QUOTE(Skaitanti @ 2013 01 30, 21:18)
José Saramago. Kai mirtis nusišalina. Pirmoji perskaityta to rašytojo knyga, o ir tokias fantastikas labai mėgstu (vieną dieną vienoje šalyje niekas nebenumiršta). Rašytoją - į mėgstamiausius, knygą - kaip bebūtų gaila - atgal į biblioteką. Google sako, kad ši knyga ne pats geriausias Saramago kūrinys. VALIO! Nes man labai patiko, ir reiškia, kitos patiks dar labiau.
George Orwell. 1984-ieji. Chm... ir kas per knyga? Vasarą bandžiau, niekaip... Dabar perskaičiau su džiaugsmu, netgi atsitraukti vietomis negalėjau. Labai įsijaučiau į herojų pergyvenimus... Vargšeliai.... Pala... O gal čia mes vargšeliai? Kažkaip labai daug sutapimų. Labai tinkama knyga prieš rinkimus. Patiko, netgi labiau už Gyvulių ūkį, noriu daugiau Orvelo.
Erichas Marija Remarkas. Juodasis Obeliskas. Dar viena nelaimėlė, kurios negalėjau skaityti vasarą. Gal yra netinkamų knygų vasarai? Google sako, ši Remarko knyga pati liūdniausia. Tai yra, pati depresiškiausia. Gal būt aš tam atspari, nes aš sakau, kad ši Remarko knyga - pati geriausia. Tai ne kokios tai meilės seilės iš Triumfo arkos. Taigi,
Ar tikrai žmonės nieko nebeatsimena?. Rekomenduoju liūdnumui atspariems žmonėms.
Suzanne Collins. Bado žaidynės.
mūsų panašus skonis.
"Kai mirtis nusišalina" įtraukiau į ieškotinų sąrašą.
Dėl Orvelo pritariu kiekvienam žodžiui
Dėl Juodojo obelisko. Daug Remarko knygų skaičiau, t.y. visas kurias tik gaudavau. Juodasis obeliskas man pati geriausia jo knyga, bet prie liūdniausių tai niekaip nepriskirčiau, o jau prie depresiškiausių nė pro kur.
Bado žaidynes su malonumu perskaičiau, nors tai vaikiška knyga.
Jums, kaip fantastikos mėgėjai tikriausiai patiktų "Angelologija". Pradėjau ką tik, bibliotekininkė pasiūlė, nors jau buvo pasiskyrus sau skaityti
Baigiau Lavastės "Smagi istorija apie suomius ir Suomiją". Tikėjausi kiek daugiau po visų atsiliepimų, bet tikrai nenusivyliau. Perskaityti verta, man artima skandinaviška dvasia, tai su malonumu ir skaičiau.