Pasyvus namas - 17 tema

Jei pasistatai namą kurio energijos sąnaudos 14,9 kWh/m2, tai pats skaičiavai ir pripažinai, kad ekonomiškiausias šildymo sprendimas - elektra.

Pasirinkus šildymo šaltinį susitaupytų maždaug 35000 Lt ant geoterminio, taip šiltesnio namo statybos atpigtų, o ne pabrangtų ant ~10000.00 Lt, ir šildymo kainą reikėtų vertinti didesnę.

Šilumos siurblį šildantį paduodamą orą po rekuperatoriaus, kaip ir priklauso PN, be recirkuliacijos, galėsi pasistatyti bet kada vėliau, kai elektra pabrangs ant tiek, kad nuspręsi, kad jau laikas tokiai investicijai. Kaip sakant, paliekama rezervo upgreidui į aukštesnį ekonomiškumo lygį vėlesniems laikams, kai tai apsimokės labiau.


Upgreidint mažiau šilto namo su ŠS į šiltesnį nepavyks be ženkliai didesnių išlaidų.
Papildyta:


Nesuprantu kaip tai gali būti. Skylėtos keraminės plytos to pačio storio yra tikrai didesnės termo varžos už silikatinių plytų ar blokelių sieną, be to, kadangi plytos mūrijamos dviem eilėm su persidengimu, o silikatinių blokelių vertikalios siūlės iš vis laisvos, plytų mūras turėtų būti sandaresnis. Tas sandarumas aišku net iš tolo nepanašus į pakankamą, bet vis tiek, tai lašas į sandarumą, o lašas po lašo...

Kur radot skaičius rodančius, kad silikatiniai blokeliai geriau nei keraminės plytos?

Mintai, tu saunuolis. Rytoj prisesiu ir parasysiu visa romana apie savo nama ir phpp skaiciavimmus

Dar galiu papildyti. Buvau apžiūrėti vieno pažįstamo statomo namo, tai jam, kai darė stogą, jį blogai apskaičiavo ir atsirado trūkis sienoje. Stogą dariusi firma įtrūkį sutvirtino, klaidą stoge ištaisė, bet įtrūkis liko. Iškart pagalvojau, kas būtų buvę, jei sienos storis būtų ne 24 cm, bet 18 cm.

nelabai supratau?

24 cm siena labiau atspari išvirtimui nei 18 cm, todėl kai 24 cm storio sienoje atsirado nedidelis įtrūkis, 18cm sienoje jis būtų juntamai didesnis, ar gal net išvis siena būtų subyrėjusi. Norėjau pasakyti, kad tvirtumo rezervas vis tik turėtų būti. Ne veltu konstruktoriai nenori siūlyti 18 cm storio laikančiųjų sienų konstrukcijų.

kažka privėlei, kaip atpiginus medžiagas apie 20proc. atsipirkima gavai beveik perpus greitesni

Teisingai privėliau. Toks atsipirkimas (41 metai) turėtų būti, jei investicijos pabrangtų 14 116 Lt. O aš parašiau - 19 916 Lt.

Pirminis variantas

1. Pamatai - gręžtiniai. Grindyse 35 cm to pačio Finffoam putplasčio. Jo šilumos laidumas - 0,037.
2. Siena. 25 cm storio keraminių plytų mūras. Sienos apšiltinimas - 30 cm neoporo.
3. Stogas. Laikanti konstrukcija - medinės gegnės. Apšiltinimo storis - 40 cm Paroc WAS 33, kurios šilumos laidumas - 0,033.
4. Sandarumas - 0,6, o šilumogražos efektyvumą - 86 proc
5. Langus ir duris vertinkite kaip tinkamus pasyviam namui, t.y. neblogesnius kaip 0,8.

Pasyviam namui, jei atskaitos tašką lyginti mano pirminį namo variantą, papildomai reikia tokių dalykų.

Grindyse +5 cm EPS-100. Iš viso - 976 Lt.
Sienose +5 cm neoporo. Iš viso - 2184 Lt.
5 cm ilgesnės smeigės - 2227 Lt.
Stoge +10 cm PIR. Iš viso - 9472 Lt.
Sandarumo pagerinimas nuo 0,6 iki 0,4 - apie 5000 Lt.
Rekuperatoriaus NVK padidinimas nuo 86 iki 94 proc. - 5800 Lt.
Iš viso: 25 659 Lt

Didelė suma, kurios atsipirkimo laikas apie 74 metai. Vakar pabandžiau paoptimizuoti medžiagas.

10 cm PIR pakeitus 15 cm akmens vatos pavyktų sutaupyti. 10 cm PIR kainuoja 9472 Lt, 15 cm Paroc WAS33 kainuoja 5628 Lt. Sutaupom 3844 Lt.

Galbūt pavyktų sutaupyti gerinant namo sandarumą, t,y pakelti sandarumą nuo 0,6 iki 0,4 galbūt reikėtų ne 5000 Lt, o pakaktų kokių 2000 Lt. Čia jau aišku spėjimas, bet gal ir logiškas.

Dar vienas sutaupymo punktas galėtų būti smeigės. Aš ėmiau EJOT STR U smeiges. Kainą jų kosminė. Aš visą laiką galvojau, kad 1 kv. metrui EPS'o pritvirtinti reikia 5 smeigių. Pasirodo, kad reikia 8 smeigių. Mano išorinių namo sienų plotas - 182 kv. Taigi reiks 1456 vnt. smeigių.

Jei tvirtinam neoporą, kurio storis 30 cm, reikės 33,5 cm (32,5 cm jie neturi) ilgio smeigių. Inkaravimo gylis (įleidimas į sieną reikia 2,5 cm). Tokiu atveju smeigės kainuos net 10 833 Lt. Vnt. kaina - 7,44 Lt.

Jei tvirtinam 35 cm neoporą, ėmiau 37,5 cm ilgio smeiges. Tokios smeigės kainuos net 13 060 Lt. Vnt. kaina - 8,97 Lt. Kainos štai čia. Greičiausiai pavyktų gauti nuolaidą, bet kaina tikrai įspūdinga. Gal kas žinot, kur galima gauti pigesnių smeigių. Šitos Ejot geros tuo, kad jų galva pasislepia putplastyje ir nepalieka šalčio tiltelio. Kiek suprantu į kainą įeina ir gražus išpjautas reikiamo putplasčio kamštis sienos skylei užsandarinti.

Tokiu atveju išlaidų skirtumas siekia 19 014 Lt.

0,18 Lt už 1 kWh skaičiavau, kad ją pagamina šilumos siurblys, kurio NVK yra 3. 1 kWh elektros - 0,46 Lt

0,28 Lt už 1 kWh skaičiavau su tuo pačiu siurbliu. Tik šiuo atveju priėmiau sąlygą, kad 1 kWh elektros kainuoja 0,80 Lt. Elektra turi tendencijos vytis europines kainas.

Taigi, jei 1 šilumos kWh 0,18 Lt pasyvus namas atsipirks per 66 metus,
o jei 1 šilumos kWh 0,28 Lt namas atsipirks per 43 metus.

Atsipirkimo vidurkis apie 55 metai.

Šiuo atveju įmanomas vienintelis dalykas. Šildymo šaltinis - elektra. Nededam šilumos siurblio, kurio kaina su įrengimu apie 30 000 - 35 000 Lt, tačiau įsirengiu tik Rubisolio infraraudonųjų plokščių šildytuvus lubose. Jie mano namui kainuotų apie 10 500 Lt, bet sakė, kad rudeniop dėl kažkokių priežasčių (gal technologijos naujos ateis ar kainą geresnę gaus - nežinau), turėtų kainuoti apie 7000 - 8000 Lt. Tokiu atveju sutaupom apie 21 000 - 27 000 Lt. Žinoma, grindyse dėl ateities vis tiek reikia įsirengti šildomas grindis (šilumos siurbliui). Jos manau, kad kainuotų apie 10 000 Lt. Tokiu atveju sutaupymas mažėja iki 11 000 - 17 000 Lt. Investicijų skirtumas siekia apie 19 000 Lt. Taigi kainos beveik susilygina.

Gal kam bus dar įdomu apie PHPP skaičiavimus. Pasirodo, kad nebūtina pasiekti iki 15 kWh šildymui 1 kv m. Skaičiuojant matematiškai šis skaičius gali būti ir 15,4 kWh, nes vis tiek matematiškai bus apvalinama link 15 kWh. Be to, nebūtina pasiekti 15 kWh šildymui. Pakanka, kad šildymo galia būtų ne didesnė 10 w/m2. Taigi reikia tenkinti vieną iš dviejų sąlygų: arba 15 kWh šildymui arba šildymo galia iki 10 w/m2. Sako yra buvę atvejų, kai šildymo sąnaudos siekia 17 kWh, tačiau šildymo galia 10 W/m2 ir to visiškai pakanka gauti PH sertifikatą.

Dar vienas įdomus dalykas. Pasirodo, kad rekupo NVK PHPP automatiškai mažina 12 proc. Pvz., įvedi gamintoju nurodytus 94 proc. efektyvumą, bet PHPP laikys, kad jo efektyvumas tik 82 proc.

Bandėm optizimuoti šiaurinius langus. Jei vieną šiaurinį langą, kurio matmenys 1,5x1,4 m sumažinti po 0,1 cm į aukštį ir į plotį, pavyksta sutaupyti 0,1 kWh/m2. Realiai mes vieną langą būtumėme mažinę 0,2x0,2 m, kitą 0,3x0,3 m. Tokiu atveju būtumėme sutaupę apie 0,5 kWh/m2. Dar buvome išmetę ir šiaurės vakarinėje pusėje esantį 0,8x0,8 m esantį langiuką. Jo panaikinimas duoda dar 0,2 kWh sutaupymus. Taigi išviso optimizavus šiaurės vakarinius langus pavyktų sutaupyti apie 0,7 kWh. Bet toks namas labai jau negražus. Todėl aš atsisakiau šitos minties.

Kompensuodami šitą nuostolį po 10 cm į abi puses prapaltinom pietinius antro aukšto langus. Toks žingsnis pridėjo 0,3 kWh/m2. Be to vieną šiaurinį langiuką visgi sumažinom 0,1x0,1 m. Taigi dar sutaupom 0,1 kWh/m. Toks langų optimizavimas leido išlošti 0,4 kWh/m2. Taigi visiškai neeliminavome šiaurės vakarinių langų optimizavimo (0,7 kwh), bet rezultatas tikrai neblogas. O ir namo dizainas neišsikraipė.

Dar vienas dalykas. Jei pietinės pusės stogelis yra 1,2 m ilgio ir eina iš karto virš langų, tai suvalgo apie 0,5 kWh/m2. Jei stogelį sutrupintumėme iki 0,9 m ir virš langų pakeltumėme apie 0,3 m, pavyktų išlošti minėtas 0,5 kWh/m2, bet toks namas nelabai gražus. Taigi ir šito dalyko atsisakėm.

Blogiausias dalykas yra kaimynai. Pietinis suvalgo apie 29 proc. saulės, o rytinis - apie 23 proc. saulės. Jei namas stovėtų idealiame lauke (nebūtų šešeliuojančių objektų) saulės pritėkiai šildymo sąnaudas per sezoną sumažintų apie 10 kWh/m2. Šiuo atveju kaimynu neišmesi.

Be to, pietinio kaimyno kol kas nėra. Skaičiavimuose naudojome, kad kaimynas nuo mano pietinių langų yra už 23 metrų, o jo namo aukštis - 9,0 metro. Viliuosi, kad jo namas bus mažesnis (iki 8,5 m) ir gal 1-2 metrais toliau. Tuomet situacija dar pagerėtų.

Dar vienas dalykas. Pasiekti 14,9 kWh pavyko todėl, kad šilumos tiltelių reikšmės laikytos 0. PHPP jų neverta. Šilumos tiltelius (fi reikšmes reikšmes) reikia skaičiuoti atskirai. Sako, kad kartais šilumos tilteliai būna net teigi. Bet mano atveju jie nėra skaičiuoti.

Dar vienas dalykas. Man patiko šitie langininkai. Jie išsiklausinėjo ant ko reikės tvirtinti langus, kokia šiltimo medžiagą naudosiu ir t.t. Žodžiu, įdės langus optimaliausiai. Be to, architektas, kuomet buvo PHPP kursuose, sakė, kad sužinojo kažkokį langų tvirtinimo sprendimą. Taigi pabandys su jais susiekti ir numatyti iš karto optimaliausią lango padėtį. be to, jie tvirtinimui naudoja stikluo plošto kronšteinus, todėl sako, kad eliminuoja šilumos tiltelius. Netgi sakė, kad savo langų tvirtinimo sprendimus išsiuntė į PH institutą Vokietijoje, kad sprendimus sertifikuotų kaip tinkamus pasyviam namui.

o kamino "на всякий пожарный" negalvojat isirengti?

Ne, kamino nebus. Matai, jei iškarto, kai betonuosi pamatų plokštę nepadarysi šildomų grindų, vėliau jau bus šaukštai po pietų. Aš čia apie tai.

ar patys isirenginesit plokstuminius pamatus, ar ka nors samdysit?