Aš su malonumu perskaičiau Syrie James "Dingę Jane Austen memuarai" Iš lėto mėgavausi, tiesiog buvo atgaiva,nebuvo nei kraujo ar smurto. Nors čia buvo ir grožinis kūrinys, ne kokie atsiminimai, dabar tikrai atidžiau skaityčiau "Nortangerio abatija",kuri man ne itin patiko Norėčiau paskaityti ir kitą knygą, apie Brontė.
Dabar skaitau Maria Vallejo-Nagera "Sodo tyla". Jau kelintą syk imu šią knygą,kažko vis netiko, bet dabar kai įsiskaičiau, visai įdomu
Aš tai vakar perskaičiau Anne Bronte ,,Agnesė Grėj''. Kažkaip visai maloniai man ji persiskaitė, iš komentarų tikėjausi, kad bus prastesnė. Kliuvo pagr. veikėjos charakteris, pabaiga- banali, bet pats siužetas pakankamai įdomus ir įtraukiantis, neapsiribojantis vien meilės linija.
Dabar pasiėmiau H. Murakami ,,Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas'', sudomino nuo pat pradžių. Tačiau tolesnį skaitymą teks atidėti rytdienai, nes pažiūrėjau, kad ryt baigiasi pasiėmimo terminas W. Šekspyro ,,Užsispyrėlės sutramdymas'', tai vakarą leisiu su ja, nes nesinori neperskaitytos grąžinti.
Na man sie metai labai nesekmingai prasidejo... Su vaiku praleidome 3 savaites ligoninej, o dabar ir pati esu prikaustyta prie lovos... Skaityti irgi sunkiai sekasi, nepavyksta susikaupti. Skaitau "Paslaptingas biciu gyvenimas". Visai nieko, bet tikejausi kiek daugiau.
Paskutiniu metu neiseina issirinkti idomios knygos, kuri tikrai uzkabintu Buvau pradejusi Nora Roberts "Ugnies medziokle", bet pajutau, kad jos skaityti nenoriu. Dabar oradejau Melissa Hill "Atleisk man".
Donna Tartt - Slapta istorija Pasiėmiau skaityti šią knygą, paskaičiusi gerus atsiliepimus; įvertinau tai, kad knygą autorė rašė devynis metus. Perskaičiusi likau suglumusi - kodėl man ji nesukėlė emocijų? Pati pradžia apskritai sunkiai skaitėsi. Būna, kad negaliu atsitraukti versdama puslapius, o būna taip, kaip kad nutiko dabar - skaitau, bet netirpstu iš malonumo, įdomumo, nejaučiu ypatingo nekantrumo versti puslapius. Stilius man pasirodė vos vos panašus į Irving'o, tik atmetus visas jo nešvankybes. Visgi padėti neskaitytos knygos negalėjau. Autorė pasakoja apie penkis studentus koledže studijuojančius klasikinę graikų kalbą. Autorė puikiai išbaigė personažų paveikslus, kurie man pasirodė savotiškai keisti: vieni paslaptingi, kiti atviri, bet turintys keistų įpročių. Tačiau, mano nuomone, nereikėjo prologe užsiminti apie Banio, vieno iš studentų, mirtį. Nors tai nėra tipiškas detektyvas, bet knyga prarado netikėtumo pojūtį. Viliojo tik smalsumas, kaip mirė, kodėl mirė? Įpusėjus knygą, atsirado intriga, įdomumas, nes atsirado psichologinių momentų. Manau, kad šioje knygoje tai ir yra pagrindas - psichologinis personažų portretas, susietas su jų poelgiais, kurie nulemia jų likimus, išgyvenimus. Visa tai atskleidžia žmogaus moralines nuostatas, jų vidinius įsitikinimus. Negaliu jos vertinti 5 balais, nes paliko abejingą. Nors mėgstu dramatiškas pabaigas, bet šioje knygoje manęs tas dramatiškumas nesujaudino. Buvo netikėta pabaiga, bet nieko daugiau. Puikiai parašyta knyga, bet kaip sakoma - ne mano. Mąstau, kad autorės rašymo stilius buvo man nepaveikus. Nes pvz. skaitydama, atrodo gal kiek banalų S. Cveigo romaną "Širdies nerimas" tiesiog mėgavausi kiekvienu puslapiu. Po to alpėjau, kad skaitysiu jį dar ne kartą. Susiradau kitas šio autoriaus knygas, kurios taip pat nepaliko manęs neabejingos, o Cveigas tapo vienu iš mėgiamiausių autorių. Tartt knyga itin rimta, pasakojanti apie sudėtingus/netikėtus žmogaus gyvenimo momentus/įvykius, žmonių sąžinės gelmes, mane paliko abejingą...Keista...
