Pasyvus namas - 17 tema

parasykit man i az. Duosiu phpp skaiciuotojo kontaktus ir atkris visas galvos skausmas. Tikrai verta. Pinigai nedideli, neklausykit cia pateikiamu asmeniniu skaiciavimu. Jie netikslus.

Aš dar manau, kad Mintas gali pasiekti pasyvų namą, Esu matęs jo projektą ir žinau, kaip jis stato namą. Jo sprendimai tikrai labai logiški. Aš manau, kad jo tik dvi dalys silpnos:

1. Gręžtiniai pamatai dėl nuostolių per polius.
2. Langų montavimas ant metalinių laikikilių.

Viliaus namo energijos sąnaudos manau, kad siekia kažkur 25-30 kWh. Jo blogi sprendimai:

1. Vientisa po namu ir garažu pamatų plokštė. Garažo pamatų plokštė tapo neblogu, o teisingiau - didžiausiu šilumos nuostolių šaltiniu.
2. Liktinių klojinių EPS storis - 30 cm. Manau, kad Lietuvoje tikrai pasyviam namui į sienas reikia ne mažiau 35 cm šiltinimo medžiagos, kurio landa apie 0,032.
3. Langų montavimas ant metalinių laikiklių.
4. Balkonas - dar vienas puikus šalčio tiltelis, nors ir kiek jį stengėsi apšiltinti.
5. Ne optimalus langų plotas pietuose. Pats Vilius sakė, kad reikėjo pietų pusėje daryti didesnius langus.
6. Neįvertinta kaimynų įtaka, bet manau, kad jie gali nemažai saulės suvalgyti.

Žodžiu, geras namas prasideda nuo gero projekto. Prieš kelis metus pasyvaus namo projekto kaina buvo kosminė, bet dabar ji labai jau patraukli. Todėl jei galvojate apie šilto namo statybą, tai pirmiausia reikia pradėti nuo gero projekto.
Papildyta:

O tau ką pavydas bambą graužia? Į forumą žmonės ateina informacijos, kaip pasistatyti šiltą namą. Aš savo patirtimi ir dalinuosi. Kol kas galiu papasakoti tik apie šilto namo projektą. Tai kas čia blogai?

O skaičiuoju todėl, kad namo be skaičiavimų nepastatyti. Medžiagų kainos, kai statysiu namą, gali būti pasikeitę, bet tendencijos tikrai ne.
Papildyta:

O ko pats čia rašinėji? Koks tau iš to malonumas? Ko kabinėjiesi? Pavydas bambą graužia? Ne tau po mano kišenę landžioti ir man aiškinti turiu aš pinigų ar neturiu pinigų.

Nekalbant apie siluma, plastikiniu langu perskirimas yra pakankamai griozdiskas ty platus todel jai imanoma ju isveng geriau jau ju nebutu, man taip kurkas graziau. Tikrai nematau problemos sumontuot tokio dydzio langus.

Kas cia per pakelimai jai suges grindinis tai desit nauja ir vel stiazke ant virsaus

Pažiūrėkite, koks analitinis talantas žūva! Nežinau Cibulio amžiaus - gal dar ne vėlu keisti profesiją, iš beletristikos rašinėjimų nerti į tikrą inžineriją? Cibuli, gal dar spėsite statybos inžineriją pabaigti univere ir rimtai užsiimti šia sritimi?
Viskas būtų gal ir neblogai, jei savo beletristikas piltumėt realiai susipažinęs su situacija, ne iš nuogirdų ir pletkų - tai visiškai ne inžinierinis metodas. Todėl darbas, kuris lyg ir turėtų būti analize, virsta niekine beletristika.
1. Iš kur ištraukėte, kad ji vientisa? Gal prieš darant tokius "atradimus" reiktų pasitikrinti savo teiginius?
2. Jūsų "manau" sudilusio skatiko vertas - medeina žada 15kWh/m2a pasiekti ir su mažesniu storiu.
3. Laikikliai nekerta šiltinimo sluoksnio, šalčio tiltas nesusidaro.
4. Čia visiškai nusišnėkėta - *** paskaitykite dar kartą apie balkoną, nepasirodykite tokiu lochu operuodamas tokiom rimtom sąvokom ir priemonėm.
5. Nors kartą kažkuo pasirėmėte savo teiginiuose taip, kai man reikėjo phpp kainavo kaip dvi karvės, o turintys ir mokantys ja naudotis be 40t net nekalbėjo. Todėl langai liko "paaukoti" architektūrai.
6. Įvertinta ir nemažai kainavo, kad ta įtaka būtų minimali. Čia tik jūsų spėlionės.

Tai tik mano subjektyvi nuomonė. Geriau, Viliau, parašyk, kokias klaidas padarei, kurių rekomenduotum kitiems išvengti. Ir tada bus ne beletristika, o faktai.

Kai reiški savo subjektyvią nuomonę, reikšk ją paprasčiau. Dabar atkali vos ne mokslinį darbą kurio pagrindai tik pletkai ir nuogirdos. Labai saliamoniškai. Pats labai rūpinies skaitančiaja auditorija - būtent ji gali suklysti tavo nuomonę vertindama kaip profesionalią ir neginčijamą.
Klaidos - aišku tokių yra, ne šventieji puodus lipdo. Kad ir PP - teko po fakto dieną pasidarbuoti dideliu perfu kad PP nebebūtų ištisinė, betoną pakeičiant putomis. Pats garažas nereikalingai šiltas ir kapitalinis - tūrėtų būti paprastutis ir pigus.
Darbų kokybė - čia aš irgi ne visagalis, neturėjau laiko paskui dirbančius bėgiot ir kontroliuot - murloto zona yra ne sandari. Patarčiau šiai detalei skirti ypatingą dėmesį, arba jos vengti - monolitinė perdanga ant ICF sienų idealiai išspręstų sandarumą.
Langai pietuose yra gėris, IIa jau rašiau kad norėčiau didesnių, perkelčiau iš rytinio ir vakarinio fasadų. Berėmiai langai turi žymiai mažiau montavimo defektų, o ir esamus lengviau buvo pataisyti. Vitriną galėjo padaryti kaip fasadinį stiklą - na tada to dar nežinojau, čia tikrai norėčiau išvengti profilių ir dėl šilumos, ir dėl vaizdo. Nėra lengva taip greit ekspromtu surašyti klaidas, tai darbas ne penkioms minutėms, bet bent keletui metų - o gal ir dešimtmečiams, kai laikas parodys sprendimų teisingumą ir kokybę.

Dėkui aišku už tokias mintis, bet deja, matau, kad ir man pasyvus nesigaus . Statybose rėmiausi Veikmės PN patirtimi, tad galvoju pasistatyti tik šiltesnį namą už Veikmės, bet nedatrauksiantį iki PN. Gal vis tik saulės kolektorių naudojimas pagelbės . Bet tai tik niekuo neparemtos svajonės.





Pritariu. Kai vėliau statai namą iškyla daugybė klausimų, kuriuos "profesionalai" statybininkai bando įpiršti, kaip optimaliausią sprendimą, ženkliai "pagerinsianti" namo kainos kokybės santykį, ar dar visaip kaip geresnį. Kai esi pasiskaičiavęs ne vieną namo variantą ir žinai įvairių dalykų įtaką namo energijos nuostoliams, žinai ką tokiems "profesionalams" atsakyti. Jų profesionalumas tik iš tų statybų, kuriose jiems teko dirbti, energiškai efektyvūs namai iš tos serijos, kurios jiems dar neteko matyti.

Grynas to įrodymas - ta pati veikmė. Pažiūrėkite, kaip tobulėja jų namai, kokie skirtumai tarp pirmo ir trečio. Penkioliktas gal būt atitiks visus reikalavimus kaip LT infliacija Mastrichto kriterijus

Aš ir susidūriau su šia problema. Pas mane vitrina 2.2m-2.8m. Labai daug gamintojų teigė kad ją reikia skelti, kiti sakė jei norit vientisos padarysim. Paaiškėjo, kad skėlimo būtinumas yra tik tuo atveju jei naudojami standartinio storio stiklai 4mm-4mm-4mm. Tokio storio stiklai jau per silpni tokio dydžio langams. Norint neskelti, reikia storinti stiklus iki 6mm. Toks sprendimas pasunkina, pabrangina stiklo paketą. Nors bus sutaupyta ant profilių, bet storesnis stiklas bus brangesnis nei sutaupyta ant profilio. Taip pat yra niuansų, su nelaimingu atveju išdužus stiklui. Skelto pusiau lango atveju, stiklo paketo pakeitimas kainuoja ženkliai pigiau.

Tikrai įmanomas tokio dydžio vientiso stiklo langas. Jei pageidausit, stiklistai pagamins stiklo paketą iki 12.5 m2 ploto, kas ženkliai viršija Jūsų poreikį. Tiesa, tokio stiklo paketo kaina bus atitinkama.

Viliau, nedarei savo namo namo sandarumo testo ir termovizinės nuotraukos?

Dabar architektas jau braižo galutinį namo projekto variantą. Po to ateis eilė konstruktyvui. Kai bus baigtos abi šios dalys, tuomet dar kartą jau labai tiksliai suskaičiuosim visą namą su PHPP. O dabartinius rezultatus pridedu žemiau. Skaičiavimuose naudoti tokie duomenys.

1. Pamatai - plokštė. Grindų apšiltinimo storis - 40 cm EPS'o, kurio šilumos laidumas - 0,037.
2. Sienos. Keraminės plytos. Apšiltinimas - 35 cm neoporo, kurio šilumos laidumas - 0,032.
3. Stogas. Medinės gegnės. Apšiltinimas - 60 cm akmens vatos, kurios šilumos laidumas - 0,033.
4. Sandarumas - 0,4h-1 prie 50Pa.
5. Šilumogražos efektyvumas - 94 proc.
6. Langai. Skaičiavimai atlikti su Aluplast Energeto, kurio U vertė 0,62.

Jei visas šias sąlygas įvykdysiu, namo šilumos poreikis bus 15,31 kWh. Žemiau paveiksliuke matyti, kad pirminės energijos poreikis - 95 kWh. Skaičiuota, kad šilumą ir karštą vandenį gamina šilumos siurblys. Karšto vandens sąnaudos - 4 kūbai mėnesiui (realiai mūsų šeima per mėnesį sunaudoja apie 2 kūbus karšto vandens. Tai daugiamečių stebėjimų vidurkis). Įvertinu ir šį faktą, pirminės energijos sąnaudos turėtų būti dar mažesnės.

Visos sąlygos, kurias reikia įvykdyti, kad būtų pasiektas pasyvus namas man atrodo daugiau mažiau priimtinos. Kiek sunkiau gali būti su dviem punktais: sandarumu ir 60 cm vatos stoge. Gal kas turite kokių minčių, kaip į stogą pridėti 60 cm vatos?

Architektas sako, kad paprasčiausias variantas toks: dedam standartines gegnes 200x60 mm ir vėliau papildomą vatos svorį priauginam su išilginiais tašais. Gal kas įsivaizduojate ar matėte dar kokį variantą dėl dvišlaičio stogo apšiltinimo. Mano stogo nuolydis - 45 proc.

Dar vienas dalykas. PHPP skaičiuotojas sako, kad esant dabartinėms elektros kainoms, apytiksliai galima skaičiuoti, kad 1 kv. namui per metus energijos sąnaudos bus apie 17,6 Lt. Kadangi mano namo plotas - 136,88 kv (į PHPP suvesta 137,5 kv, nes PHPP naudojasi vokišku STR'u, todėl atsiranda šioks toks ploto skirtumas), tai metinės išlaidos turėtų siekti apie 2412 Lt. Mėnesio vidurkis - 201 Lt. Labai gražūs skaičiai, bet greičiausiai realybė turėtų būti šiek tiek didesnės.

Ka daryt tai jau Vilius seniausiai aprases savo bloge, pir po gegnem su folija ir turi varza bei sandaruma. Didziausia reali problema yra siltinimo storis ties murlotais tarkim paroc siulo sekancia konstrukcija
http://www.paroc.lt/...e-saltas-stogas