QUOTE(DEU @ 2013 01 29, 14:20)
Per visus metus. Kiek suprantu čia imamas visų metų ciklas.
QUOTE(DEU @ 2013 01 29, 11:19)
3. Langą sudaro stiklas ir rėmas, o rėmas prie tam tikrų saulės kampų meta tiek vertikalų, tiek horizontalų šešėlį. Į vidų saulės energija patenka tik per nešešėliuotą stiklą. Galima bandyti tiksliai suskaičiuoti kiek to skaidraus stiklo turite. Skaičiuojant Phpp apytiksliai gaunasi kad rėmai, šešėliai ir kiti trukdžiai užstoja apie 50 procentų saulės. Paprasčiau skaičiuojant siūlyčiau anksčiau gautą skaičių padalinti iš dviejų. Tokiu būtų gausite saulės spinduliuotę į lango stiklą.
Man klausimų kelia ši vieta. Kuo remiatės teigdami, kad rėmas sumažina per lango stiklą patenkančios energijos kiekį per pus?
Neįsivaizduoju, kuom galima remtis, bet man tai absurdas. Jei turima omenį, kad langą sudaro ne tik stiklas, bet ir rėmas, tai jo, vertinti reikia tik stiklinę lango ploto dalį. Mano standartiniai langai yra 2mx1.5m iš šių dydžių atimkim grubiai 10cm profilio storiui (iš tikrųjų profilis siauresnis), tai iš 3m2 lango ploto 2,34m2 sudaro stiklas ir 0,66m2 sudaro rėmas. Sutinku kad pritekėjimus reikia skaičiuoti ne viso lango plotui, o tik stiklo, bet šis dydis, konkrečiu mano atveju skiriasi ne 50% bet tik 22%.
Jei teigiat, kad yra kažkokie tai šešėliai, galiu užtikrinti, į mano langus šviečianti saulė nėra šešėliuojama ir visas stiklą pasiekęs spinduliavimas su stiklo nuostoliais kurie mano atveju yra g=0,5 pasiekia namo vidų.
Taip kad dėl skaičiavimų iš pateiktos 7,3 lentelės tuos dydžius reikėtų dauginti iš lange esančio stiklo ploto ir dauginti iš 0,5 stiklo energijos pralaidumo koeficiento, kas bendroje sumoje bus dalyba iš 2 o ne iš 4.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2013 01 29, 14:31)
Per visus metus. Kiek suprantu čia imamas visų metų ciklas.
Jei į tą skaičių patenka ir vasaros laikas, tai pritekėjimai per langus turės riebų minuso ženklą, nes šilumos vasarą į patalpas kaip tik reikėtų neįsileisti, o visą energijos pliusą per langus vasaros laikotarpiu, reikės likviduoti naudojant kondicionieriaus energiją, kurią PHPP pliusuoja prie šildymo sąnaudų. Čia greičiausiai turimas omenį vienerių metų šildymo sezonas?
QUOTE(cibulis @ 2013 01 29, 14:31)
Per visus metus. Kiek suprantu čia imamas visų metų ciklas.
Tikrai ne per metus. Yra prasmė imti tik tą laikotarpį, kai patalpose trūksta šilumos.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2013 01 29, 11:19)
Apytiksliai saulės pritekėjimus galima pasiskaičiuoti tokiu būdu...
Klausiau apie ekvivalentinę galią, atmetus nuostolius. Ir nereikia daug rašyti - tik vieną skaičių.
QUOTE(mintas @ 2013 01 29, 14:49)
Man klausimų kelia ši vieta. Kuo remiatės teigdami, kad rėmas sumažina per lango stiklą patenkančios energijos kiekį per pus?
Neįsivaizduoju, kuom galima remtis, bet man tai absurdas. Jei turima omenį, kad langą sudaro ne tik stiklas, bet ir rėmas, tai jo, vertinti reikia tik stiklinę lango ploto dalį. Mano standartiniai langai yra 2mx1.5m iš šių dydžių atimkim grubiai 10cm profilio storiui (iš tikrųjų profilis siauresnis), tai iš 3m2 lango ploto 2,34m2 sudaro stiklas ir 0,66m2 sudaro rėmas. Sutinku kad pritekėjimus reikia skaičiuoti ne viso lango plotui, o tik stiklo, bet šis dydis, konkrečiu mano atveju skiriasi ne 50% bet tik 22%.
Jei teigiat, kad yra kažkokie tai šešėliai, galiu užtikrinti, į mano langus šviečianti saulė nėra šešėliuojama ir visas stiklą pasiekęs spinduliavimas su stiklo nuostoliais kurie mano atveju yra g=0,5 pasiekia namo vidų.
Taip kad dėl skaičiavimų iš pateiktos 7,3 lentelės tuos dydžius reikėtų dauginti iš lange esančio stiklo ploto ir dauginti iš 0,5 stiklo energijos pralaidumo koeficiento, kas bendroje sumoje bus dalyba iš 2 o ne iš 4.
Neįsivaizduoju, kuom galima remtis, bet man tai absurdas. Jei turima omenį, kad langą sudaro ne tik stiklas, bet ir rėmas, tai jo, vertinti reikia tik stiklinę lango ploto dalį. Mano standartiniai langai yra 2mx1.5m iš šių dydžių atimkim grubiai 10cm profilio storiui (iš tikrųjų profilis siauresnis), tai iš 3m2 lango ploto 2,34m2 sudaro stiklas ir 0,66m2 sudaro rėmas. Sutinku kad pritekėjimus reikia skaičiuoti ne viso lango plotui, o tik stiklo, bet šis dydis, konkrečiu mano atveju skiriasi ne 50% bet tik 22%.
Jei teigiat, kad yra kažkokie tai šešėliai, galiu užtikrinti, į mano langus šviečianti saulė nėra šešėliuojama ir visas stiklą pasiekęs spinduliavimas su stiklo nuostoliais kurie mano atveju yra g=0,5 pasiekia namo vidų.
Taip kad dėl skaičiavimų iš pateiktos 7,3 lentelės tuos dydžius reikėtų dauginti iš lange esančio stiklo ploto ir dauginti iš 0,5 stiklo energijos pralaidumo koeficiento, kas bendroje sumoje bus dalyba iš 2 o ne iš 4.
Kiekvienas atvejis šiek tiek individualus. 2m x 1,5m nevarstomi langai daugiau išimtis nei taisyklė. Taip pat labai retai pas ką visiškai nėra šešėlių nei nuo medžių nei nuo kaimyninių namų, ypač žiemą kai saulė labai žemai. Pas mane net tvora meta šešėlį ant langų esant rytinei saulei. Saulė ryte ir vakare šviečia galėtinai smailiais kampais, todėl šešėliai susidaro tiek nuo lango rėmo, kiek nuo namo sienos (kažin ar langai visai neįgilinti). Na bet jei taip tvirtai sakot gal tų šešėlių tikrai labai nedaug.
Siūlyčiau paskaitinėti PHPP apie reduction factor for solar radiation skaičiavimą. Spėju labiau įtikinamai pasirodys.
Jei g yra 0,5, tai jau vien dėl to reikėtų saulės spinduliavimą dalinti iš dviejų.
QUOTE(Vilienė @ 2013 01 29, 09:36)
Aišku būtų puiku mėnesiui ar metams turėti prietaisą, matuojantį realią saulę fasade... O gal PHPP duoda realius rezultatus, išreikštus kWh - čia Cibulis gali jus nudžiuginti arba nuliūdinti 
Nesitikiu iš jūsų matavimo rezultatų. Ilgai kalbėjote apie vėsokiausias teorijas dėl saulės pritekėjimų, tad pateikite teorinį skaičių, kad galima būtu suprasti, apie kokį didį šnekame. Tik vieną skaičių - vidutinis ekvivalentinis galingumas per sezoną.
O kiek gaunasi pas Cibulį, aš jau rašiau, jei tuo ne pastebėjote - tai aš ne kaltas, kad nemokate perskaityti teksto iki galo.
QUOTE(ed@ @ 2013 01 29, 15:22)
Nesitikiu iš jūsų matavimo rezultatų. Ilgai kalbėjote apie vėsokiausias teorijas dėl saulės pritekėjimų, tad pateikite teorinį skaičių, kad galima būtu suprasti, apie kokį didį šnekame. Tik vieną skaičių - vidutinis ekvivalentinis galingumas per sezoną.
O kiek gaunasi pas Cibulį, aš jau rašiau, jei tuo ne pastebėjote - tai aš ne kaltas, kad nemokate perskaityti teksto iki galo.
O kiek gaunasi pas Cibulį, aš jau rašiau, jei tuo ne pastebėjote - tai aš ne kaltas, kad nemokate perskaityti teksto iki galo.
Jūs rašėt 20W <{POST_SNAPBACK}>.
Cibulis rašė:
QUOTE(cibulis @ 2013 01 29, 13:32)
Šiaurė: 263 (nuostoliai), 142 (pritėkiai), balansas: -121 kWh per metus
Rytai: 692 (nuostoliai), 720 (pritėkiai), balansas: +28 kWh per metus
Pietus: 1840 (nuostoliai), 2277 (pritėkiai), balansas: +437 kWh per metus
Vakarai: 58 (nuostoliai), 28 (pritėkiai), balansas: -30 kWh per metus
Rytai: 692 (nuostoliai), 720 (pritėkiai), balansas: +28 kWh per metus
Pietus: 1840 (nuostoliai), 2277 (pritėkiai), balansas: +437 kWh per metus
Vakarai: 58 (nuostoliai), 28 (pritėkiai), balansas: -30 kWh per metus
-121 kWh +28 kWh +437 kWh -30 kWh = 314 kWh
QUOTE(cibulis @ 2013 01 29, 13:32)
314 kWh / 28,9 m2 = 10,87 kWh/m2
Skaičius 10,87 kWh/m2 tikrai skiriasi nuo minėtų 20W.
QUOTE(mintas @ 2013 01 29, 15:55)
Jūs rašėt 20W <{POST_SNAPBACK}>.
Cibulis rašė:
-121 kWh +28 kWh +437 kWh -30 kWh = 314 kWh
314 kWh / 28,9 m2 = 10,87 kWh/m2
Skaičius 10,87 kWh/m2 tikrai skiriasi nuo minėtų 20W.
Cibulis rašė:
-121 kWh +28 kWh +437 kWh -30 kWh = 314 kWh
314 kWh / 28,9 m2 = 10,87 kWh/m2
Skaičius 10,87 kWh/m2 tikrai skiriasi nuo minėtų 20W.
Paprašykite Vilenes, jis kaip tikras si sistemos žinovas paaiškins jums kas yra galingumas
Renovuoti ar nerenovuoti? 
Apie galinguma pagal si paskaita bus siandien, kai prieisiu prie normalios klaviaturos
Apie galinguma pagal si paskaita bus siandien, kai prieisiu prie normalios klaviaturos
QUOTE(ed@ @ 2013 01 29, 15:59)
Paprašykite Vilenes, jis kaip tikras si sistemos žinovas paaiškins jums kas yra galingumas
Puikiai žinau ir be Vilienės ponas Ed@, kas yra galingumas, tik kalbant apie langus, galingumą matuoti būtų beprasmiška, nes pritekėjimai nėra pastovus galingumas į kurį galima remtis skaičiuojant šildymo galingumo poreikį. Nakties metu pritekėjimai per langus bus apie 0W, o saulėtos dienos metu ženkliai daugiau. Tokių saulėtų dienų skaičius irgi labai ribotas, todėl kalbant apie pritekėjimus per langus ir imamas galutinis rezultatas, nes, kaip jau minėjau domina ne šildymo sistemos galingumo skaičiavimai, o bendras energijos sutaupymas per metus. Keista, kaip Jūs pats iki šiol to nesupratot
.
QUOTE(mintas @ 2013 01 29, 15:55)
Skaičius 10,87 kWh/m2 tikrai skiriasi nuo minėtų 20W.
Kažką tu čia painioji? Paaiškink plačiau, ką norėjai pasakyti.
QUOTE(cibulis @ 2013 01 29, 17:29)
Kažką tu čia painioji? Paaiškink plačiau, ką norėjai pasakyti.
Čia Ed@'ui buvo skirta
DEU, taip paprastai negalima perskaičiuoti horizontalaus 1m2 apšvietimo (žinomas dydis) į vertikalios plokštumos apšviestumą (lango plokštuma).
Saulė nekaba pietuose, o juda pagal horizontą iš rytų į vakarus.
Todėl tas "langų rėmų" koeficientas 0,5 gali būtį ir dar mažesnis.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad namo siena 50 cm storio ir saulei esant ne pietuose bus šešėliai iš šonų. Taip pat viduržiemį bus šešėliai nuo aplinkinių objektų.
2m aukščio objektas meta 10m horizontalų šešėlį saulei esant 12 laipsnių nuo horizonto.
Čia galima pažaisti su G koeficientu (spindulių pralaidumo).
Jį sumažinus padidėtų pritekėjimai, bet ir iš patalpų vidaus "pabėgs" daugiau spindulių.
Dar vienas jūsų neaptartas niuansas - Atsiradus vakuuminiams langams su didele šuilumine varža ( 0 konvekcijos ir 0 šiluminio laidumo) dar lieka vienas būdas šilumai pabėgti iš patalpų - spinduliavimas IR ir matomajame diapazone, kurio atspindėjimą nusako G koeficientas.
Mano nuojauta sako, kad tai bus koks trečdalis praradimų per langus.
Taigi super vakuuminio paketo varža negali būti didelė kaip sienų, nes langas yra skaidrus ir spinduliavimo į lauką neišvengsime.
Gal kam teko susidurti su informacija kokios dalys nuostolių tenka konvekcijai, šiluminiam laidumui ir spinduliavimui kokybiškame lange?
Saulė nekaba pietuose, o juda pagal horizontą iš rytų į vakarus.
Todėl tas "langų rėmų" koeficientas 0,5 gali būtį ir dar mažesnis.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad namo siena 50 cm storio ir saulei esant ne pietuose bus šešėliai iš šonų. Taip pat viduržiemį bus šešėliai nuo aplinkinių objektų.
2m aukščio objektas meta 10m horizontalų šešėlį saulei esant 12 laipsnių nuo horizonto.
Čia galima pažaisti su G koeficientu (spindulių pralaidumo).
Jį sumažinus padidėtų pritekėjimai, bet ir iš patalpų vidaus "pabėgs" daugiau spindulių.
Dar vienas jūsų neaptartas niuansas - Atsiradus vakuuminiams langams su didele šuilumine varža ( 0 konvekcijos ir 0 šiluminio laidumo) dar lieka vienas būdas šilumai pabėgti iš patalpų - spinduliavimas IR ir matomajame diapazone, kurio atspindėjimą nusako G koeficientas.
Mano nuojauta sako, kad tai bus koks trečdalis praradimų per langus.
Taigi super vakuuminio paketo varža negali būti didelė kaip sienų, nes langas yra skaidrus ir spinduliavimo į lauką neišvengsime.
Gal kam teko susidurti su informacija kokios dalys nuostolių tenka konvekcijai, šiluminiam laidumui ir spinduliavimui kokybiškame lange?
