Val McDermin - Undinių vilionės. Labai patiko. Galiu sakyti, kad dar tokio detektyvo neteko skaityti. Labai įdomiai viskas išsinarplioja, pabaiga absoliučiai netikėta. Patiko, kad buvo nagrinėjama žudiko psichologinis portretas. Žinoma buvo daug baisybių, ypač žiaurus detekyvas, kuris gali net ir šokiruoti. Rekomenduoju.
Apie geras knygas kartais sunku daug parašyti, tuo labiau apie detektyvą. Vertinimas -
5/5Colleen McCullough - Užsimerk, atsimerk. Pagal neblogus reitingus nutariau susipažinti su šia knyga. Deja, ji mane šiek tiek nuvylė. Pagal datas, kurias žymiuosi, matau, kad ją skaičiau bene ilgiausiai. Man joje buvo per daug bereikalingų nukrypimų, pats rašymo stilius labiau tinkamas romanui, o ne deektyvui. Na tiesiog neradau kabliuko, kuris mane įtrauktų. Pradžioje apskritai pasirodė per daug herojų, buvo sudėtinga susigaudyti. Buvo ir baisybių, o pabaiga taip - tikrai gera, įspūdinga, intriguojanti. Na bet negaliu gerai vertinti knygos, kai ~ 400 psl. neįtraukia 100 proc, o likusieji ~ 60 psl. puikūs. Taigi
3/5
Danielle Trusson - Angelologija. Nors fantastika man ne prie širdies, bet ši knyga įtraukė. Imdama knygą į rankas tikėjausi kažko labiau realaus, pvz. kažkokių faktinių aiškinimų apie angelus. Tačiau radau daugiau fantastinį pasakojimą (taip buvo ir faktų apie angelų rūšis ir t.t.), kuris tikrai puikiai parašytas. Bent mane tikrai įtraukė savotišku rašymo stiliumi, kuris nebuvo joks ypatingas, tiesiog man šiam pasakojimui jis tiko. Kuo toliau skaičiau, tuo labiau įsitraukiau ir buvo įdomu sužinoti, kas nutiks jaunajai vienuolei. Man patiko.
5/5William P. Young - Trobelė. Kai draugė pasakę, jog tai jos pati geriausia 2012-ųjų metų knyga, dar kartą supratau, kad tai skonio reikalas. O gal tiesiog kiekvienam žmogui reikia skirtingų dalykų, kuriuos jie randa knygose. Knyga neblogai skaitėsi ir patiko iki tos vietos, kai Makenzis sutinka Dievą visuose trijuose asmenyse. Nors man patinka knygos, kalbančios apie Dievą, tačiau tikrai ne tokio tipo. Labiausiai neįtikęs dalykas buvo - Dievo materialios formos pateikimas - moteris, nors kreipiamasi visur kreipiniu "Tėte", t.y. vyriška forma. Taip, galiu tai interpretuoti kaip užmanymą, jog nesvarbu, kas yra Dievas - vyras, o gal moteris, baltaodis, juodaodis - svarbiausia, kad tai buvo kažkas aukščiau visko, tai buvo ir yra MEILĖ ir VILTIS.
Kas patiko, tai aiškus pasakojimas apie Šv. Trejybę, apie atleidimo galią, visų kultūrų žmonių tapatumą, kai negalioja nei kalbos nei rasės barjerai, kai Dievui visi esame tokie patys - MYLIMI. Manau, kad ši knyga labiau tiktų skaityti tiems, kas prarado artimą, kenčia vidines kančias, gali būti pirma pažinis su atlaidžiu ir žmogišku Dievu. Man nuo vaikystės auklėtai katalikiškoje šeimoje, pajutusiai Dievo prisilietimą (ne tiesioginį, materialų), tikėjimas yra itin svarbus. Šioje knygoje nieko naujo nesuradau, todėl labai dažnai save pagaudavau nuobodžiaujančią.
2/5 Išsiplėčiau apie šią knygą, nes tai mano 2013-ųjų metų knygų iššūkio knyga
Pradėjusi buvau skaityti kitą iššūkio knygą - Akselis Miuntė - Knyga apie San Mikelę. Deja, kol kas padėjau į šalį. Nesiskaito. Gal ne ta nuotaika. Tačiau duosiu jai antrą šansą
Dabar skaitau
Tess Gerritsen - Laikoma kalta. Nieko įspūdingo, nelabai patinka lyginant su jos kitais skaitytais detektyvais. Man tikrai per daug tų seiliojimųsi ir romantikos.
Užsirezervavau bibliotekoje dar kitą autorės knygą
Melo kaina. Žinote, kuri stoviu eilėje - penkta
Kažin, ar ir ji nebus panašaus stiliaus. Nes man "Laikoma kalta" labiau panašėja į meilės romaną, o veiksmas išnyra tik persiritus pusę knygos.