QUOTE(biesas66 @ 2013 02 07, 22:53)
Pasakyti savo nuomone? PN standartus atitinkanti nama manau realiausia cibuliui pasistatyti.. Del kitu abejoju
, bet duok dieve.
Kam tiek gėlių? O jei rimtai, vakar nedidelę klaidą pastebėjom: vieno šiaurinio lango matmenys į PHPP įvesti kaip 1,10x1,10 m, nors turi būti 1,00x1,00 m. Atrodo nedaug, bet tie 10 cm į plotį ir 10 cm į aukštį šiaurinėje pusėje duoda apie 0,1 kWh/m2 didesnes energijos sąnaudas.
Žinoma, smulkmena dėl tų langų, bet sertifikavimas tuo ir geras, kad išgaudomos pelės. Sertifikavimas man primena tarsi kokybės standartą ISO-9001 ar pan. Tik vat visa esmė, kad jis baisiai brangus.
Prieš kelis mėnesius susisiekiau su Passiv Haus institutu Vokietijoje. Gavau atsakymą lietuviškai. Pasirodo, kad ten dirba (ar stažuojasi) lietuvė. Atsakymas buvo toks:
Sertifikavimo kaina priklauso nuo pastato dydzio, bet jei standartinis gyvenamas namas, su nesudetingais projektiniais sprendimais, taip pat jeigu su visais reikiamais dokumentais gauname PHPP (Pasyvaus namo projektavimo programa) ir mus tik reikia viska sutikrinti tai sertifikavimo kaina prasideda nuo 1440 Eur plius PVM mokestis. Taciau jei pastatui reikia atskiru konsultaciju (klimato duomenu sudarymas, silumos tilteliu paskaiciamas ir t.t.), kaina kyla.
Litais su 19 proc. vokišku PVM išeitų apie 5929 Lt. O tai tik pradžia, t.y. PHPP skaičiavimų, brėžinių tikrinimas. Vėliau pradėjus statyti namą dar teks siųsti nuotraukas ir t.t., todėl manau, kad sertifikavimas išbrangtų iki kokių 10 000 - 12 000 Lt. Gal kiek ir per daug paskaičiavau, bet kaina tikrai kosminė.
Aš, tiesą, pasakius turiu net 7 skirtingus namo variantus. Kur vakar pateikiau skaičius - tai buvo du kraštiniai: šalčiausias (26,5 kWh/m2) ir šilčiausiais, pasyvus (14,9 kWh/m2). Tarp jų yra dar penki, kurių skaičiai tokie:
antro - 20,4 kWh/m2
1. Pamatai - pamatų plokštė. Grindų apšiltinimo storis - 35 cm Finffoam putpalsčio.
2. Siena,
25 cm storio keraminių plytų mūras. Sienos apšiltinimas - 35 cm neoporo.
3. Stogas. Laikanti konstrukcija - medinės gegnės. Apšiltinimo storis - 50 cm Paroc WAS 33, kurios šilumos laidumas - 0,033.
4. Sandarumas - 0,5, o šilumogražos efektyvumą - 92 proc.
5. Langus ir duris vertinkite kaip tinkamus pasyviam namui, t.y. neblogesnius kaip 0,8
trečio - 20,4 kWh/m2
1. Pamatai - pamatų plokštė. Grindų apšiltinimo storis - 35 cm Finffoam putpalsčio.
2. Siena, 24 cm storio
Arko M blokeliai. Sienos apšiltinimas - 35 cm neoporo.
3. Stogas. Laikanti konstrukcija - medinės gegnės. Apšiltinimo storis - 50 cm Paroc WAS 33, kurios šilumos laidumas - 0,033.
4. Sandarumas - 0,5, o šilumogražos efektyvumą - 92 proc.
5. Langus ir duris vertinkite kaip tinkamus pasyviam namui, t.y. neblogesnius kaip 0,8
ketvirto - 20,0 kWh/m2
1. Pamatai - pamatų plokštė. Grindų apšiltinimo storis -
40 cm Finffoam putpalsčio.
2. Siena, 25 cm storio keraminių plytų mūras. Sienos apšiltinimas - 35 cm neoporo.
3. Stogas. Laikanti konstrukcija - medinės gegnės. Apšiltinimo storis - 50 cm Paroc WAS 33, kurios šilumos laidumas - 0,033.
4. Sandarumas - 0,5, o šilumogražos efektyvumą - 92 proc.
5. Langus ir duris vertinkite kaip tinkamus pasyviam namui, t.y. neblogesnius kaip 0,8
penkto - 19,9 kWh/m2
1. Pamatai - pamatų plokštė. Grindų apšiltinimo storis - 40 cm Finffoam putpalsčio.
2. Siena, 24 cm storio
Arko M blokeliai. Sienos apšiltinimas - 35 cm neoporo.
3. Stogas. Laikanti konstrukcija - medinės gegnės. Apšiltinimo storis - 50 cm. Skaičiavimams naudokite Paroc WAS 33, kurios šilumos laidumas - 0,033.
4. Sandarumas - 0,5, o šilumogražos efektyvumą - 92 proc.
5. Langus ir duris vertinkite kaip tinkamus pasyviam namui, t.y. neblogesnius kaip 0,8
šešto - 17,9 kWh/m2.
1. Pamatai - pamatų plokštė. Grindų apšiltinimo storis - 40 cm Finffoam putpalsčio.
2. Siena, 25 cm storio keraminių plytų mūras. Sienos apšiltinimas - 35 cm neoporo.
3. Stogas. 25 cm poliuretano putų tarp gegnių ir
10 cm PIR plokštė.
4. Sandarumas - 0,5, o šilumogražos efektyvumą - 92 proc.
5. Langus ir duris vertinkite kaip tinkamus pasyviam namui, t.y. neblogesnius kaip 0,8.
Tai vat dabar renkuosi medžiagų kainų skirtumus tarp visų variantų, žinau, koks tarp variantų yra energijos suvartojimo kainų skirtumas ir bandysiu spręsti, kurį variantą rinktis.
Vakar labai grubiai primečiau kainų skirtumą tarp šalčiausio (26,5 kWh/m2) ir šilčiausiais, pasyvus (14,9 kWh/m2). Pinigais išėjo papildomai apie 25 000 Lt. Mano namo plotas - 137 kv.
Taigi šalčiausias per metus suvartos 3630,5 kWh energijos,
Pasyvus - 2041,3 kWh energijos.
Jei vienos kWh kaina 0,20 Lt.
Šalčiausio išlaidos per metus - 726,1 Lt.
Pasyvaus - 408,26 Lt.
Su pasyviu sutaupom: 317,84 Lt. Tarkim šiek tiek apsiskaičiaviau - tebūnie 350 Lt.
Dabar 25 000 Lt jei padalinti iš 350 Lt matom, kad investicijos į pasyvų namą atsipirks tik per 71 metus. Žinoma, jei kWh elektros gerokai brangs, o tuo pačiu brangs ir šilumos siurblio pagaminama šilumos kWh, tai atsipirkimas įvyks per maždaug 30 metų.
Aš žinau kokios medžiagos man labiausiai kerta per kišenę, todėl jas reikia keisti pigesnėmis ir galbūt pasyvus namas visai ir apsimokės. Tai vat dabar ir žadu skaičiuoti, kurį variantą rinktis.