QUOTE(cibulis @ 2013 02 19, 21:04)
Tokiu atveju sienas reikia šiltinti tik mineraline vata, o apdailai naudoti kvėpuojantį tinką. Priešingu atveju rasos taško šiltinimo medžiagoje (ar mūre) neišvengsi.
Mano nuomone labai stipriai bijoti drėgmės putplastyje nereikia. Putplastis pakankamai elastinga medžiagą, todėl susikondensave garo lašeliai jo nesugadins, o ir lašelių ten bus minimaliai, dėl labai mažo drėgmės pralaidumo. Paimk medį, jis turi labai panašų garų pralaidumą kaip ir putplastis ir pakeisk juo savo sumuštinyje neoporą. Aš putplastį pakeičiau
pušies mediena. Vaizdas absoliučiai tas pats, bet mediniai namai stovi ir stovi, medžiui tai absoliučiai netrukdo, nes kaip minėjau, garų pavidale esantis drėgmės kiekis yra labai labai mažas. Kitas dalykas jei mediena mirkoma, bet tai jau kita situacija.
Jei jau labai nenori matyti drėgmės taško putplastyje, nebūtina dėti garui nelaidžią izoliaciją iš vidaus, gali pasielgti kaip kad ir aš padariau, pradžiai užpurkšti nedidelį sluoksnį
uždarų porų PUR putų. Taip ne tik užtikrinamas sandaresnis apšiltinimas, bet ir sumažinamas garo pralaidumas į sekančius apšiltinimo sluoksnius, bet apšiltinimo kaina išauga.
Vatos nesiūlau, nes kad joje nesusidarytų drėgmė, jau būtinos plėvelės. Putplasčiui nieko nuo garo drėgmės neatsitiks, o vatoms tai peilis. Tad jei jau dėsi plėveles, tai ir putplasčio atveju vaizdas bus geresnis.
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2013 02 19, 22:25)
Jei vietoj 25cm keraminių plytų dedam
15 cm gelžbetonio, o visa kita paliekam kaip buvo, vis dar rodomas tas pats šiluminis laidumas, siena tampa 10cm plonesnė ir tvirtesnė, o rasos taškas atsiranda tik prie -20°C
Taip, gelžbetonis mažiau laidus garams, todėl už jo putplastį pasieks mažesnis garų kiekis ir vaizdas pagerės.
Šeip tai dėl labai didelio gelžbetonio šilumos laidumo ir didelės masės, tai sakyčiau viena geriausių šilumą patalpose akumuliuojančių statybinių medžiagų. Taip pat jos pagalba iškart užtikrinamas labai neblogas namo sandarumas nuo pat pradžių, todėl reikės mažiau atsakingai žiūrėti į sienų tinkavimą iš vidaus, kaip į sandarumą užtikrinančią priemonę.