Pasyvus namas - 17 tema

#517
QUOTE(BangaS @ 2013 02 20, 18:10)
Mintai, ar vis dar planuojate ora rekuperatoriui pasildyti su +1...+4C glikoliu is pozeminio konturo, kad neuzsaltu ploksteles?  Koki silumokaiti planuojate tam naudoti?


Čia viena iš temų į kurią pakolkas atsakymo nežinau. Planavau plokštelinį rekuperatorių, jam pašildymas būtinas, bet mano projektuotojas primygtinai rekomendavo rotorinį, o jam pašildymo nereikia. Be vėdinimo projekto prašiau paskaičiuoti ir kokio kaloriferio paduodamo į rekuperatorių iš lauko oro pašildymui su ~0 laipsnių glikoliu, bet projektuotojas apsiribojo tik pagrindiniu projektu ir kaloriferio nepaskaičiavo sad.gif. Tipo rotaciniam vis tiek nereikia.

Rekuperatoriaus pasirinkimas lieka atviru klausimu ir man pačiam, tad pakolkas dar nieko atsakyti negaliu. Jei reikės pašildymo, glikolio kontūro užteks ir jam.
Atsakyti
#518
QUOTE(cibulis @ 2013 02 20, 20:40)
1. Pats labai abejoji saulės pritekėjimais žiemą. Labai nori konkrečių skaičių, bet kokius konkrečiai skaičius naudojai savo skaičiavimuose, slepi. Rašyk, kokią medžiagą ir kokio storio su kokiu U naudojai? Dabartiniai pasakymai labai netikslūs.

2. Mano architektas ir konstruktorius sako, kad medis sudaro šiokį tokį šilumos tiltelį. Kokį konkrečiai, reikia skaičiuoti, bet jis tikrai nėra nulinis. Čia save apgaudinėji. O jei dar pamatas neapšiltintas, tai garantuotas šilumos tiltelis.


Skaičiavimuose naudojama varža ar tiksliau laidumo koeficientas. Nesvarbu kokios konkrečiai medžiagos.
Kaip jau sakiau dėl konkrečios konstrukcijos dar nenuspręsta. Greičiausia naudosiu OSB sijas, kitas variantas įprastas masyvo karkasas.
Naudojant OSB sijas šiltinimo sluoksnis truputėlį plonesnis, nes mažesnis šalčio tiltas. Tokiu atveju, kad pasiekti R-10 pakaks 40 cm Paroc Extra. Naudojant masyvą reikėtų 45. Naudojant vietoj Paroc Extra kokią nors ekovatą vėl sumuštinis storėtų 5 cm.
Nelabai suprantu kokią paslaptį nori sužinoti. Ar yra koks nors skirtumas ar siena bus 55 ar 60 cm storio? Varža bet kuriuo atveju bus išlaikyta nemažiau R10.

Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2013 02 20, 22:27)
Čia tikriausiai turite omeny 30kW jėgaines, kurioms 7000Lt inverteriai-skaitikliai atrodo visai ne brangūs smile.gif  bet man su esamu 1,5kW 7t už galimybę sandėliuoti leste atrodo pinigai į balą.


Toks jėgainės turi būti iki 30 kW. Juk galima ir kokių 10 ar dar mažesnę įsirengti. Reikėtų pasiskaičiuoti, bet parduoti Lesto turėtų labiau apsimokėti, nei šildyti boilerį.
Kokį maždaug plotą tie 1,5 kW užima?
Atsakyti
#519
QUOTE(mintas @ 2013 02 21, 00:13)
Čia viena iš temų į kurią pakolkas atsakymo nežinau. Planavau plokštelinį rekuperatorių, jam pašildymas būtinas, bet mano projektuotojas primygtinai rekomendavo rotorinį, o jam pašildymo nereikia. Be vėdinimo projekto prašiau paskaičiuoti ir kokio kaloriferio paduodamo į rekuperatorių iš lauko oro pašildymui su ~0 laipsnių glikoliu, bet projektuotojas apsiribojo tik pagrindiniu projektu ir kaloriferio nepaskaičiavo sad.gif. Tipo rotaciniam vis tiek nereikia.

Rekuperatoriaus pasirinkimas lieka atviru klausimu ir man pačiam, tad pakolkas dar nieko atsakyti negaliu. Jei reikės pašildymo, glikolio kontūro užteks ir jam.


Rotorinis papildomai valgo elektrą "būgno" sukimui (pastoviai judanti dalis = paildomas triukšmas = gendanti dalis). Būgnas be EC variklio, todėl pilnu pajėgumu dirba visada, nors ir padavimo/ištraukimo ventiliatoriai tik 20% pajėgumu.
Gerokai mažesnis efektyvumas lyginant su priešpriešinių srautų plokšteliniu ir jį dar pažemintų "būgno" variklio sunaudojama energija, kuri į efektyvumo skaičiavimus paprastai neįtraukiama.
Kam tada švaistyti pinigus ant gerų langų, jeigu per ventiliaciją prarasite žymiai daugiau su 65-80% efektyvumo rekuperatorium?
Ar pastebėjote nors viename PN rotorinį rekuperatorių?

Ar jau tikrai nebedarysite žemės šilumokaičio orui pašildyti?

Mano nuomone praktiškai neįmanoma pašildyti orą su tokios temperatūros glikoliniu "kaloriferiu". "Kaloriferio paviršiaus plotas turėtų būti panašus į žemės šilumokaičio (nuo 20m2), kas padarytų kaloriferį brangesnį už visą ventiliacijos sistemą. Manau jus suklaidino EVOY dėl šio punkto. Negi dabar pirksite REC?
Jeigu visgi liksite su rotoriniu, tai siūlyčiau pamąstyti apie oro pašildymą su geoterminiu siurbliu. Pakaks ir mažesnės temperatūros šilumnešio (auštesnis COP), todėl vietoj 500W-2kW tenui pakaktų 100W-400W šilumos siurbliui. Aišku reikėtų papildomos automatikos "kaloriferio" kontūrui valdyti, kad oro nešildytų daugiau nei reikia prieš rekuperatorių.

Mano nuomone rekuperatorius yra viena iš svarbiausių PN dalių.
Atsakyti
#520
QUOTE(DEU @ 2013 02 21, 08:54)
Nelabai suprantu kokią paslaptį nori sužinoti. Ar yra koks nors skirtumas ar siena bus 55 ar 60 cm storio? Varža bet kuriuo atveju bus išlaikyta nemažiau R10.

4u.gif Nelabai susišnekame. Tu įdėjai lentelę, kurioje matyti, kad tavo namo metinis energijos poreikis šildymui - 17,3 kWh. Faktas kaip blynas, kad šiam skaičiui pasiekti turėjai nurodyti labai konkrečius skaičius. Štai jų aš ir klausiu. Tokio namo, iš kokių medžiagų suskaičiavai, gal ir nestatysi, bet tiesiog įdomu su kokiomis medžiagomis, jų storiais ir U vertėmis tu pasiekei minėtą skaičių - 17,3 kWh.

Visiems bus įdomu palyginti, kaip skiriasi vieno aukšto namo, kurio neužstoja kaimynai apšiltinimo, sandarumo ir kiti duomenys (tavo atvejis) nuo dviejų aukštų namo, kuriam saulę užstoja kaimynai (mano atvejis). Štai apie ką aš.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 21 vasario 2013 - 09:37
#521
QUOTE(cibulis @ 2013 02 21, 09:37)
4u.gif Nelabai susišnekame. Tu įdėjai lentelę, kurioje matyti, kad tavo namo metinis energijos poreikis šildymui - 17,3 kWh. Faktas kaip blynas, kad šiam skaičiui pasiekti turėjai nurodyti labai konkrečius skaičius. Štai jų aš ir klausiu.

PHPP panašiai kaip U-verte suvedi medžiagas ir gauni bendrą sienos U. Mano atveju sienos U - 0,098, stogo U- 0,078. Programa svarbu tik U reikšmė. Jokio skirtumo kokiomis medžiagomis tai pasiekiama.

Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2013 02 21, 09:08)
Rotorinis papildomai valgo elektrą "būgno" sukimui (pastoviai judanti dalis = paildomas triukšmas = gendanti dalis). Būgnas be EC variklio, todėl pilnu pajėgumu dirba visada, nors ir padavimo/ištraukimo ventiliatoriai tik 20% pajėgumu.
Gerokai mažesnis efektyvumas lyginant su priešpriešinių srautų plokšteliniu ir jį dar pažemintų "būgno" variklio sunaudojama energija, kuri į efektyvumo skaičiavimus paprastai neįtraukiama.
Kam tada švaistyti pinigus ant gerų langų, jeigu per ventiliaciją prarasite žymiai daugiau su 65-80% efektyvumo rekuperatorium? 
Ar pastebėjote nors viename PN rotorinį rekuperatorių?

Ar jau tikrai nebedarysite žemės šilumokaičio orui pašildyti?

Mano nuomone praktiškai neįmanoma pašildyti orą su tokios temperatūros glikoliniu "kaloriferiu". "Kaloriferio paviršiaus plotas turėtų būti panašus į žemės šilumokaičio (nuo 20m2), kas padarytų kaloriferį brangesnį už visą ventiliacijos sistemą. Manau jus suklaidino EVOY dėl šio punkto. Negi dabar pirksite REC?
Jeigu visgi liksite su rotoriniu, tai siūlyčiau pamąstyti apie oro pašildymą su geoterminiu siurbliu. Pakaks ir mažesnės temperatūros šilumnešio (auštesnis COP), todėl vietoj 500W-2kW  tenui pakaktų 100W-400W šilumos siurbliui. Aišku reikėtų papildomos automatikos "kaloriferio" kontūrui valdyti, kad oro nešildytų daugiau nei reikia prieš rekuperatorių.

Mano nuomone rekuperatorius yra viena iš svarbiausių PN dalių.


Skirtumai tarp plokštelinio ir rotorinio techninių charakteristikų kur kas mažesni nei įsivaizduojate (3 puslapyje palyginimas).
Plokštelinio pašildymui reikės netik valdymo, bet ir šildytuvo bei jo aprišimo.
Gaudamas pašildytą orą jis ir į lauką mes šiltesnį orą nei rotorinis. Logiška, kad ir šilumos praradimai bus didesni. Plokšteliniai labai tinkami didžiojoje dalyje Europos, todėl vokiečiai rotoriais visai nesidomi. Bet šiuo atveju copy paste nelabai tinka.
Atsakyti
#522
QUOTE(DEU @ 2013 02 20, 22:05)
Dabartinė saulės energijos supirkimo politika yra stipriai pagerintas sandėliavimo variantas. Nuodėmė kabinti saulės elementus vertikaliai ir naudoti sugeneruotą energiją kur pakliuvo.

kas galima Jupiteriui, negalima jauciui. beto jau kaip ir velu sauktais mosuot, kazin ar visi, kurie jau pridave popieriukus, begales parduot ta prabangia elektra.
Atsakyti
#523
QUOTE(DEU @ 2013 02 21, 10:42)
PHPP panašiai kaip U-verte suvedi medžiagas ir gauni bendrą sienos U. Mano atveju sienos U - 0,098, stogo U- 0,078. Programa svarbu tik U reikšmė. Jokio skirtumo kokiomis medžiagomis tai pasiekiama.

Logikos yra, bet iš esmės toks skaičiavimas - šarlatanizmas. Aš suprantu, kad pirma nori sužinoti U vertes, o tada pasirinkti medžiagas. Bet ar tokiu atveju nestatai kumelės prieš vežimą, nors reikėtų atvirkščiai?
Atsakyti
#524
QUOTE(DEU @ 2013 02 21, 10:42)
PHPP panašiai kaip U-verte suvedi medžiagas ir gauni bendrą sienos U. Mano atveju sienos U - 0,098, stogo U- 0,078. Programa svarbu tik U reikšmė. Jokio skirtumo kokiomis medžiagomis tai pasiekiama.

Papildyta:
Skirtumai tarp plokštelinio ir rotorinio techninių charakteristikų kur kas mažesni nei įsivaizduojate (3 puslapyje palyginimas).
Plokštelinio pašildymui reikės netik valdymo, bet ir šildytuvo bei jo aprišimo.
Gaudamas pašildytą orą jis ir į lauką mes šiltesnį orą nei rotorinis. Logiška, kad ir šilumos praradimai bus didesni. Plokšteliniai labai tinkami didžiojoje dalyje Europos, todėl vokiečiai rotoriais visai nesidomi. Bet šiuo atveju copy paste nelabai tinka.


Gamintojo parametrai pateikti laboratorinėse sąlygose dar nieko nepasako. Reikia naudoti faktiškai gautus duomenis.
Skirtumas tarp plokštelinio ir rotorinio išryškėja naudojant žemės šilumokaitį, kai plokštelinis nejungia tenų ir neapšalinėja plokštelės.

Būtų įdomu sužinoti ar yra kažkas faktiškai matavę rotorinio rekuperatoriaus naudingumo koeficientą iš forumo dalyvių. Manau niekas negali pasigirti >80%.

Šilumokaičio galia yra ~760W {150x1,22x1001x15/3600} jeigu 150m3 oro per valandą pašildo 15 laipsnių.
50W rotoriaus variklis sumažins naudingumo koeficientą papildomai 6 proc.
{ 1-(760-50)*760 }.
Vargu ar liks 70% finale pamatavus teperatūras ir įvertinus rotoriaus variklį.
Atsakyti
#525
QUOTE(BangaS @ 2013 02 21, 12:21)
Gamintojo parametrai pateikti laboratorinėse sąlygose dar nieko nepasako. Reikia naudoti faktiškai gautus duomenis.
Skirtumas tarp plokštelinio ir rotorinio išryškėja naudojant žemės šilumokaitį, kai plokštelinis nejungia tenų ir neapšalinėja plokštelės.

Būtų įdomu sužinoti ar yra kažkas faktiškai matavę rotorinio rekuperatoriaus naudingumo koeficientą iš forumo dalyvių. Manau niekas negali pasigirti >80%.

Šilumokaičio galia yra ~760W {150x1,22x1001x15/3600} jeigu 150m3 oro per valandą pašildo 15 laipsnių.
50W rotoriaus variklis  sumažins naudingumo koeficientą papildomai 6 proc.
{ 1-(760-50)*760 }.
Vargu ar liks 70% finale pamatavus teperatūras ir įvertinus  rotoriaus variklį.


Tikrai įdomu kaip atrodo realybėje ne tik rotorinio bet ir plokštelinio rezultatai g.gif būtų smagu jei kas galėtų pasidalinti info.
nes laboratorinės sąlygos turėtų būti taikomos ne tik rotoriniui rekupui, bet ir plokšteliniui vienodai. jeigu realios sąlygos kerta per NK rotorinio atveju, kodėl plokštelinio atveju jos lieka tos pačios? o ir žemės šilumokaitį įsirengti (teisingai) nėra taip jau pigu ir paprasta ir ne laboratorinėmis sąlygomis pasiekti tas sąlygas "kai plokštelinis nejungia tenų" yra ne visai paprasta.
Atsakyti
#526
QUOTE(kad ji kur galas @ 2013 02 21, 13:32)
Tikrai įdomu kaip atrodo realybėje ne tik rotorinio bet ir plokštelinio rezultatai g.gif būtų smagu jei kas galėtų pasidalinti info.

Tokia mintis jau du mėn sukasi galvoj, bet vis per darbus ir tingėjimą doh.gif nors tam reikalui reikia tik 3 temperatūras pamatuot ir nesudėtingus skaičiavimus atlikt.
Dėl naudingumo procentų jaučiu Banga teisus, maniškis iš pirmo žvilgsnio irgi neblizga: gaudamas +6C į patalpas tiekia +17C o ištraukinėja ~20C. Bet šiais duomenim negaliu atlikti skaičiavimų, nes trys temperatūros matuotos trim skirtingais termometrais, žinau kad du iš jų "draugauja" ~2C atstumu doh.gif
Atsakyti
#527
QUOTE(cibulis @ 2013 02 21, 10:54)
Logikos yra, bet iš esmės toks skaičiavimas - šarlatanizmas.


DEU viska teisingai pasake. Ka nori suskaiciuoti, tai ta ir skaiciuoji. Jei jau zinai ka nori i sienas kisti ir zinai kokia to sumustinio varza, kam namu darbus kartoti n kartu. Rezultatas nuo to juk nepasikeis.

Taip pat ir suskaiciavus namo parametrus su vienomis sienu varzomis, veliau bet kada parinksi sienu sumustini atitinkanti tas varzas.

Nera prasmes stabdyti skaiciavimu del vieno nezinomojo.
Atsakyti
#528
QUOTE(mintas @ 2013 02 21, 01:13)
Čia viena iš temų į kurią pakolkas atsakymo nežinau. Planavau plokštelinį rekuperatorių, jam pašildymas būtinas, bet mano projektuotojas primygtinai rekomendavo rotorinį, o jam pašildymo nereikia. Be vėdinimo projekto prašiau paskaičiuoti ir kokio kaloriferio paduodamo į rekuperatorių iš lauko oro pašildymui su ~0 laipsnių glikoliu, bet projektuotojas apsiribojo tik pagrindiniu projektu ir kaloriferio nepaskaičiavo sad.gif. Tipo rotaciniam vis tiek nereikia.

Rekuperatoriaus pasirinkimas lieka atviru klausimu ir man pačiam, tad pakolkas dar nieko atsakyti negaliu. Jei reikės pašildymo, glikolio kontūro užteks ir jam.


Kaloriferį gali pasirinkti pats. Pvz. yra Saldos arba Systemair skaičiuoklės. Abi praktiškai tą patį parenka.

http://www.systemair...ting-batteries/

http://via.salda.lt/
Papildyta:
[quote=BangaS,2013 02 21, 10:08]
Rotorinis papildomai valgo elektrą "būgno" sukimui (pastoviai judanti dalis = paildomas triukšmas = gendanti dalis). Būgnas be EC variklio, todėl pilnu pajėgumu dirba visada, nors ir padavimo/ištraukimo ventiliatoriai tik 20% pajėgumu.
Turiu Amalvos rotacinį rekuperatorių, būgną suka EC variklis. Apie pajėgumą nežinau, netikrinau ar visada pastoviu greičiu sukasi.
Atsakyti