai irgi lėkšti, nuobodūs, trūksta loginių ryšių. Pasigailėjau, kad nenumečiau po pirmo perskaityto recepto.

Na siaip imdama ja ir turejai tiketis praktiskai vien kulinarijos ir receptu, ir tik labai nedaug kazkokiu pasakojimu kaip jie atsirado, buvo 'atrasti' ar 'sutikti'.
Juk anotacija neklaidina.

Niu o mano paskutiniai skaitiniai yra sie:
Umbertas Eko "Paslaptingoji karalienės Loanos liepsna". Labai patiko. Nuostabi kalba, pasakojimas, laikmetis. O dar iliustracijos viska labiau pagyvino ir palengvino. Vienas malonumas tokias knygas skaityti. Na man visa laika patiko Umberto rasymo stilius, bet si karta kazkaip ypatingai reagavau i knyga, gal del to, kad jau seniai kazka jo buvau skaiciusi.

Matt Haig "Mirusių tėvų klubas". Dar viena knyga palikusi labai gera ispudi. Na ne sedevras, bet vis tik mano nuomone verta demesio. Savitas autoriaus rasymo stilius, destymas, kuria ypatingas spalvas ir nuotaikas. Pasaulis ir jo suvokimas isdestytas vienuolikamecio akimis atrodo toks tikroviskas, o problemos, kurias jam tenka spresti - ne vaikiskos. Toks manyciau siuolaikinis Hamletas.

L. J. Smith "Kerėtoja". Skaitalas ir tiek. Tik ir tokius skaitalus dar galima butu suskirstyti pagal idomuma ir gerai praleista laika. Tai vat si knyga, man nesuteike jokio malonumo. Tai maziausiai patikusi is "Nakties pasaulio" serijos knyga.

Rūta Šepetys "Nelengvu keliu". Hmmm dar vienos sioks toks nusivylimas. Tikrai laukiau ir tikejausi daug daugiau. Ypac po autores pristatymo. Nes teko lankytis sios knygos pristatyme Vilniuje. Autore taip gyvai, jausmingai ir idomiai pateike sia knyga, kad jau maniau ji bus simta kartu geresne nei jos ankstesne knyga "Tarp pilku debesu". Deja, man sie veikejai nebuvo tokie gyvi kaip anoje knygoje. Nesakau, kad nebuvo idomu skaityti - geras ir idomus siuzetas, spalvingas laikmetis ir tikrai daug ka papasoki galinti miestas - bet deja, si istorija stokojo autores aistros ir atsidavimo jai.

sotto, 07 Bal 2013 - 20:19, para�ė:

sotto, 07 Bal 2013 - 20:19, para�ė:

Atradau Balį Sruogą, poetą  . Keletą eilėraščių, tikiuosi neprieštarausite, įmesiu. 

Man beskaitant šias eiles, sužinojau baisią naujieną. Niekada neskaitysiu Sruogos eilėraščių...Per daug liūdesio ir mirties kvapo juose.

Dorifore, 08 Bal 2013 - 13:32, para�ė:

Dorifore, 08 Bal 2013 - 13:32, para�ė:

O aš šiuo metu skaitau J. Žilinsko "KGB vaikai". Visai patinka, ypač detektyvinė linija 

planavau nebeimti iš bibliotekos, skaityti savo naujas, bet turbūt teks mačiau, kad ši bibliotekoje yra.

Dorifore, 08 Bal 2013 - 13:32, para�ė:

Dorifore, 08 Bal 2013 - 13:32, para�ė:

O aš šiuo metu skaitau J. Žilinsko "KGB vaikai". Visai patinka, ypač detektyvinė linija 

Atmetus muilo operą, pievas, kurias citavau aš
“atšoviau piktai, nes ant liežuvio galiuko jau jaučiau karstelėjusį alaus skonį ir mačiau, kaip troleibusas sušnypčia durimis, palikdamas stotelę vienišauti iki kito dviūsio pasirodymo. O dulksna smelkėsi net pro vilnonį šaliką!“

ar kita blogerė

“švelnų, lengvos itališkos moheros ryškiai oranžinį megztuką“: “Jeigu čia viskas taip pilka, aptriušę ir nemiela, tebūsiu aš pati saulytė. Hmmm… O juk “dėdė Vladas” mane taip ir vadindavo – “Rasyte saulyte”, nors man taip norėjosi, kad tartų tvirtą ir gaivų – “Rasa”. Mėgau savo vardą – juk maža pasaulyje tobulesnių dalykų už rytinį vandens lašą, blizgantį ant lapų“.

o tokių perlų labai daug, tai knyga ir man patiko. Iki "vilko valandos" neperskaičiau Nežinau, kodėl jas lyginu. Gal, kad abi fantastinės, abi vienu metu pasirodžiusios ir abi vienu metu reklamuotos...

zuvyte26, 08 Bal 2013 - 17:05, para�ė:

zuvyte26, 08 Bal 2013 - 17:05, para�ė:

*Pabaigiau Margaret Atwood - Tarnaitės pasakojimas. Labai gražiai knygą aprašė čia . Tikrai pritariu 100 proc. Nebanali, savo turiniu turtinga knyga. Ateičiai pasilikau šios autorės knygą -  Aklasis žudikas.
** Beje, išgirdau puikius atsiliepimus apie Camilla Läckberg - Pamokslininkas iš pačių bibliotekininkių, kurios ją skaitė. Labai jau rekomendavo savo pažįstamai

<{POST_SNAPBACK}>

* Kaip smagu, kad ir tau patiko Tą knygą aprašiau ten aš. Ir džiaugiuosi, kad namie turiu jos "Oriksė ir griežlys". Kitų knygų ieškau pirkti, bet nelabai randu
** "Ledo princesė" man patiko, turiu ir "Pamokslininkas", tai kai baigsiu kelias dabar skaitomas knygas, imsiuosi šitos. Tikiuosi nenuvils, nes kiek žinau, leidykla neplanuoja leisti kitų jos knygų. Nelabai pasiteisino

O ką tik užbaigiau H. Wassmo "Dinos knyga". Labai gera knyga su tvirto charakterio pagrindine veikėja. Iš 5 skaitytų Wassmo knygų: 2 labai patiko, 1 patiko, 2 labai nepatiko. Tokia banguojanti man ši rašytoja

Fatimaallaa, 08 Bal 2013 - 13:51, para�ė:

Fatimaallaa, 08 Bal 2013 - 13:51, para�ė:

Na siaip imdama ja ir turejai tiketis praktiskai vien kulinarijos ir receptu, ir tik labai nedaug kazkokiu pasakojimu kaip jie atsirado, buvo 'atrasti' ar 'sutikti'.
Juk anotacija neklaidina.

neklaidina, ir mūsų vertinimai juk labai skirtingi. Tiek, kad SM receptų skyrelį smagiau skaityti, o iš knygos visada noriu kiek daugiau, nei iš kokio forumo.

eliss, 08 Bal 2013 - 14:11, para�ė:

eliss, 08 Bal 2013 - 14:11, para�ė:

Man beskaitant šias eiles, sužinojau baisią naujieną. Niekada neskaitysiu Sruogos eilėraščių...Per daug liūdesio ir mirties kvapo juose.

kad jau parašėte... Eiles įdėjau a.a. M.Martinaičio atminimui, labai išgyvenau, Sruogos eilėraščiai man buvo kaip paguoda, kad ir su begaline liūdesio, nevilties gaida, bet kartu ir su išlikimo amžinybėje tikimybe...
Žiedą paslėptą išvydę,
vėl plasnosim gimt aukštai...