Pasyvus namas - 17 tema

[quote=Pupcis,2013 02 21, 13:50]
Kaloriferį gali pasirinkti pats. Pvz. yra Saldos arba Systemair skaičiuoklės. Abi praktiškai tą patį parenka.

http://www.systemair...ting-batteries/

http://via.salda.lt/
Papildyta:
[quote=BangaS,2013 02 21, 10:08]
Rotorinis papildomai valgo elektrą "būgno" sukimui (pastoviai judanti dalis = paildomas triukšmas = gendanti dalis). Būgnas be EC variklio, todėl pilnu pajėgumu dirba visada, nors ir padavimo/ištraukimo ventiliatoriai tik 20% pajėgumu.
Turiu Amalvos rotacinį rekuperatorių, būgną suka EC variklis. Apie pajėgumą nežinau, netikrinau ar visada pastoviu greičiu sukasi.
[/quote]

Ačiū už patikslinimą dėl EC variklio rotoriui. Kokie jo parametrai? Labai naudinga būtų sužinoti kiek W yra tas variklis ir paskaičiuoti kaip tai įtakoja bendrąjį naudingumo koeficientą.

Systemair skaičiuoklė neduoda jokių rezultatų norint pašildyti orą nuo -15 iki 0C su 4 laipsnių šilumnešiu (prie 200m3/h).

Mažiausia šilumnešio temperatūrą duoda +16C. Prie tokios temperatūros VBR 70-40-2 (1200-1500Lt) "kaloriferis" pakeltų -15C lauko oro temperatūrą iki 0C.
Kiek reikėtų tokių kaloriferių sujungti, kad būtų galima naudoti +4C šilumnešį ir gauti 0C orą iš -15C neviršijant 1m/s oro greičio palieku jums spręsti.

Nebūtina kelti tiksliai iki 0C, rekupas susitvarkys ir su švelniai neigiamu oru, todėl jei trūksta laisnio ar dviejų - ne bėda.

Pažiūrėsiu po darbo ir parašysiu, koks rotoriaus variklio galingumas.

Systemair skaičiuoja tik su vandeniu. Jei srautas 200m3/h, jam reikės D160 ortakio. Kaloriferis bus VBC-160-2. Priimam, kad vandens delta T bus 3 laipsniai (didesnes neduoda parinkt), t.y. Tin=4, Tout=1. Tuomet orą pašildys nuo -15 iki -7. Slėgio kritimas per kaloriferį 10Pa. Aš domėjausi VBC-250-2, jo kaina apie 800Lt, VBC-160-2 bus pigesnis.

Nors ir Saldos skaičiuoklė su 50% etilenklikolio mišiniu suskaičiuoja tą patį. Saldos kaloriferis AVS-160 turi kainuoti apie 500LT.

SystemAir turi kaloriferių su trimis šildymo sekcijomis, modelis VBC-160-3. Jis yra brangesnis, turbūt kainuos tuos 1200-1500Lt, bet orą turėtų pašildyti daugiau, kaip iki -7.

Norint įvertinti kiek kaloriferyje bus atšaldomas vanduo reikia ne tik oro temperatūrų bet ir oro greičio. Per didesnį kaloriferi, kurio skerspjūvio plotas didesnis, oro greitis bus mažesnis, todėl reikėtų pagalvoti geriau apie didesnio kiekio sekcijų sujungimą nuosekliai. Taip padidėtų oro srauto greitis, bet kartu ir nuostoliai. Vistiek šią idėją vertinu skeptiškai, nes reikėtų keleto VBC-160-3 sujungtų nuosekliai, kad orą pašildytų nuo -15 iki tarkim -2C su +4C šilumnešiu.

Aukštesnė šilumnešio temperatūra pataisytų reikalus iš esmės, bet idėja yra naudoti požeminį kontūrą.

Taigi oro greitis žinomas. Jei ortakis D160, oro kiekis 200m3/h, greitis bus 2,76m/s. Programa viską įvertina ir parašo, pastudijuokit ką rašo. Prie jūsų nurodytų sąlygų nereikia jokių kelių nuosekliai sujungtų kaloriferių. Užtenka vieno D160. Su juo oras bus pašildytas nuo -15 iki -7. Galima būtų dėti dydžiu didenį D200 arba minėtą Systemair su 3 sekcijom (standartiniai būna su dviem). Manau tada oras būtų pašildytas iki -3 ar -2. Turėdamas glikolinį ŠS siurblio kontūrą aš dėčiau plokštelinį rekupą su kaloriferiu oro pasiurbime. Plokštelinis veiks gerai kol jo įėjime bus iki -10. Pvz. mano galva geras kokybės/kainos santykis yra pas Alasca.

NK 78,6. Kažkaip toloka iki reklamuojamų 92 . Idomu, koks buvo oro srautas prie šių temperatūrų? Ir kaip nustatėt, kad gamykliniai blogai matuoja?
Pas mane rotorinio kol kas NK 77 prie 500m3/h. Tlauko -4,2, Texh- 13,2, Tsup-9,2. Įdomu tai, kad kuo srautas didesnis tuo NK didesnis. Turėtų būti atvirkščiai. Pvz., prie 200m3/h NK 71,1, prie 700- 78,5. Išsamias ataskaitas pateiksiu kitą šildymo sezoną.

Ačiū už informaciją. Gal dar galėtumėt pažiūrėti rotoriaus variklio galią?
Kaip ir minėjau, kad rotorinio NK 65-80%. Pas jus išmatuoti 71-78%, iš kurių dar reikia atimti kelis % dėl rotoriaus variklio ir gausim 67-75%.

Įdomu, kodėl mažėjant srautui, mažėja NK. Gal oras pradeda tekėti laminariškai ir susilpnėja šilumos mainai. Prie didesnio greičio vyksta pilnai turbulentinis judėjimas, srovės maišosi, sukasi ir padidėja oro srauto greitis prie šilumokaičio paviršiaus.

Viliau, jums pakaktų pamatuoti ištraukiamo iš patalpų oro (T1), paduodamo į patalpas oro (T2), temperatūras bei žinoti lauko temperatūrą (T3).
Tuomet jūsų bendras vėdinimo sistemos NK būtų: (T1-T2)/(T3-T1)+1
Pvz. ištraukiamas 22, paduodamas 19, lauke -5; skaičiuojam (22-19)/(-5-22)+1=0,889=88,9%
Manau būtų teisinga žemės šilumokaitį laikyti rekuperatoriaus priedu ir skaičiuoti jų bendrą NK.

Kaip minejau, du is matuojanciu termometru savo parodymais skiriasi apie 2C, zr. posta apie repuka vasara. Todel jusu skaiciavimai nera tikslus. Srautas nezinomas nes valdiklis nustato varikliu apsukas ne kubus, bet manau puciam kazkur 150-180m3/h
Papildyta:

As zinau ka reik matuoti, tik neprisiruosiu. Teisybes delei reiktu skaiciuoti ivertinant oro entalpija, jusu pateikta formule to nevertina, tik temperaturas. O salinamo ir tiekiamo dregnumai tikrai skiriasi.

Nesutinku su Jūsų teiginiu.
Pirmiausiai būgnas nesukamas pastoviai vienu ir tuo pačiu greičiu. Pilnai sustabdžius būgną pasiekiama ta pati situacija, kaip plokšteliniuose su suveikusiu By-pass. Situacija tik ta, kad rotorinio atveju, By-pass pralaidumas absoliučiai tas pats kaip ir
darbiniame režime, plokštelinio atveju By-pass`as gali būti tik dėl vaizdo, visas oro srautas vis tiek judės per šilumokaitį. Su rotoriaus sukimo greičio reguliavimu reguliuojamas rekuperatoriaus darbo režimas įvairiomis sąlygomis.

Antras dalykas, vėdinimo srities specialistai teigia, kad rotoriaus sukimui naudojami ~6W galingumo elektros varikliukai. Tai tikrai nėra didžioji elektros sąnaudų dalis.

Trečias dalykas, šiuolaikiniai rotoriniai rekuperatoriai jau viršija 90% naudingumo koeficientą. Taip, tai ne tas naudingumo koeficientas, kuriuo jie dirba pastoviai, bet ir plokšteliniams rekuperatoriams anot Cibulio PHPP taiko nemažą NVK pamažinimo procentą.

Svarbiausias Rotorinių rekuperatorių privalumas tas, kad jie labiausiai pritaikyti mūsų klimato sąlygoms, ir puikiausiai dirba pilnu našumu be papildomų sąnaudų net esant žemoms temperatūroms. ŽŠ palaikymui reikės didesnių elektros sąnaudų nei rotoriui sukti, o įdiegimo kaina daug didesnė. Aš pats žemės kolektorių esu pasidaręs, bet norint jį pajungti į vėdinimo sistemą, man vienoje firmoje paskaičiavo kaloriferį už ~1200 Lt.




Aš taip nesakiau. Sakau gi, kad neapsisprendęs dar.



Mano planuose ir yra įsigijimas rekuperatoriaus su vandens kaloriferiu, o ne elektriniu tenu ir paskui kaloriferio pajungimas nuo grindinio šildymo kolektoriaus. Taip ir šildyti ir vėsinti bus galima.

Taip skaičiavimai nėra tikslūs. Rezultatas gali ženkliai skirtis, turint kalibruoto termometro parodymus. Dėl šios priežasties mano surašyti NK irgi nėra tikslūs. Manau rekuperatoriaus gamyklinius jutiklius galima sukalibruoti, nuosekliai pajungus korekcinius rezistorius. Jūsų rekupas nematuoja slėgio? C3 valdiklis nustato kūbus.

Gamintojai pateikia savo gaminių NK prie palankiausių sąlygų. Žiemą tos sąlygos ir yra palankios. Kad įvertintnt entalpiją reikia brangaus drėgnomačio.
Papildyta:


Dalis ortakių yra palėpėje ir kol kas neapšiltinti. Greičiausiai esant mažesniam srautui labiau atvėsta oras todėl ir krenta NK.

Šiaip išorėje, rotoriaus sukimosi garso nesigirdi visai. Manau, kad triukšmas į aplinką rotorinio ir plokštelinio bus tas pats.

xexe, nepamirsk dar ir mc2 dedamosios entalpija skaiciuodamas

Iš kur tokius skaičius ištraukei, ar pats sugalvojai? Jei sugalvojai, tai ir rašyk kad tai tik tavo įsivaizduojamas dydis. Specialistai teigia, kad rotoriaus varikliukai būna ~6W.