Pasyvus namas - 17 tema

Sunku paskaičiuoti.
Iš esmės tikslas buvo įvertinti drėgmės apytakos šilumokaityje daromą įtaką bendram rekuperatoriaus NK.

Jeigu norite paskaičiuoti reikėtų nustatyti kokios temperatūros oras šaldamas tampa pilnai įsotintas garais (RH pasiekia 100%). Iš to skaičiaus atimti išmetamo lauk oro temperatūrą ir paimti šių temperatūrų vidurkį, grubiai skaičiuojant.

Aš abejoju ar ten susidarys tiek kondensato, nes RH žiemą paprastai bus mažesnė nei 50% (rekomenduojama RH patalpoms).
Viskas matosi mano pateiktame grafike. Neverta analizuoti smulkmenų taip tiksliai, nes vistiek paklaida labai didelė.

Geriau patarkit praktiškai dėl gartraukio. Mintis yra prie gartraukio prijungti neizoliuotą nerūdijančio plieno vamzdį 3m su nuolydžiu. Jis bus šaltas ir viduje intensyviai kaupsis kondensatas iš puodų, bus padarytas nuvedimas. Padaryti angas riebalų valymui iš viršaus. Gale stovi dėžė su dideliais, pigiais F1/F2 filtrais, kuriuose kaupiasi riebalai. Toliau anglies filtras ir galingas ištraukimo EC ventiliatorius, kurio variklis, pageidautina, išneštas į išorę, kad neužsiterštų riebalais. Apsukos reguliuojasi ant gartraukio. Toliau išvalytas oras nukreipiamas į techninę patalpą. Jeigu ten vis dar išmeta riebalų, didinama filtro klasė. Ar naudingas būtų vasarinis by-pass tiesiai į lauką? Ar ne per sudėtinga?

riebalai nusėda ant šaltų paviršių, todėl riebalų gaudymui tinkleliai ir būna iš šilumą greitai atiduodančio metalo. Smulkūs filtrai ne riebalų gaudymui skirti.

Aš irgi mastau apie recirkuliacinį gartraukį, tik recirkuliuojantį ne orą virtuvėje, bet išmetantį į techninę patalpą iš kurios oras rekuperatoriaus yra tiktai ištraukiamas.

As mastau kiek kitaip. O kodel vis delto nepaduoti is gartraukio i rekuperatoriu? Siuo atveju kalbu apie silumokaiti, o ne bypass'a. Pasidare idomu, kiek gi tu riebalu patenka i gartrauki, tai ta proga isnagrinejau ir isploviau 5 metus nevalyta gartrauki. Pirmas aliuminio tinklelis atrode nekaip, bet jau antras atrode visiskai svarus. Ju isviso berods 5. Atsidariau ir gofra, jungiancia gartrauki su ventiliacijos sachta, tai viduje riebalu pedsaku jokiu. Pirstu lieciant is vidaus nesijuto jokio lipnumo. Spalva irgi jokiu itarimu nekele. Jei gartraukis butu jungiamas i rekuperatoriu, is gartraukio isoperavus varikli ir ventiliatorius, vietos gartraukio korpuse atsirastu dar kokiem 20 sluoksniu aliuminio tinklelio apsidraudimui. Toliau kol istrauktas oras praeis metaliniais ortakiais, riebalu likutis tures dar viena papildoma galimybe nusesti nepasiekes rekuperatoriaus.
Kaip manot, gal visdelto nera toks jau baisus dalykas gartraukio jungimas i rekuperatoriu? Kitu seimininkiu situacija gal kitokia, gal daugiau gaminama, daugiau riebalu naudojama, bet savo atveju nieko baisaus neradau.
Kazkiek sis variantas panasus i Minto pamastyma, tik kad tarpines technines patalpos oro kelyje siame variante nera.

Pajungiant į rekupą atsiranda balansavimo problema - normalus gartraukis tai 300-1000m3/h, o tokio kiekio rekupas neapžios arba labai sunkiai apžios. Nepamirškit, kiek šalinat tiek ir tiekti reikia, negi dėl gartraukio dvigubo diametro vamzdyną darysit? Jei manot, kad gartraukis su 200m3/h duos gerų rezultatų, tai statykite paprastą recirkuliacinį be jokių nuvedimų - iš apačios traukia, viršuj išmeta atgal.

Iš principo aš planuoju daryti labai panašiai. Paprastas minimalus recirkuliacinis kurio paskirtis riebalų ir didžiausių nešvarumų surinkimas. Tuomet virtuvėje sukoncentruotas rekuperacinės sistemos išraukimas, kuris turėtų pašalinti didžiają dalį recirkuliacinio gartraukio neišvalyto nešvaraus oro per rekuperatorių.

Jei kam įdomu tai įmetu savo rotorinio rekuperatoriaus duomenis:
REGO 400 PE
Tiekimas į patalpas 16,7 ( matuojama ortakyje ties rekupu)
Gįžta iš patalpu 20,2 (matuojama ortakyje ties rekup)
Ima iš lauko 1,7 ( matuojama pačiame rekupe už filtro)
Išmeta iš rekupo 5,8 (matuojama pačiame rekupe už rotoriaus)
Tarp kitko rekupo daviklis valdiklyje rodo 17,6
O lauko daviklis lauke ties paemimo grotelėmis 1,3

Rekupas prie šio režimo tiekia 160m3 ir naudoja 50w

Sveiki, Viliaus nukreipimu atsiduriau SM

Planuojam statyti nama, todel iskilo dilema, koki sildyma pasirinkti. Perzvelgus ivarias galimybes, buvau apsistojes ties SS oras-vanduo. Kad ivertint sios sistemos potenciala, kainos skirtuma su KKK, pasiskaiciavau irengimo ir eksploatacijos kainas (kainas emiau is Pinigu kartos post’o apie sildymu sistemu palyginimo) grindinio sildymo 140m2 namo su mazdaug 7-8 varza.

Taigi, tiek SS, tiek KKK reiktu:
akumuliacines talpos – 2500 lt
grindininio sildymo irengimo (120lt/m2) – sildomo grindu ploto apie 110m2, tai gaunas 110*120 = 13200 lt

SS su freonu kaina nuo 18000lt, SS su CO2 nuo 27000lt
siai sistemai reiktu dar min 2m2 ploto akumuliacinei – 1500lt/m2 * 2 = 3000lt

KKK kainuotu nuo 5000 lt
siai sistemai reiktu dar min 4m2 ploto akumuliacinei ir katilui pastatyti – 1500lt/m2 * 4 = 6000lt
irengti kamina (neisivaizduoju kainu, tai pagoglinus radau, kad prasideda nuo 2000lt) – 2000 lt

Taigi sumoje gaunasi:
SS su freonu bendra isigijimo ir irengimo kaina – 36700 lt
KKK bendra isigijimo ir irengimo kaina – 28700 lt

Eksploatacijos kainos panasios, gal net SS naudai, bet ju neskaiciuoju.

Tarkim, sistemos bus 15metu, irengimo kainu skirtumas 8000 lt / 15 metu / 6 men (sildymo sezono) = ~90lt /men uz peckurio darba

Mano asmenine nuomone nugali SS su freonu.

Bet pries kelias dienas suzinojau apie IR plokstes Infrapower, kurios montuojasi ant lubu arba sienios ir ju irengtu namu eksploatacines islaidas. Namas 160m2 R8, gruodzio men mokejo 250 lt uz 21C oro temperatura vien del vykdomu statybos darbu, tai nuleidus iki 19C oro temperaturos, butu dar maziau. Tai gaunasi apie 1.6lt/m2 uz gruodi. Ne pats pigiausias sildymo variantas, bet tokia sistema irengti 140m2 namui reiktu 10000 lt (nereik akumuliaciniu talpu, ar irenginet grindini sildyma, nei tech. patalpu ploto), taigi palyginus irengimo kainas:
su SS – IR laimi 26700 lt
su KKK – IR laimi 18700 lt

O jei skirtuma investavus i vejo jegaine (2kw uz 16000lt sugeneruotu 5000kWh/metus = 2500 lt ) arba saules elektrine (1kWp uz 18000lt sugeneruotu 800kWh/metus = 400 lt), tai eksploatacija butu pigesne.

Tai dabar rimtai galvoju apie IR plokstes. Kalbantis pas Rubisoli firmoj su IR plokstem apie 20min, viskas atrodo labai gerai, net per gerai.

Gal kas zino, kokiu IR neigiamu dalyku? beje, IR garantija 6 metai, kai SS tik 2, o KKK nuo 2metu iki 6 metu.

Perskaicius visa tema, maciau, kad Cibulis buvo uzsimines apie juos. Bei Mintas kitam threade labai diskutavo.

kitas klausimas - namo sienos is ECOCOCON moduliu uzpildytu siaudais ir nutinkuota molio tinku. Uzsienio mokslininku teigimu sienos uzpildytos suspaustais siaudais 70-100 kg/m3 varza butu apie 7, bet kazkada maciau, kad jie teige, jog i moduli supresuoja siaudus iki 140kg/m3. Statyba nebutu pigesne nei "iprastom" medziagom, bet nebutu papildomo vargo su salcio tiltais, apsildymo medziagomis, plius geresnis mikroklimatas ir dar "eko" zenkliukas

Gal kas domejosi tokia statyba ir atrado kazkokiu niuansu.

Žiūriu čia renkasi Naujovių ieškotojai .

Truputį domėjausi šiaudais ir dėl to, kad "turi būti užtikrinamas presuotų šiaudų vėdinimas" man šiaudai nepatiko nes mano supratimu, tokia sistema neleistų užtikrinti PN reikalingo sandarumo.

Siaudai yra laidus vandens garams ir rasos taskas bus garantuotai tokios sienos viduje. Kondensatui kauptis sienoje yra tam tikros salygos: siena laidi vandens garams + siena turi salta ir silta puse, kuriu temperaturos zenkliai skiriasi (ziema) + patalpoje >20% santikine dregme + siena yra hidrofiliska (linkusi sugerti vandeni) = 100% garantuota dregme sienoje.
Paprasciausia iseitis naudoti garo barjera (pleveles arba tepamas) vidineje sienos puseje, bet tada nebelieka skirtumo is ko siena padaryta (siaudai, ar medis, ar betonas, ar kokia chemija), nes per garo barjera sustabdomas "kvepavimas" ir cheminiu medziagu difuzija is sienos.
Siaudai praranda savo prasme ir esminius privalumus.
Cia susirinke zmones 100% visi gali patvirtinti, kad isorines sienos neturi "kvepuoti", nes kvepavimas reiskia oro ir garo pralaiduma per sienas, kurio pasekme yra kondensatas sienose ir energijos svaistymas.
Tik isorinis sienos pavirsius turi buti laidus garams.

Patalpu oro kokybe turi rupintis ne sienos, bet vedinimo sistemos. Sienos tinkamos tik termoakumuliacijai.

Apie sildymo sistema galima kalbeti tik tada, kai yra paskaiciavimai kiek kWh per metus reikia sildymui. Kol nezinomas sitas skaicius - tuscios kalbos.

Šildymas SS ar KKK keturis kartus pigesnis nei IR. Nes šildymas IR kainuoja lygiai tiek pat kiek ir elektra.
Elektrinių radiatorių pastatymas kainuos 5 kartus pigiau nei IR įrengimas.
Klausimą reikėtų formuluoti ar žinote bent kokių teigiamų dalykų apie IR?

Kartais inovacijos atrodo savaime pakankamai žavinga, tačiau tikrai ne visuomet praktiška. Ir pagrindinė problema yra ta, kad Lietuvos klimatui tinka ne viskas, kad tinka kitur.