Knygos knygos knygos...

Dorifore, taikliai parašei. juolab skaičiau knygą apie suomius, kaip antipodas kažkoks.
Lavastė čia nepasakė nieko naujo - Pirėnų kalnuose piemenys taip pat santykiauja su ožkomis, JAV platybėse tokių budulių yra, kad mūsiškiams toli iki jų, Henrikas 8 galvas kapojo išskaičiavęs pirmais-antrais...
kaip sakai, yra juodas humoras, yra pagieža, o tarp jų yra skirtumas. tai va Lavastė buvo ne humoro klubas, o pilna pagiežos.


įdomu būtų palyginimui Mildažytės PAsimatymą su Lietuva paskaityti.

Nesu skaičius, bet manau, kad būtų visai į kitą pusę
Man ir susidarė toks įspūdis, kad Lavastė labai 'nemyli' lietuvių. Bet kiekvienoj šaly yra visokių žmonių, visokių dalykų vyksta, nereikia taip išskirti Lietuvos, lyg būtume kokie laukiniai.

Aš irgi ją skaitau. Jau 200 puslapių įveikiau, vietom prisiversdama. O ir toliau skaityti visai netraukia. Bet, manau, vis tiek baigsiu.
Dar iki jų "rimtų" žaidimėlių nepriėjau, bet iš to, ką jau perskaičiau, nesuprantu, ką ten galima rasti įdomaus, kad knyga tiesiog "susivalgytų", kaip kažkas išsireiškė.
Na žinau gi, kaip įsimylėjus suskystėja protas, kaip kiekviena smulkmena tampa juokingai svarbi, bet skaityti apie tai dešimtis puslapių visai neįdomu.
Ir dar labai erzina pats Grėjus.

"Tylos zona" buvo mano pati pirma jo skaityta knyga. Ech, kaip pasiilgau Kingo.
Pastebėjau, kad toks požiūris į Kingo knygas kaip Doriforės gana dažnas. Jei visgi ryžtasi ką nors jo perskaityti, paprastai nusistebi, kad klaidingai įsivaizdavo.

Paskutinė perskaityta- Zola "Jo prakilnybė Eženas Rugonas". Apie aukštą postą užimantį vyrą, kuris atsistatydina, pamatęs, kad prarado imperatoriaus malonę. Tačiau jį palaikančių "draugų" būrelis niekaip nenori su tuo susitaikyti ir imasi įvairiausių būdų, kad šis vėl grįžtų ten, kur tokiam žmogui ir priklauso- bet ne dėl jo paties, o kad būdamas ministru toliau padėtų jiems įgyvendinti savo planus.
Kai pagalvoju, per beveik du šimtus metų mažai kas pasikeitė- mūsų valdininkai irgi labai mėgsta, gavę valdžią, padėti savo šeimoms ir artimiesiems bei kitiems, kuriems jaučiasi skolingi.

"Pilkus atspalvius" turiu kompiutery, o taip dar skaitau Murakami "Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas". Patinka kol kas. Labai įdomu, kaip tie du aprašomi pasauliai susiję.

Filmas irgi labai patiko.
Pora enciklopedijų apie gamtą, prireikė.
Knyga apie teisingą gyvenimą, pamokanti ką daryti. Nerašysiu kokia, labai patiko, netgi nusipirkau.

R.Brandson "Siekti dangaus". Apie pionierius, kaip jie bandė įgyvendinti savo svajones rizikuodami sveikata, gyvybe. Autorius irgi toks, plaukė, skrido, konstravo ir išbandė savo kūrinius. Knygoje daug įdomių faktų, bet sunkokai skaitosi, bandysiu įveikti.

J.Fowles "Juodmedžio bokštas". Pradėjau, atidėjau į šalį. Nežinau ar grįšiu.

A.Gailius"Pro mansardos langą". Jau rašiau truputį. Skaitau į tarpus tarp kitų knygų ir mėgaujuosi. Šilta, jauki, miela knyga apie mus, lietuvius ir Lietuvą.

Joh Dos Passos" Manhatano stotis". Jau baigiau ir kiek gailiuosi sugaišto laiko. Miglota knyga, daug veikėjų, keistoka pasakojimo linija, nei iš šio nei iš to prasideda ir nutrūksta be jokio paaiškinimo. Visus veikėjus jungia tik veiksmo vieta ir laikas. Suintrigavo kategoriškas ilgas draudimų sąrašas knygą kopijuoti, publikuoti, naudoti be leidimo. Galvojau, kad koks deimantas/perlas pakliuvo. Perskaičiau ir nelabai supratau, kas jau puls ją kopijuoti.

E.Gilbert "valgyk.Melskis. Mylėk". 2/3 perskaičiau. Pirmoji (itališkoji/valgio ) dalis patiko, skaniai perskaičiau. Antroji (indiškoji/religinė) nelabai patiko. Autorė pernelyg apsinuogina, pernelyg susireikšmina, lyg koks pasaulio centras. Šiuo atžvilgiu mudviejų nuomonės išsiskyrė, jau žadėjau mesti į šoną, bet prasidėjo trečioji dalis (bališkoji/meilės), tai gal pabaigsiu.

V.Lansbergis "Kokia ji galėtų būti/Lietuvos projektas". Knygą apibūdinčiau iškylančia asociacija, eini namo , vakare, tamsu, šalta, o matai šviečiantį langą, žinai ten šilta ir šviesu. Nepaprastai patiko, nusipirkau. Truputį pacituosiu:
".... ar pasakytų koks britų germanas:
atabėga kiškis, uodegytės biškis ar
ėjau ėjau vandenėlio, ale bet ne viena......

..... vai eisim namo, namytužio. Namas - tai namai. O namai, kuomet grįžti namo- irgi namas, bet visai kito, nematerialaus turinio, kitaip jaučiamas. Mano namai, artimiausia pasauly vieta, kurioj gal ir gimęs esu. Čia skambėjo mano pirmas verksmas ir pirmas juokas. Štai kur pareinama, į kur grįžtama- tiesiog namo, ir viskas pasakyta. Ne į kažkokį namą, kad ir laikinai nuosavą. Uždainavęs : vai eisim į namą, - atrodytum nuprotėjęs..."

Tove Jansson "Vasaros knyga" Trolių mumių autorės autobiografinė knyga suaugusiems. Anotacija- romane į vieną šeimą supinamos trys kartos – mergaitė, jos tėvas ir senelė. Abi jos egocentrikės ir keistuolės. Abi kasdien kartu tyrinėja salą, dalijasi patirtimi, viena iš kitos mokosi ir be atvangos diskutuoja apie gyvenimą ir mirtį – senatvė ir vaikystė susitinka skirtinguose kontekstuose.
Pavarčiau, labai labai patiko, kol kas trumpam perleidau artimam žmogui , labai laukiu kol grąžins. Tikriausiai pirksiu.

Sveikos
Po 8 metų pertraukos dar kartą perskaičiau Ulickajos Sonečką, pirmasis bandymas didelio įspūdžio nepaliko, o vakar praleidau su šia apysaka kelias labai malonias valandas truputį nereali, truputį gyvenimiška, truputį komiška ir kartu graudi istorija. Labiausiai patiko aprašomas panirimas į literatūrinę nirvaną - labai pažįstama būsena
O šiandien pradėjau Į tamsiausią kampą - tiesiog skrendu per puslapius, įdomu kas bus toliau, lekiu skaityti

pradėjau Bėgantis paskui aitvarą - kol kas patinka


Sonečką kažkada esu skaičiusi, tokia paprasta pasirodė, nepaliko didelio įspūdžio.

Sveikos,
Jungiuosi prie Jūsų būrelio. Šis tas apie ką tik perskaitytą knygą Alfredo Abarca "Įslaptinta byla". Tokio nuobodumo knygos nepamenu kada buvau skaičius. Nei jokio aprašomo trilerio, nei meilės romano, nei ko nors panašaus. Visiškai banali knyga, rodos lyg mokinuko parašyta.
Pradėsiu skaityti "Danielių Dalbą".
Gal kas skaitėte "Prahos kapines" ar "Vėjo šešėlį". Gundausi pirkti, todėl norėčiau atsiliepimų.

Man si knyga labai patiko ir susiskaite labai greitai.


Pries kuri laika pabaigiau skaityti Peter Høeg "Drambliu priziuretoju vaikai". Teko girdeti neypatingu atsiliepimu apie sia knyga. Bet zinokite, buvau labai nustebusi, nes knyga man tikrai patiko. Pasakojimas gana lengvas, bet ir prasmingas. Zinoma, ankstesnes jo knygos man pasirode daug stipresnes, bet ivertinant ta faktoriu, kad knyga skirta jaunesniai auditorijai, viskas issilygina.

Na o per savaitgali su manolu tiesiog "prarijau" Henning Mankell "Zudikas be veido". Kaip ir serialas apie Valanderi, tai ir knygu serija tikras malonumas. Tiesiog negalejau padeti knygos.

Na o tarp situ dvieju knygu dar suskaiciau L. J. Smith "Slaptoji vampyre" ir "Tamsos dukterys". Stipriai apie jas nesiplesiu, nes tai lengvi skaitaliukai, bet man visai smagus. Antroji knyga kiek idomesne nei pirmoji, nes pirmoji pasirode kiek istempta ir vien bla bla bla.

man labai patiko ši knyga, su malonumu perskaičiau ir to paties autoriaus Moters galia.

Pagaliau pagaliau baigiau "Patikima žmona" Sunkiai,ilgai,nuobodžiai...Nieko aš ten gilaus neįžvelgiau,istorija neįtikino.Pasirodė panašu į kokį Orzeszkowos laikų romaną.

Labukas.
Ar kas skaitėt Gregory David Roberts "Šantaramas" , pagaliau perskaičiau vistik virš 700 puslapių , man patiko

Pradžioje mane nežmoniškai erzino ta pavardė. Toks pyktis ėmė, kad asocijuojasi su Dorijanu Grėjumi. Niekaip negalėjau negalvoti apie tai skaitydama. Galvoju... nu blyn... nu kam reikėjo tą pavardę imti...
Db juokas ima

Ir dar tas "grey" kartojimas kas antroje eilutėje užkniso, jis Grey, kostiumas pilkas, užuolaidos pilkos, dar ten kažkas pilkas... Viskas pilka. Atrodo, kad rašo debilui visiškam, kuriam reikia milijoną kart kartoti, kad dašiltų.