Knygos knygos knygos...

pritariu

sveikos, gal kuri zinote kada atsiras 2 knyga trilogijos "50 pilku atspalviu" lietuviu kalba?

Draugė, dirbanti knygyne, sakė, kad balandžio mėnesį


Po kelių iš eilės perskaitytų detektyvų norėtųsi kažko kito. Gal kuri gali kokią neblogą knygą apie meilę rekomenduot?

Vakar iš bibliotekos parėjo:Michael Cunningham "Dienų pavyzdžiai"
Herbjorg Wassmo "100m istorija"
Robert Goolrick "Patikima žmona"
Patricia Cornwell "Grobuonis"


Su Moters diena Jus visas !!!

Man paliko ispūdį Jojo Moyes "Aš prieš tave". Pabandykit, gal ir Jums patiks

Po ilgų neskaitadienių su malonumu perskaičiau ilgai lauktą trečią Kerstin Thorvall "Signės istorija" dalį "Signė - Albertei". Ši dalis labiausiai patiko, puikiai atskleidžiamas vidinis moters pasaulis, pasakojimas šiek tiek švelnesnis, nei pirmos dvi dalys.

Sveikos, merginos, su praėjusiom šventėm

Pati dar netikiu, bet įsivažiavau su Daktaru Živaga, labai įdomiai skaitosi, ketvirtį įveikiau, manau ir perskaitysiu, nors rusų autorių fanė ir nesu Bet jeigu pavyks, tai būsiu labai laiminga ir savimi didžiuosiuosi Kai pradėjo viskas aiškėti, kas tas daktaras ir t.t. pasidarė kur kas įdomiau.

Man paskutiniu metu vien nusivylimai -
Remarkas "Gyvenimas skolon". pirma karta nusivyliau siuo rasytoju, jis mano vienas is favoritu. Nepatiko istorija. Neitikino.. o tas pompastiskumas, filosofiniai pamastymai.. man buvo nuobodu.. gal as dar nesubrendau tokiems skaitiniams?
Bulgakovas "Suns sirdis" - dar nebuvau susidurusi su siuo rasytoju. apysaka pasirode kazkokia is fantastikos srities..Net nesupratau koks sios apysakos moralas..

Sveikos.

Vakar užbaigiau Sherrilyn Kenyon ,,Niko kronikos. Begalybė” - į paauglių auditoriją orientuota knyga apie zombius. Pasirodė man perkrauta knyga, o gal tiesiog jau ir išaugau iš tokios literatūros..

O šįryt pasiėmiau garsiuosius Penkiasdešimt pilkų atspalvių, tačiau ties maždaug 40psl nusprendžiau, kad penkių šimtų puslapių tikrai neiškęsiu, tad neverta toliau ir skaityti. Tikriausiai tokios erzinančios veikėjos dar nebuvau jokioje knygoje sutikusi O kadangi būtent ji viską pasakoja, tai skaityti tampa tiesiog neįmanoma, per daug seilėjimosi ir dūsavimų man joje

O dabar tai neapsisprendžiu, ką imsiu, nors knygų turiu tikrai nemažai. Bet linkstu Evelyn Waugh ,,Vargingi kūnai'' link

Paskaitinėjau knygyne, tai neteko labai įsigilinti, bet įspūdis tip top , neiškęsčiau visos knygos, per akis poros minučių vartymo. Eilinis romaniūkštis , neaišku kodėl taip išgarsėjęs.

Brangiakaile, "Šuns širdis"- ne fantastika, tai alegorinis pasakojimas, gyva realybė. Man jis nepaprastai patinka, periodiškai perskaitau, deja, toks dar regimas ir realiame gyvenime. Ir pasakojimas patinka, ir veikėjai kaip gyvi, vien geriausi įspūdžiai.

Aš dabar vienu metu daug knygų skaitau, seniai tokią krūvą laikiau prie lovos

Sutinku su tavimi dėl "Šuns širdis". Man irgi patiko ši knyga, o paskui ir filmą žiūrėjau. Pavardink, kas ten per krūva

Aš šiandien baigiau skaityti L. Lavaste "Mes. Lietuviai". Tai pritariu toms, kurios sakė, kad neverta pirkimo ir atsiliepimas nekoks.

Dar šią savaitę baigiau S. King "Tylos zona". Patiko Jo knygos visai ne tokios, kaip buvau susidariusi įspūdį. Ten daugiau psichologijos nei siaubo.

Ir dar baigiau M. Mitchel "Vėjo nublokšti" pirmą dalį ir jau pradėjau antrą. Pradžia kiek užtęsta, bet kuo toliau, tuo įdomiau.
Papildyta:

Kartą knygos autorę prie šaligatvio krašto prispaudė džipas su numeriu "KRUTAS 000". Ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl atsirado ši knyga. Apie mus, lietuvius. Apie mūsų pomėgį nukirsti galvas, skandinti lauko tualetuose naujagimius, mušti moteris, vogti, neapkęsti mažumų ir dar galybę blogybių.
Ir ko čia dabar pykti? Paklausite Jūs. Juk teisybę rašo! Taip, mes žudome senolius dėl 10lt, mes pirmaujame ES savižudybių skaičiumi, geriame daugiau nei rusai, taip mes pasižymime didžiausia netolerancija kitų tautų žmonėms, per "Eurovizijos" konkursą pamatome, jog neturime draugų ir manome, jog gėjus reikia gydyti, nes jie gali būti pedofilai.
Skaitant šią knygą ir man kilo dvejopi jausmai. Ir supranti, kad visi pateikti faktai nėra autorės fantazija, viskas paremta statistika, ir bambėti pradedi, kad nesame tokie jau blogi. Kiekvienas kaimas turi savo kvailį, o visus tuos kvailius sudėjus į krūvą, gauname puikią medžiagą tokiai knygai.
Kas man patiko? Lengvas, šmaikštus žurnalistinis stilius. Pateikta statistika, ištraukos iš K. Donelaičio raštų bei įdomūs faktai apie kuriuos net nežinojau. Ir didelį pliusą skiriu knygos iliustracijoms. Joms buvo panaudotos nuostabios, taiklios ir stebinančios A. Griškevičiaus fotografijos.
O dabar, kas nepatiko. Aš tikrai mėgstu ironiją, juodą humorą. Man patinka, kai žmonės geba pasijuokti patys iš savęs ir savo tautos bruožų. Bet šioje knygoje gal visko buvo per daug? Arba jos negalima skaityti vienu ypu, o kas vakarą po skyrelį? Nes perskaičiusi pasijutau taip, lyg per dieną būčiau peržiūrėjusi mėnesio kriminalines žinias. O per autorės ironiją taip lenda pyktis, pamokantis tonas ir pagieža. Lyg girdėtum jos balsa: "Na dabar aš Jums parodysiu!". Nepatiko ir violetinis atspalvis tekste. Taip, autorė su šia istorija susijusi ir ne mažai, bet kam dar savo nuomonę bei nuoskaudas reikėjo išlieti ir šioje knygoje?
Pritrūko man ir gilesnių įžvalgų, sąsajų, koreliacijos tarp tam tikrų faktų bei įvykių. Jeigu autorės, Pabradės autobusų stotelėje, apklausti žmonės, nežinojo, kada įvyko Žalgirio mūšis, tai nereiškia, jog to nežino dauguma lietuvių. Kliuvo ir pasikartojantys motyvai, klaidos. Vienur rašoma, kad per metus nusižudo 50 vaikų, kitur jau - 60. Atrodo, kad su knygos leidimu buvo per daug paskubėta. Reikėjo daugiau laiko skirti redagavimui, faktų tikrinimui, tekstų peržiūrai.
Juk visada skaudu ir pikta, kai apie mus pasakoma kažkas negražaus. Tokiais atvejais ypač ir padeda ironija. Bet aš daug mieliau knygos įžangoje skaityčiau, kad to partrenkusio džipo vairuotojas išlipo, atsiprašė, pakvietė autorę kavos ir ji pasakytų: "Dabar aš parašysiu knygą apie lietuvius. Kad ir mėgstančius mosuoti kirviais bei peiliais, bet vieningus, linksmus bei svetingus".