Pasyvus namas - 17 tema

Dabar dar galioja C klase. Cia problemos nera. Statybos leidimas dabar galioja neribota laika. As tiesiog sakau: kam statyti C, jei zinau, kad greitai bus A. Be to, isivaizduo, kad sumanai savo nama parduoti 2023 metais. Tai ta C klase tuo metu atrodys kaip dabar chrusciovkes daugiabuciai.

Cibulis uzsimine, kad skaiciuojant silumos kiekius PHPP buvo imta, kad siluma gamina silumos siurblys.
Ar ne cia suo pakastas?
15kWh/m2 yra PIRMINES energijos kiekis tiekiamas PN, kuri naudodamas silumos siurblys issiurbia 3-4 kartus daugiau silumos sildymui ir DHW, kuri yra NEAPSKAITOMA kaip ir saules energija.

Taip ir gauname 45-60kWh/m2, kurie yra tikri nuostoliai ir kitais skaiciavimais gaunami mazdaug tokie pat (su DHW).

15kWh/m2 tai cia ir DHW ruosimas jau iskaiciuotas tuo paciu. Ar ne?
Be COP 3-4,5 tai yra nepasiekiama.

Su tokiais nuostoliais tenkiname 15kWh/m2 pirmines suvartotos energijos kriteriju.
Galetu ir grafikuose tai atsispindeti, jeigu mano prielaida teisinga.

Klausimas kaip itilpti i remus dujininkams ir biomasininkams suo COP<1?

Cibuli, tai kad jūs projektuojatės vien dėl projektavimo, tai yra jūsų reikalas. Tik man asmeniškai kyla dviprasmiškumas. Iš vienos pusės jūs pateikiat nemažai informacijos kaip reiktų siekti to pasyvaus namo, bet kadangi jums šiais metais dar nereiks statytis, tai realiai nevertinate šių sprendimų finansinės pusės. Teoriškai paskaičiuoti galite, bet tai teliks teorinis paskaičiavimas.

Aklai 15kW gali siekti tik dviejų tipų statytojai, tai statantys pardavimui ir PN fanatikai. Visuose sprendimuose būna riba, kai jos peržengimas finansiškai neapsimoka, bet tiek fanatikui, tiek statančiam pardavimui, tai ne rodiklis(pirmas skraido padebesiai, antras užsidės pardavimo maržą, kuri kompensuos visas investicijas arba pasirinks laikinus sprendimus, kad gauti sertifikatą, o po to nors tvanas ).

Aš šiais metais pradedu statytis ir mano tikslas - pasistatyti maksimaliai šiltus ir sandarius namus už protinga kainą. Kiek galutiniame variante man reiks energijos šildymui ne taip ir svarbu. Tai įtakoja tik šilumos siurblio galingumą.
Todėl man aktualūs su realybe neprasilenkiantys sprendimai.

Aš dėkingas Viliui už jo norą eksperimentuoti ir dalinimasi savo pasiekimais (ne teorijoje, o praktikoje). Jo dėka aš susipažinau su PN, patikėjau galimybę pasistatyti tokį namą, bet tuo pačiu Viliaus pavyzdys parodė kiek daug niuansų ir kad tie 15kW ne taip lengvai pasiekiami. Tai mane gražino atgal į realybę.

Šiaip jei statysitės tik po kelerių metų, tai dabartinis vertimasis per galvą, kad išgauti tuos 15,4 kW yra visiškai beprasmis. Po kelerių metų galbūt turėsime langus su U 0,3 ir tuos 15kW nebus jokių problemų pasiekti. Taip pat tobulėja ir kiti sprendimai.

Įdomūs tie žmonės. Kuomet prieš kelias savaites rašiau, kiek papildomai reikia investicijų tarp 25 kWh ir 15 kWh namo, tai visi šaukė - ką tu čia, asile, skaičiuoji.

Dabar jau sako: kodėl neskaičiuoji?

Skaičiavau. Gal ir netiksliai, bet mano skaičiavimai rodo, kad jei aš būčiau statęs namą, kokį įsivaizdavau prieš skaičiavimus su PHPP, tai būtu maždaug 25-30 kWh namas. Aš jau su tokiomis investicijomis kaip ir buvau susitaikęs.

Pasiekti 15 kWh namą papildomai reikės apie 20 000 - 25 000 Lt. Daug ir tokia suma atsipirks tik per 80 metų. Arba per mano amžių neatsipirks.

O jei technologijos tik gerės, tai kai pradėsiu statyti ir tų papildomų 20 000 - 25 000 Lt nereikės. Be to, aš manau, kad geriau žiūrėti į priekį nei atgal.

Lygai tas pats buvo su sklypu. Kai prieš 3 metus pirkau, niekas jų nepirko. Rinka buvo mirus. Dabar jau už savo sklypą gaučiau beveik dvigubai. Žinau, kad nepatikėsit, bet tai faktas. Manau, kad ir su namo projektu nepralošiu.

Be to, jau ne kartą sakiau, kad atsisakiau pirminių minčių statyti 233 kv. namą su garažu (turėjau individualų man kurtą projektą). Kadangi iš 233 liko tik 137 kv. (su lauko sandėliu bus apie 155 kv.), tai manau, kad namo pabrangimui nuo 25 iki 15 kWh sutaupiau ir dar liks. Manau, kad laiku priėmiau teisingus sprendimus: mažinti namo plotą, atsisakyti garažo (jo vietoje stoginė), o sutaupytus pinigus investuoti į šiltą namą.

Deu, tu labai abejoji dėl saulės pritekėjimų skaičiavimų. Kažkada sakei, kad PHPP nevertina ar langai švarūs, ar apdulkėję, užuolaidų ir pan. Dabar kaip tik skaitinėju PHPP knygą. Pasirodo, kad skaičiuojant per langus papuolantį saulės kiekį PHPP ima, kad langas nėra visiškai švarus. Skaičiuojama, kad lango purvinimo koeficientas yra 0,95 (Dirt). Tai standartinė reikšmė. Jei žmona ar pats labiau apsileidęs, gali šį skaičių mažinti, pvz. nurodyti, kad reikšmė bus 0,8. Vadinasi, langus valysi tik kas du metus.

programa pas tave gauna 20,9 nuostolei ir 23,4 pritekėjimai čia ivertinus nešvarumus, angokraščiu užstojima bei vos ne puse netenkama pritekėjimų dėl kaiminu. tai ideliom saligom phpp priskaičiuotu daugiua nei dvigubai didesnius pritekėjimus nei nuostolei. aš ir pritarčiau deu kad lt tai perdaug optimistiška.

Pasakojau, kad kaimynai suvalgo nemažai saulės. Rytinis - suvalgo 23 proc. saulės, o pietinis - net 29 proc. saulės. Realiai jie suvalgo apie 10 kWh saulės vienam kvadratiniam metrui namo ploto. Įvertinus ir tai, pritekėjimų idealiame sklype būtų dar daugiau. Be to, mano namas (arba sklypas) nėra idealiai atsuktas į pietus. Dar apie 0,39 kWh saulės kvadratiniam metrui per pietines vitrinas suvalgo stogelis nuo saulės. Vienas didelis pravalas, bet kažkodėl tai tas pasyvus namas veikia visame pasaulyje. Net visiems aiškinanti ES nukopijavo pasyvaus namo idėją ir liepa ruošti A++ namo statyboms.

P.S. Kamino pas mane nėra nei vieno.
Papildyta:

Žinok nieko nesupratau. Neesmė, kas gamins tą trūkstą šilumos kiekį (15 kWh), jo vis tiek truks. Esmė tik tokia, kad jei tą šilumą gamins šilumos siurblys, tai bus geresnis koeficientas (tiksliai nežinau, koks), nes tai atsinaujinanti energija, nei trūkstą šilumos kiekį gamintų elektra. Tada koeficientas didėja daugiau nei dvigubai. Bet čia daugiau svarbu dėl sertifikato, o ne dėl pačios suvartotos energijos kiekio.

Gal galima butu skaiciavimo eiga suzinot, kuria tokius pesimistinius rezutatus gaunat?
Papildyta:

niekur cia joks suo nepakastas. 15kwh/m2 yra grynas energijos poreikis, be jokiu COP-u. Jei sildysi su siubliu cop=4 tai tada jau ne 15, o 4kwh/m2 el. energijos poreiki sildymui gausi.

Cibuli, gal gali K.J. sia prielaida del pirmines energijos 15kWh/m2 paneigti ar patvirtinti?

Neturėsim .

Galiu pasakyti, kad nustebau skaitydamas Feisto knygą apie langus. Ji rašyta pakankamai seniai, bet jau joje kalbėta apie 3 stiklus su dviem selektyvais ir tai, kad stiklo paketas turi U=0.5. Technologijos tik pinga, tampa lengviau prieinamos, bet revoliucijos tikėtis neverta.

Juntamesnė evoliucija bus galima, jei vakuminių stiklų technologija, ar aerogelis atpigs, bet spėju, kad artimiausius 10 metų mes to nesulauksim, tad viskas bus daroma su šią dieną pastoviai naudojamomis technologijomis, gal laikui bėgant minimaliai modernizuotomis, bet ir ta modernizacija bus labiau nukreipta į darbo proceso ir medžiagų atpiginimą, nei į savybių gerinimą.
Papildyta:


Tai panašu, kad dėl kamino pagaliau apsisprendei .

Tikiuosi vėliau nekeisi nuomonės šiuo klausimu .

Pateikiau paprastą pavyzdį nenorintiems ar neturintiems laiko skaičiuotis. Iš ties jau nekartą apie tai rašyta su formulėmis, skaičiavimais ir nuorodomis į šaltinius.
Saulės pritekėjimų problemos neišeina supaprastinti iki arba taip, arba taip. Per daug jeigu. Daug kas priklauso nuo langų orientacijos, paketo struktūros, rėmų ploto, u verčių, šešėliavimo ir pan.
Jei čia apie pavyzdį kur paimtas teorinis stiklo paketas orientuotas į pietus ir skaičiuota teorinis pritekėjimų ir nuotolių balansas, tai taip vertinti iš vis nelabai korektiška. Kaip jau minėjau balandžio ir gegužės mėnesį šilumos nuostoliai gali būti labai maži. Neretai juos pilnai gali padengti ir vidiniai pritekėjimai. Todėl per langus gauta šiluma visiškai ar iš dalies nereikalinga. Dar nemažai priklauso nuo namo akumuliacinių savybių ir šildymo sistemos inertiškumo.
Aš tik atkreipiu dėmesį į problemą kad pritekėjimai pavasarį toli gražu ne tas pats kas žiemą. Pavasarinius pritekėjimus išnaudoti kur kas sunkiau ir nemaža dalis jų greičiausia bus paleisti vėjais. Todėl savęs apgaudinėjimas tarp žiemos ir pavasario saulės pritekėjimų dėti lygybės ženklą ir išvesti vidurkį.

Papildyta:

Visada laikiausi nuomonės, kad PHPP tikrai kruopščiai apskaičiuoja stiklo plotą, šešėlius, dulkes ir pan. Čia tikriausia su kuriuo kitu supainiojai
Nors užuolaidų iš ties neskaičiuoja.
Visada stebėjausi, kad PHPP nelabai kreipia dėmesio į realias galimybes pritekėjusią saulę panaudoti. Tai yra nekreipia dėmesio į namo akumuliaciją ir pavasarinės saulės perteklių. Gal tiksliau į perteklių dėmesį kreipia, bet laiko, kad saulė šviečia tolygiai, dėl ko rezultatai gaunasi gana iškreipti.

Papildyta:

Labai taiklus pastebėjimas.
Dar reikėtų pridurti, kad čia balansas per visus langus, ne tik pietinius.

Gal Cibuli gali paprašyti, pas skaičiuotoją, "Monthly method". Ten matosi kiekvieno mėnesio pritekėjimai per langus.

Nelabai suprantu kokią prielaidą? Nepriklausomai nuo to, kas gamins šilumą (dujos, malkos, granulės, šilumos siurblys ir t.t.) jos vis tiek reikės tiek pat: 15 kWh. Skiriasi tik 1 kWh kaina priklausomai nuo to, iš ko mes ta šilumą gaminsime.

Čia tas pats, kad iš Vilniaus nuvažiuoti iki Kauno. Su dyzeline mašina kainuos 35-40 Lt, o su 5,0 l benzu - 80 Lt. Bet atstumas nuo to nei kiek nesumažės. Jis vis tiek bus 100 km. Gal dabar aiškiau?
Papildyta:

1. Tikrai pinga. Prieš porą metų langai pasyviam namui kainavo apie 50 000 - 60 000 Lt. Čia bent jau Doleta tiek lupo. Ir dar be įdėjimo. Dabar jau su įdėjimu (tik aišku plastikinius) galima gauti už 23 000 - 24 000 Lt.

Kiek suprantu dabar jau daug kas moka pagaminti pasyviam namui tinkamus langus. Dauguma atveju išliko problema, kad ne visi moka juos be šilumos tiltelio įstatyti. Tai sugebančios firmos vien už įstatymą ima 2-3 kartus daugiau. Bet ir čia turėtų ledai ištirpti.

2. Jau pradės braižyti galutinį projektą. Nėra jau kur grįžti atgal. Panašiai, kaip dainuoja S.Povilaitis apie sudegintus tiltus...
Papildyta:

Jis man aiškino, kad priklausomai nuo to, kokios gaunamos šildymo sąnaudos (tikslių dydžių nepamenu), PHPP automatiškai rekomenduoja taikyti ne mėnesį, o metinį metodą. Gal ne visai tiksliai pasakiau, bet jei teisingai supratau, tai ne visuomet galima taikyti mėnesinį metodą, nes sistema automatiškai sufleruoja taikyti metinį metodą.

Beje, aš skaičiuotoją, jei taip galima sakyti, ir taip labai išgręžiau ir užknisau su savo klausimais. Jis man taip, žinoma, nesakė, bet aš esu pakankamai įkirus. Daugiau jau nebenoriu lįsti žmogui į akis. Nubraižys architektas galutinį variantą, konstruktoriai suskaičiuos ir tada dar kartą suskaičiuosime namą su PHPP. Tuomet galėsiu pasidalinti galutiniais duomenimis.