Pasyvus namas - 17 tema

Šioje temoje tikrai vertėtų labiau padiskutuoti apie orinį šildymą, nes tokiam namui ši sistema turėtų tikti labiau nei bet kuriam kitam.
Tikrai būtų naudinga jei Ed pateiktų kažkokį realų tokios sistemos variantą. Na tarkim namas apie 150 m2, maksimalus šildymo poreikis 5 - 6 kWh. Reikalavimas, kad dirbdama maksimaliu galingumu sistema neviršytų 30 dB, o miegamajame 20 dB. Šilumos šaltinis galėtų būti koks nors šilumos siurblys. Jei dar sugebėtų paruošti karštą vandenį būtų idealu.

Pateiktame grafike apie saules pritekejimus/siluminius nuostolius per langus nenurodoma, kad skaiciuota Lietuvoje. Ar cia gali buti visai kitos salies skaiciai?
Kazkaip labai optimistiski skaiciai pasirode.

Gali kas nors man paaiškinti kokią praktinę prasmę turi panašus skaičiavimai?
Vienas dalykas, kad architektas, projektuojant namą, turėtu žinoti apie tai, kad saulė yra šilumos šaltinis ir pasistengti sukurti tokią konstrukcija, kad vasara langai būtu šešėlyje, o žiema - apšviesti saulės. Gerai jei, ieškant kompromiso tarp šių dvejų prieštaringų reikalavimų, atliktų skaičiavimus ir tiksliai žinotų kas blogiau - retkarčiais gauti porą papildomų Wt žiemą, ar langus labiau apsaugoti nuo saulės ir išvengti didelio šilumos pertekliaus kiekvieną saulėtą dieną vasarą.

Tiesa sakant, aš labai abejoju ar architektai daro tokius skaičiavimus, žinant kad saulėtų valandų Lietuvoje yra ~1700 (1.9% laiko). Taip pat yra žinoma, kad net turint gerą, švarų langą pietinėje pusėje ir laikant jį be užuolaidų, vidutiniškai per šildymo sezoną galima gauti tik ~20 Wt papildomos šilumos. Net pasyviame name, kuriame šilumos poreikis yra tarkim, tik 2kW, tie 20W - sudaro tik 1% poreikio. Ar vertą sukti sau galvą dėl to kad padidinti šilumos pritekėjimus per langus?? Tarkim, padidinsite jus pritekėjimus 10%. Gausite, kad langai padengs ne 1%, o net 1.1% poreikio. Didžiulis pasėkimas!
Manau, kur kas svarbesnis prioritetas - sukurti gražų, jaukų namą, kuriame būtu pakankamai komfortiška gyventi.

Juolab, nesuprantu kam skaičiuoti kiek žiemą gal būt gausite papildomos šilumos??
Na, jei gausite - tai gerai. Tuo metų kai bus saulė, mažiau teks tą namą šildyti. Tačiau, šildymo įrangos galingumą vis vien teks parinkti tokį, kuris galėtų užtikrinti poreikį šalčiausią parą, nepaisant tuo ar bus saulė tą dieną ar ne.
Papildyta:

Ką turite omenyje?

visiskus vejus sneki, kokie dar vatai, jei pvz kaune per vasari tenka 30kwh/m2 (horizontalioj pl). O jei pietiniu langu 20m2 - tai prasom tau visi 600kwh. o kova tie skaiciai daugiau nei dvigubeja. Tokie energijos kiekiai pasyviam namui jau yra esminiai.
O del saules pertekliaus vasara tai nereik jokiu kompromisu - paziurek i minto avataro paveiksliuka, gal pagaliau suprasi, ka jis reiskia.

Papildyta:

visur iki 5pav pateikiami LT duomenys. nors ka cia burt, jei netiki, paimi 2pav duomenis, perskaiciuoji i vertikalia plokstuma, imdamas vidutini saules kampa tam menesiui ir sulygini su 5pav duomenim. Nors ir is akies matos kad skaiciai panasus i teisybe, nes 11,12,01 menesiais 5pav imta 15kwh/m2, o is antros nuorodos atitinkami skaiciai pvz Kaunui i horizontalia plokstuma yra 16, 9, 16 kwh/m2. Bet siais menesiais saule yra zemai, todel energija i vertikalia langu plokstuma bus didesne nei i horizontalia.

Rašiau, kiek Wt tenka langui per valandą ir ne tik per vasario mėn. o, imant vidutiniškai per šildymo sezoną. Jei nori lyginti už mėn. - tai ir šilumos poreikį skaičiuok už mėnesį. Iš 1440kWh sutaupysi 30 - gausi 1410. Didelė paguoda?

Bet ne apie tai šneka. Niekas gi specialiai ne statys namo taip, kad visi langai išeitų į šiaurę. Skaičiuoji tu, ar ne skaičiuoji kiek gausi papildomos šilumos - vistiek darysi taip, kad maksimalus langų plotas žiūrėtų į pietus. Tai, kam tada tie skaičiavimai?

tu girtas ar tavo langai 1m2 ploto? 30kwh/m2 vien tik per vasario menesi, o jei langu plotas koks 20m2, kas visai realu iprastam name, tai 600kwh per viena vasario menesi, kova bus kokie 1500kwh. tai apie kokius tu 30 sneki?

Tuomet jūs kiniškai mokat kalbėt , aišku tarmės, dialektai dar neperprasti, bet tai susikalbėti nemaišo. Nesitikėjau.
Papildyta:


Jūs čia energiškai efektyvių namų temoje bendraujate. Energiškai efektyviuose namuse, net ir be termomasės, eiliniame karkasinuke, nepavyks sumažinti temperatūros per 1 laipsnį nuo ryto iki vakaro.
Papildyta:


Geriau patylėtumėte, nes apie pasyvų namą žinote mažiau, nei aš japoniškai kalbėti.

Pasidalinsiu pakoreguoto namo variantu.

Konstrukcijos tokios:
Langai - 0,763 W/m²K
Stogas - 0,094 W/m²K
Grindys - 0,118 W/m²K
Sienos - 0,074 W/m²K
Durys - 0,800 W/m²K
Sanarumą skaičiavimuose sumažinom nuo 0,6 iki 0,5.

Specific Space Heat Demand: 21 kWh/(m2a)
Heating Load: 20 W/m2
Frequency of Overheating: 64 %
Cooling Load: 24 W/m2

Mano atveju labai daug saulės suvalgo kaimynai. Atlikant skaičiavimus vertinta, kad visuose keturiuose pusėse yra kaimynai ir kad jų nėra. Šiaurinei ir vakarinei pusei kaimynai neturi jokios įtakos: ar jie yra ar jų nėra šilumos pritekėjimai ir nuostoliai nesikeičia.

Rytinės pusės kaimynas (jo namas net už 25 metrų, bet jis ant nedidelio kalniuko, todėl bendras namo aukštis išeina net 10 metrų) suvalgo 23 proc. saulės.

Pietinio kaimyno namo kol kas nėra, todėl mes skaičiavome blogiausią variantą - 10 metrų aukščio namą, 20-21 metru atstumu. Toks situacijos modeliavimas parodė, kad pietinis kaimynas suvalgo net 29 proc. saulės. Žinoma, tikėtina, kad ten kaimynas statys ne 10, o gal tik 8,5 m aukščio namą ir galbūt bus toliau nei už 20-21 metrą, todėl situacija gali būti geresnė.

Be to, mano sklypas nėra idealiai tiksliai atsuktas į pietus. Sklypas nuo ašies rytai-vakarai yra nusuktas 27 laipsniais. Skaičiavimai rodo tokius pritekėjimų ir nuostolių balansus per langus:

Šiaurė: 263 (nuostoliai), 142 (pritėkiai), balansas: -121
Rytai: 692 (nuostoliai), 720 (pritėkiai), balansas: +28
Pietus: 1840 (nuostoliai), 2277 (pritėkiai), balansas: +437
Vakarai: 58 (nuostoliai), 2 8(pritėkiai), balansas: -30.

Žodžiu, kaimynai suvalgo apie 10 kWh/m2 saulės pritekėjimų.

Be to, pietinės pusės stogelio išsikišimą virš lango sutrumpinom nuo 1,2 m iki 0,9 m ir pakėlėm virš lango 30 cm. Saulės pritekėjimai padidėjo nuo 87 proc. iki 92 proc.

Dabar galiu pasakyti, kad pasyvaus namo esmė yra žaidimas su langais ir teisinga namo orientacija. Be to, pasiekti 15 kWh tikrai galima tik faktas, kad bus gana brangu. Arba galbūt net neapsimoka. Mažinti nuostolius nuo 21 iki 15 kWh galima optimizuojant šilumos tiltelius, gerinant namo sandarumą (iki 0,4), skaičiuojant kokių 92 proc. NVK rekuperatorių ir dar šen bei ten padidinant atitvarų varžas (pvz., grindų).

Ką manot ar verta siekti 15 kWh?

Keista matyti tokį skirtumą. Čia nepadaryta jokios klaidos?

Ne, čia nėra klaidos. Mes rinkomės nemažai sienos sumuštinių:

1. Keramika 250 + neporas 350 cm: U-0,088, nuostoliai per atitvaras - 1733 kWh
2. Aerock 300 +Neoporas 200 cm: U-0,102, nuostoliai per atitvaras - 1980 kWh
3. Lode 250 + Neoporas 300 cm: U-0,094, nuostoliai per atitvaras - 1839 kWh
4. Aerock 300 +Neoporas 250 cm: U-0,088, nuostoliai per atitvaras - 1737 kWh
5. Lode 250+Neoporas 350 cm: U-0,07, nuostoliai per atitvaras - 1469 kWh

Galutiniam variante pasirinktas šilčiausias variantas. Lygiai tas pats daryta ir su stogu. Man dabar reikia apsispręsti dėl tikslių, galutinių sienos ir stogo sumuštinių, tada dar konstruktoriai turės prikišti nagus (gegnių žingsnis turi nemažą įtakos, kokį plotą sudarys išlindę gegnių galai ir lems šilumos tiltelius) ir manau, kad jau skaičiuosime tikslius namo nuostolius.
Papildyta:
Man dar paskaičiavo, kas išeitų, jei namas būtų ant pamatų plokštės ir ant gręžtinių pamatų. Pamatų plokštė sutaupo 1,5 kWh/m2. Bendrai per metus išeina 206 kWh. Litais išeitų apie 40 Lt. Kaip ir juokingai mažas skirtumas, todėl ir gręžtiniai pamatai nėra blogai, nes mano sklypas yra sukeltas, t.y. apie trečdalį sklypo užpylėm apie 1 m aukščio žemė. Papildomi grunto stiprinimo darbai pamatų plokštei gali nepigiai kainuoti.

40Lt su šilumos siurbliu, su elektra būtų ~100Lt, bet irgi ne baisei. bet vis tiek. PN filosofija yra ne skaičiuojant atskiras detales, o visumą, tuomet gaunasi sinergija.

Siūlau pradėti darytis statybų sąmatą.

(ypač spalio ir balandžio mėn).
[/quote]
Nenorėčiau sutikti dėl mėnesių - spalio ir balandžio vidutinė paros temperatūra bus pakankamai aukšta ir prie tos temperatūros namo šilumos nuostoliai bus labai artimi, o gal ir net mažesni nei vidiniai pritekėjimai. Iš saulės didesnės naudos galima tikėtis ir viduržiemį, pvz vakar diena - kai prie -12C spigino labai skaisti saulė, temperatūra pietiniuose kambariuose šoktelėjo 2-3C. Kiek prarasta per naktį - čia jau kitas nežinomas klausimas, bet saulės naudos tikrai bus ir ne tokiais švelnaus klimato mėnėsiais kaip spalį bei balandį.
Papildyta:

Nustatant sąlygas ir omeny turint mano ir paties projektinius šilumos nuostolius, tie 5-6kW atrodo truputi per daug - 150m2 pastatą reiktų apibrėžti <4kW nest tai pasiekti reakiai nėra sudėtinga.
Papildyta:

Čia truputi išsigalvojate. Paimkite PHPP ir pamodeliuokite dvi skirtingas situacijas, neabejoju skirtumas tikrai bus ne 20W.