Pasyvus namas - 17 tema

Taip, būtų įdomu sužinoti ypač pietinių langų gruodžio, sausio, vasario pritekius.

Kalbant apie 15 [kWh/m2]. Ar būtų teisinga teigti, kad jeigu 100 m2 namo šildymo ir DHW poreikiams patenkinti sunaudota 1499 kWh pirminės el. energijos, tai jis tenkina 15 kWh/m2 PN kriterijų, nepaisant to, kad gauta šilumos energijos saulės kolektoriais iš saulės ir geo siurbliu iš žemės gelmių.
Geoterminę energiją logiška būtų priskirti tai pačiai grupei kaip saulės energija ir vėjo energija.
Saulės šiluminei energijai "paimti" taip pat reikalingas siurblys naudojantis išorinę energiją, tik paprastesnis (cirkuliacinis) ir COP taip pat gali nukristi mažiau 5.
Geoterminė šiluma nėra gaminama tiesiogine to žodžio prasme. Siurblys tik suka Karno ciklą, kuris paima, sakykim, 2kW šilumos energijos iš grunto 0C temperatūroje ir kitoje pusėje atiduoda tuos pačius 2kW +35C temperatūroje (kai Karno ciklas sukamas be nuostolių). Realybėje sukti Karno ciklui (siurbliui) reikia papildomai 500W energijos iš išorės.
Mano manymu jeigu namas savo įvairiomis sistemomis (saulės kolektoriai, langai, geoterminis siurblys, oras-oras siurblys, vėjo jėgainė, karšto vandens gręžinys) sugeba įsisavinti lengvai prieinamą energiją esančia aplink namą, nors ir tam sunaudodamas kažkiek papildomai elektros energijos tai jas reikėtų vertinti vienodai ir į 15kWh/m2 skaičiavimus įtraukti tik tą energiją, kuri papildomai pateikiama namui iš išorės: el. tiklai, naftos produktai, biomasė - pirminė energija.
Ar teisingai suprantu PN sąvoką "pirminė energija" - tai elektra, naftos produktai, biomasė?
Čia aišku filosofiniai pamąstymai, bet logikos yra.
Įdomu kaip PHPP vertina šilumos siurblius šiuo požiūriu. Ar vertina sunaudotą pirminę elektros energiją, ar jau "pagamintą" išsiurbtą iš žemės ir pateikiamą šildymui?
Iš kitos pusės ar PHPP saulės kolektoriais gautus kWh irgi įtraukia į 15kWh/m2 kriterijų?
Ar namas Alpėse su dideliais šilumos nuostoliais per atitvaras (50kWh/m2 per metus), milžiniška akumuliacine ir saulės kolektoriais turintis šilumos perteklių, bet telpantis į 5kWh/m2 šildymui, DHW ir vėdinimui, taip pat atitinkantis kitus PN kriterijus, gali gauti PN sertifikatą?

buk zmogus, uzprasyk vient tik langu pritekejimu-nuostoliu menesine suvestine. O tai niekaip cia tie gincai neisbaigs del saules energijos panaudojimo efektyvumo. Nes metinis nieko nesako, kur kisi tuos pritekejimus balandzio gale, geguzes pradzioj - nepasidesi gi iki kito rudens. O dar geriau dekadom butu, jei imanoma.

Arba aš nieko nesuprantu, arba jūs esate aukštesniame lygyje ir galvojate apie kažkokį visiškai kitokį namą: vos ne pasyvaus ir aktyvaus hibridą su A++ prieskoniais.

PN esmė (bent jau kiek aš suprantu) yra tokia: namo šildymo 1 kv. metrui per metus neturi būti sunaudota daugiau nei 15 kWh (realiai matematiškai gali būti ir 15,4 kWh) arba šildymo galia vienam kvadratiniam metrui neturi būti didesnė nei 10 W.

Be to, 15 kWh ir namo šildymui, ir karštam vandeniui ruošti manau niekaip neišeis.

Visiškai ne esmė ar jūs tą šilumą (15 kWh) gaminsit iš žemės, saulės, malkų ar dar ko nors. Tik su malkom 1 kWh kainuos 0,10 Lt, o su elektra - apie 0,50 Lt. Skirsis mėnesinė įmoka.

Beje, gal kas įsikiš, nes geriau supranta apie ką jūs čia. Aš sakau sąžiningai: nesuprantu.

Papildyta:

Už mėnesį po 50 Lt ir tikrai bus duomenys. Imsim 7 mėnesius (nuo spalio pradžios iki balandžio pabaigos). Taigi išeis 350 Lt. Manau sutarsiu už 300 Lt. Sąskaitos numerį duoti?

O jei rimčiau: gal ir užsiminsiu. Neprižadu.

prisideciau, jei visi cia esantys sutartu susimest
o jei rimtai tai tu niekaip be menesines isklotines neissiversi, nes su metiniu/sezono balansu tu realiai nematai savo tikro sildymo poreikio salciausiais ziemos menesiais. nesuprantu isvis kam ta metini ar sezonini balansa skaiciuoja.

O kai projektuoja paprastą namą, tai iš viso nieko neskaičiuoja. Ir jokių problemų bei galvos skausmų ar bereikalingų gilinimųsi.

o kai tvarteli, stato tai ir be statybos leidimu apsiena, uztenka ant smelio su pagaliuku pasibraizyt

Klausiu grynai tik apie skaičiavimo metodiką. Kas įskaičiuojama į tuos 15kWh/m2 ir kas ne.
Pvz. Ar saulės kolektorių generuojami kWh įskaičiuojami į tuos 15kWh/m2?
Ar saulės baterijų generuojami kWh įskaičiuojami į tuos 15kWh/m2?
Šilumos siurblio suvartoti kWh tikrai įskaičiuojami į 15kWh/m2, bet ar gauti iš siurblio kWh įskaičiuojami?
Žinau, kad per langus žiemą pritekėję kWh tikrai neįskaičiuojami į 15kWh/m2 ir atsispindi kitoje eilutėje.

Idomus produktas - mini kogeneracinė jėgainė maitinama gamtinėmis dujomis - galia 1kW elektros: http://www.baxi.co.u...oducts/2137.htm
Laukiam masinės produkcijos ir kainos nuosmūkio...

Tiesa elektros dalis tik 1/7. 6/7 šilumos. Panaudotas Stirlingo variklis.

kazkur tu savyje uzsiciklinai - tie 15kwh/m2 yra pritekejimu/nuostoliu balansas, kuriame jokio sildymo nera, bet va pritekejimai per langus kaip tik yra iskaiciuoti. Ir cibulio problema, kuo ta 15kwh/m2 deficita padengti - ar silumos siurbliu ar angliniu pecium

ant smūgio pabandžiau paskaičiuoti šilumos pritekėjimus ir nuostolius per pietinio lango 1m2....
kai:
1. į 1 m² per metus – 1000 kWh, per parą birželio mėnesį – 5,8 kWh, o sausį – tik 0,55 kWh energijos. (šaltinis:sauleLietuvoje)
2. imam kad bendras lango U=0.8
3. š.m. sausio vid. T= -7C (Vilnius, meteo.lt)
4 vidaus T +20C

gaunam šilumos nuostoliai per 1 parą = 24h * (20-(-7)) * 0.8*1m2 = 0.518kW/h

suvidurkinus teoriškai, 1m2 pietinio lango sugeneruoja :
pritekėjimai = 0.55kW/h
kai nuostoliai = 0.518 kW/h

p.s. jei sugebetum viską be nuostolių akumuliuoti, butų nulinis balansas

Langas turėtų būti idealiai švarus, be rėmų, saulės neužstotų jokie angokraščiai, medžiai ir kiti statiniai. Paprastai dėl to netenkama pusės pritekėjimų.
Be to šiuolaikinis stiklo paketas praleidžia tik apie pusę saulės energijos.
Tai labai grubiai tuos pritekėjimus reikėtų padalinti iš 3 - 4.

Kai skaičiau Feisto knygą rašyta dar praeitame amžiuje, užkliuvo tai, kad ten buvo dažnai minima, kad "tokiomis sąlygomis tėra ~100W šilumos poreikis, kurį pilnai kompensuos įjungtos kaitrinės 100W lemputės". Parašiau frazę ne žodis žodin, o iš atminties, bet esmė ta pati. Šiais laikas tokio galingumo kaitrinių lempučių net nenusipirksi, o pirksi greičiausiai LED`ines su kuriomis pritekėjimų galima sakyti iš vis nebus. Tas pats ir su buitine technika. Kai tik atsiradinėjo PN, buitinė technika buvo gal D ar B klasės, šiuo metu net ne pasyvų namą statantys greičiausiai įsigis A++ techniką.
Papildyta:


Ne visai su tuo sutikčiau. Nemanau, kad teisingiau orientuotis į maksimaliai didelį apšiltinimo sluoksnį, kai tą patį ar geresnį rezultatą galėsi pasiekti tiktai pakeitęs lango padėtį pasaulio šalių atžvilgiu.

Nesakau kad A++ namo charakteristikos nieko neverto, bet manau, kad ženkliai teisingiau siekti norimo galutinio rezultato minimaliomis sąnaudomis, o ne uždėti visur po maksimumą ir žiūrėti kas gausis.

pzdc pzdc, taip iskart dalyba is 3-4, o gal vitrinos beremes, isnestos i siltala, 3x2.5m dydzio, kur angokrasciai gal <5% nuseseliuos ir kaimynu su medziais yra lygiai 0. kaip tada? kokio b. reika iskart imt toki pesimistini vidurki? cia fokieciai savo seniems architekturos paminklams su sudalintais langais taip suskaiciavo? o del nesvarumu, net phpp, kaip minejo cibulis, tik 0.95 koeficient taiko.