Pasyvus namas - 17 tema

Kaip tobulinatės pasyvių namų statybos sritį ?

Grįžau po dviejų savaičių atostogų, žiūriu Cibulis stiprokai pasikeitęs. Iš ne taip seniai buvusio PN skeptiko ir burnotojo pavirto į aršų pasekėją ir garbintoją. Visi kraštutinumai kenkia sveikatai, todėl ir PHPP nereikėtų statyti altoriaus ir pamaldžiai rymoti nuleidus galvą. Kol dar neprasidėjo kitatikių persekiojimas ir inkvizicijos kūrimas, skubu priminti keletą PHPP trūkumų.

Kaip suprantu PHPP nesivargina suskaičiuoti visų šilumos tiltelių. Nevertinami nuostoliai per visokius kaminus, kanalizacijos, vėdinimo vandentiekio vamzdžius. Stogelio, žaliuzių, kondicionierių tvirtinimai prie išorinės sienos ir panašūs dalykai, viską sudėjus turi gana nemažą įtaką PN atveju. Langų ir durų tvirtinimai, kaip suprantu taip pat nėra vertinami.

Naudojant daugiau mažiau realius sprendimus, pas Cibulį, nuostoliai jei neklystu buvo suskaičiuoti apie 25 - 30 kWh/m2 per metus. Teoriškai 15 kWh/m2 buvo pasiekta panaudojus langus su 0,62 U verte, rekupą su 94 procentų efektyvumu ir padarius 0,4 namo sandarumą. Gal teoriškai kaip nors ir įmanoma pritempti iki tokių skaičių už atitinkamus pinigus. Jei reikia tik popierėlio, viskas tvarkoje. Bet klausimas kiek laiko realybėje tokie langų parametrai ir sandarumas išsilaikys. Aišku dar labai didelis klausimas ar teoriniai pavyzdžiui langų varžos parametrai iš vis bus pasiekti. Pilnas forumas skundų kaip pro ką tik įstatytus geriausius langus švilpia vėjai pro tarpines arba dėl nekokybiško rėmų sujungimo.

Net ir sudėjus pačius, pačius geriausius langus, rekupus, 60 cm vatos ant stogo ir t.t. gauname 48,3 kWh/m2 šilumos nuostolių per metus. 143 m2 ploto namui tai yra 6900 kWh per metus. Kaip gi pasiekiami tie pažadėtieji 15 kWh/m2? Stebuklui įvykti padeda saulė. Jos pagalba padengiama pusė visų šilumos nuostolių.
Pabandykime pamastyti paprastai ūkiškai. Sakykime kai šviečia saulė namų šildyti nebereikia. Vilius rašė, kad šviečiant saulei temperatūra viduje pakyla pora laipsnių be jokio šildymo. Norint kad saulė padengtų pusę namo šilumos nuostolių ji turėtų šviesti bent 15 dienų per mėnesį. Nebuvau Lietuvoje, gal vasarį ji švietė kiek dažniau, bet lapkričio - sausio mėnesiai ji švietė 2- 3 kartus per mėnesį. Naivu būtų tikėtis, kad saulė padės šildyti kai to labiausia reikia. Gal balandžio, gegužės mėnesiais kai laukia bus +10 saulė ir padengs didžiąją dalį šildymo poreikio, bet nemanau, kad tai didelė paguoda.
Manau, kad šitoje vietoje yra didžiausias PHPP netikslumas. Ant šito grėblio jau užlipo Veikmė, dabar pakartoti ketina Cibulis. Gerai kad ir vieni ir kiti nebuvo užtikrinti iki galo ir numatė normalę šildymo sistemą.
Turint tik tokį mažą šildymo poreikį, būtų logiška rinktis šildymą elektra. Bet to daryti tikrai nerekomenduočiau.

Šaunu, kad nors vienas žmogus oponuoja logiškai ir su savo argumentais, o ne kaip kai kurie - tik iš pavydo knisa smegenis.

Pabandysiu atsakyti. Taip, PHPP neverta šilumos tiltelių, nors toks punktas yra "List of Thermal Bridges" (46 PHPP knygos psl.). Kiek suprantu būtent ten reikia įvesti šilumos tiltelių vertes. Mano atveju laikyta, kad jos lygios nuliui. PHPP skaičiuotojas šilumos tiltelius turi vertinti atskirai. Galbūt mes tai ir padarysime, nes toks skaičiavimas kainuoja papildomai ir gana nemažus pinigus. Kita vertus, man sakė, kad dažnai šilumos tiltelio galutinės reikšmes išeina net tegiamos, t.y. ne neigiamos, o teigiamos.

Šiuo atveju labai svarbus dalykas yra namo konstruktyvas. Tik jį reikia vertinti ne kaip, kiek reikia betono, medžio ir pan. O kaip išspręsti šilumos tiltelių problemines vietas: tarp pamatų ir sienų, tarp sienos ir stogo, langų montavimo vietose ir t.t. Mano atveju yra kelios įdomios vietos. Apie jų sprendimą irgi mąstome, pvz., dalį stogo (pačios kepurės iki kraigo) uždėti po to, kai bus apšiltinta visa šiltame apvalkame privaloma būti namo dalis.

Dėl sandarumo. Tam yra sandarumo matavimo testai. Pvz., Žalieji leliai. Sakė, kad teko daryti gal 3-4 sandarumo testus kol pavyko užsandarinti namą iki reikiamos reikšmės. Taigi šiuo atveju tiesiog reikės 3-5 sandarumo testų ir problema bus išspręsta.

PHPP rodo, kad nuostoliai bus 15,31. Tikrai ne 48,3. Tik reikia įgyvendinti minėtas sąlygas. Šiuo atveju visa atsakomybė gula ant sandarumo testų. Jų tikrai reikia nemažai ir galima išgaudyti visą statybos broką.

Dėl namo išsisandarinimo. Jei išsisandarina pasyvus namas, tai išsisandarina ir paprastas namas. Vadinasi, jei ir augs energijos suvartojimas tai abiejuose ir panašia kreive į viršų.

Veikmė mano galva užlipo ant kitokio grėblio. Jų architektas nebuvo sertifikuotas PHPP planuotojas, O greičiausiai todėl galėjo padaryti elementarių klaidų. Be to, tam ir yra pasyvaus namo sertifikavimas, kad jau suskaičiuotą projektą nusiunti kitiems žmonėms, kurie išmano PHPP ir sužiūri ar nėra klaidų. Taigi pinigai imami kaip ir už kokybės garantą, kad tai, kokį namą suprojektavai, toks ir bus. Tik visa bėda, kad tas sertifikavimas mums, lietuviams, baisiai brangus.

Antra Veikmės problema buvo ta, kad jie pamatė, kiek daug reikia visur medžiagų dėti. Žinoma, kad išsigando. Todėl šiek tiek pamažino storius - atsieit pakaks ir tiek, nes dar tokio šilto namo niekas Lietuvoje nestatė. Visiems gyrėsi, kad jų namas pasiekia 15 kWh (vienoki šiltinimo storiai), tačiau realiai statė namą, kurio energijos sąnaudos siekia apie 25-30 kWh (taip pigiau ir vis tiek labai geras rezultatas). Aš manau, kad čia buvo būtent toks variantas. Juk priešingu atveju galėjo nepagailėti kelių tūkstančių eurų ir tikrai namą sertifikuoti kaip pasyvų. Bet taip nedarė, nes tiesiog nebūtų gavę to sertifikato. Štai ir viskas.

Beje, Žaliųjų lelių namas irgi neprastų techninių chrakteristikų. Turiun mintyje apšiltinimo storius, sandarumą, rekuperatoriaus NVK ir t.t. Tiesiog, tokius namus (A++ klasė) reikės statyti po aštuonių metų. Tai bus įprastas standartas. Be to, A++ durys ir langai netgi turi būti geresnių parametrų nei reikalauja pasyvaus namo standartas,

Mano PHPP skaičiuotojas sakė, kad jei pasieki pasyvų namą, tai pagal lietuviška STR'a A+ klasė tikrai bus. A++ klasė, pasiekus pasyvų namą, nebūtinai bus. Žodžiu, mano namas dabar atrodo kaip kosmosas, tačiau po 8 metų reikės statyti dar didesnius kosmosus. Akivaizdu, kad namų plotai (dėl brangios statybos) dar labiau trauksis. Taigi gyvenam perversmų laikais.

Kita vertus, gal kuomet A++ namas taps standartu, pati statyba šiek tiek pigs palyginti su šiomis dienomis. Langai, tikrai turi tendencijos pigti. Gal ir rekupratoriai kainuos pigiau arba už tuos pačius pinigus pavyks įsigyti geresnį NVK.

tai nori pasakyt kad apsiniaukusiom dienom i langus krenta lygiai 0 W saules energijos ir visos tos lenteles su saules energijos kiekiais, kieviena menesi krentanciais i Lietuvos zemele, rodo tik energija, pasiekancia virsutini debesu sluoksni? ir todel tu skaiciu pritekejimu per langus skaiciavimuose tiesiogiai negalima naudot?

Siandien, prie tokios skaiscios saules, kolektorius susilo iki +35C. Taip kad yra radiacija ir apniukus, tik klausimas ar pritekejimai kompensuoja nuostolius per langus.

klausimas visa ne toks, o ar galima tiket tais skaiciukais apie saules energija lietuvoj ar ne - visa kita elementari aritmetika. Pastaruoju metu vis iskyla ideja apie "sauletas dienas", nes ju tikrai mazoka. Bet statistika rodo butent sumine energija ant zemes, o ne virs debesu, todel pofik tas sauletu dienu skaicius ir reik atsiribot nuo tokiu nuotaika kelinciu dalyku kaip "sauleta diena", o imt plikus skaiciu ir tik daugint daugint daugint

Aš į visą šitą dalyką žiūriu labai paprastai. Po 8 metų, nuo 2021 metų sausio 1 d., Lietuvoje bus galima statyti tik A++ klasės namus. Kaip jau minėjau, pasyvus namas dažnu atveju atitinka A+ klasę, tačiau nebūtinai pasiekia A++ klasę.

Jei dabar pasyvus namas atrodo kosmosas, tai po aštuonių metų A++ atrodys kaip iš kitos galaktikos, - kaip meteoras nukritęs šią savaitę Rusijoje.

Daugeliui čia labai nepatiko, kad aš tik projektuoju, bet nepuolu statyti. Kadangi nežinau kada tiksliai pradėsiu statyti, todėl iš karto noriu pasyvaus namo (A++ būtų dar geriau. Kai baigsim skaičiavimus su PHPP, skaičiuotojas sakė pabandys primesti kokią klasę pagal STR'ą pasiekčiau: A+ ar A++).

Aš žiūriu labai paprastai: kam man A klasės namas, jei pradėjus statyti jau galios A+ klasė, o kai baigsiu statyti ir A++. Štai kodėl iš karto projektuoju maksimaliai šiltą namą, kad nereikėtų po kurio laiko perprojektuoti ir pan. Be to, jei mano namas bus tik A+ klasės, tačiau su laiku gerėjant langų ir durų parametrams, gali pasiekti ir A++ klasę. Na, gal dar ir rekupo NVK pakėlus iki 98 ar 99 proc. Šitos technologijos tikrai gerės.

Esmė, kad ta matematika ne tokia jau paprasta. Žiemą saulės, kaip jau minėjau tikrai mažai, tą patvirtina visi skaičiukai.
Žaidimas vyksta su pavasario saule. O čia jau prisideda šiek tiek filosofijos. Pavyzdžiui vidutinė gegužės temperatūra 11,5 laipsnio. Tarkim vidutinis šildymo poreikis 0,5 kW, o vidutiniai saulės pritekėjimai 1 kW. Vidutiniai saulės pritekėjimai gerokai viršija šildymo poreikį ir skaičiuoklėse viskas labai gražu. Bet jei dvi savaites saulės nėra vis tiek reikia šildyti, o saulės pritekėjimų gautų per likusį laikotarpį nelabai yra kaip išnaudoti. Mano nuomone tokie neišnaudojami pavasariniai ir rudeniniai pritekėjimai PHPP apskaičiuojami per daug optimistiškai ir gana ženkliai iškraipo bendrą saulės pritekėjimų įtaką bei balansą per langus.

Papildyta:


Nuostoliai yra 48,3 kWh/m2. Vieną jų dalį padengia vidiniai pritekėjimai. Antrą saulės pritekėjimai. Trečią (pagal PHPP 15,3) šildymo sistema.
Vidiniai pritekėjimai mano nuomone daugiau mažiau atitinka realybę, nors naudojant ledus ir taupią buitinę techniką jie bus mažesni.
Saulės pritekėjimai mano nuomone pervertinti. Realybėje jie bus mažesni. Atitinkamai daugiau turės pasidarbuoti šildymo sistema.
Papildyta:


Paties skaičiuotojas jei neklystu taip sakė, kai buvo skaičiuojamas pirmasis, kur kas žemiškesnis variantas.
Reikalavimai A++ namo atitvarų varžoms, rekuperatoriui, langams, sandarumui kuklesni, nei paties paskelbtas paskutinis PN variantas. Todėl prasmingiau būtų orientuotis į Lietuvišką A++ standartą, nei siekti 15 kWh/m2.
Reikėtų pasidomėti, bet kiek pamenu šiaurės šalims kartelė nėra tokia aukšta, reikalaujama pasiekti 20 - 25 kWh/m2 per metus.

1. Nesusišnekėjome, bet dabar supratau apie ką mes čia.

2. Manyčiau, kad su saule PHPP elgiasi gana atsargiai. Nemanau, kad visas pasaulis nebūtų išsijuokęs iš PN instituto, jei jis šitą dalyką vertintų per daug neatsakingai. Gal ir yra kažkokių netikslumų, bet greičiausiai PHPP saulę vertina panašiai kaip ir rekūpus. Pvz., rekupų NVK mažina 12 proc. nuo gamintojo skelbiamų skaičių. Gal ir su saule yra kažkas panašaus.

3. Skaičiuotojas sakė, kad finansiškai optimaliausias variantas yra tada, kai energijos poreikis pagal PHPP siekia apie 20-25 kWh.

DEU, tu ir vel apie ta pati -prie ko cia geguzes menuo, jei tapati kova, jau nesnekant apie balandi, cia kazkada mineti saltiniai rodo vidutinius silumos kiekius patenkancius pro langus, gerokai virsijancius nuostolius per tuos pacius, beje gana neipatingus, langus. Jei nesutinki su tais vidurkiu skaiciavimais, pateik kitus, besiremiancius sauletu-apniukusiu dienu statisktika. O dabar toks jausmas kad cia pasyvaus namo baznycia, paremta vien tikejimu

Kiek zinau statomam namui galioja tokie reikalavimai, kurie buvo projektavimo salygu isdavimo diena. Siandien kokia minimali klase - B? Reiskia jei siandien isduodamos projektavimo salygos, nereikia bijoti kad baigiant statybas jau isigalios A++. Tiesa kiek zinau yra kazkokie terminai kiek galioja projektavimo salygos. Gal ir statybos leidimo galiojimas nera neribotas. Patikslinkit kas jau susiduret su tais reikalais.