Pasyvus namas - 17 tema

Bulvės būtų tinkamesnis pasirinkimas. O geriausia triufeliai ar dar kas nors, kas gali augti giliai po žeme.

nu va čia gera mintis, o gal žinai kur gauti sododinukų?, blin, dar nevėlu žemės kontūrą suvedžioti, ir sogas palankus ......

Nelabai aš prie žemės ūkio. O apie bulvių sodinukus iš vis neteko girdėti

aš apie triufelius ... tie brangesni. bulvių baisiai daug reikia parduot, bijau kad kontūras per brangiai gausis

Žinant, kiek triufeliai kg/Lt, bulves reiktų mest iš galvos

Kadangi planuose savadarbių (~50m²) ir vakuuminių (2-3 m²) kombinacija, be abejo kažkoks bus reikalingas sprendimas juos suderinti. Nes priklausomai nuo sąlygų galingumas gali skirtis 10 kartų ar net daugiau tiek į vieną, tik į kitą pusę. Paprasčiausias sprendimas būtų dėti trieigį vožtuvą, kuris į išėjimą duoda iš to įėjimo, kuris yra karštesnis. Tokiu būdu srautai automatiškai susireguliuotų ir iš abiejų segmentų pradėtų tekėti vienodos temperatūros vanduo. Gal kas žino - ar būna tokių? Deja esu girdėjęs tik apie trieigius, kurie maišo taip, kad išėjime būtų fiksuota temperatūra. Jei nepavyks rasti tinkamo - atsarginis variantas yra. Du nepriklausomi kontūrai su savo siurbliais ir automatikom.
OK, kadangi tema apie PN, tai prie nuostolių priskirkim ir nepanaudotą saulės energiją. Sakykim turim 100m² stogo ir fiksuotą pinigų sumą kolektoriams. Imam du kraštutinius variantus:
1) Visas stogas dengiamas pigiom primityviom samadielkom, kurių NK 10%, nuostoliai 90%
2) Pastatomas 2m² ploto vakuuminis su NK 95%.
Pirmu atveju visas stogas dirba tuo pačiu NK kaip pats kolektorius - NK=10%, nuostoliai - 90%. Antru atveju dirba tik 1/50 stogo, vadinasi bendras stogo NK bus 1,9%, nuostoliai - 98,1%.
Nei vienas variantas ne panacėja. Abu turi savo teigiamų savybių, todėl planuoju kombinuoti.
Kol kas iš mano darytų žiemą išbandytas tik orinis. Kokius turėjau duomenis, tokius pateikiau. Turėsiu šlangą, pateiksiu šlangos. Kadangi skiriasi tik energijos perdavimo būdas, o termoizoliacinės priemonės (stiklas+oras) tos pačios, nemanau kad iš esmės skirsis temperatūriniai ar galios parametrai. 100 kW/Lt kitaip kaip makaronais tikrai nepavadinsi. Arčiau tiesos būtų 100 Lt/kW.

Panacėja, jei ja vadiname saulės namą, nėra iš vis. Nei 1, nei 2 nepadengs pilnai šildymo per sezoną. Tuomet apsispręskite, kas jums yra prioritetas:
a. Maksimalus kWh skaičius per sezoną
b. Maksimali galia esant minimaliai saulei žiemą.
Pirmu variantu jūsų šlanga patalpinta stikliniame šiltnamyje tinka puikiai, bet ją pamirškite tris žiemos mėnesius. Antru variantu galite tikėtis naudos tik iš vakuumo - ar kolbų, ar vakuuminio plokščiojo - būtent sprendimo su mažu nuostoliu tuomet, kai ir energijos pritekėjimai ne dideli. Iš jūsų kombinavimo naudos nematau jokios - vasarą ir vienas ir kitas dirbs, bet žiemą šlanga neduos nieko.

Klysti manydamas kad vėdinimo sistemoje nesprendžiamos tos pačios problemos. Rekuperatorius dar labiau triukšmauja nei triukšmaus oro šildytuvas. Sprendžiama viskas triukšmo slopintuvais už triukšmo šaltinio, o už triukšmo slopintuvo jau vamzdžius renki pagal norimą pasiekti rezultatą, arba prieš galinį tašką dar triukšmo slopintuvus įstatai. Beje, triukšmo slopinimui galima pasirinkti ir kitus sprendimus, bet čia jau geriau specialistai paaiškintų. Mano suprojektuotoje sistemoje, galiu pasakyti gana drąsių sprendimų edas pasiūlė, tiesa negaliu pakolkas pasakyti kaip realiai veikia, nes ortakių dar nėra.

Viena žinau, tikrai galima padaryti, kad galiniame taške paduodamas oras nebūtų girdimas, nesvarbu kiek triukšmaus rekuperatorius ir šildytuvas. Viskas susiveda tik į kainą, ne į galimybes.
Papildyta:


Sakyčiau, kad šlangos idėja man labai patiko. Kai jau bus viskas paleista ir pradėsiu mąstyti apie saulės kolektorius, apsvarstysiu ir šlangos variantą. Nors širdis labiausiai linksta prie vakuminių kolektorių, bet kaina irgi aktualus rodiklis.
Papildyta:


Kas be ko.

Jei nori daug naudos vasarą - šlanga idealu. Jei naudos reikia ir šaltu metų laiku - tik vakuumas. Tai ar ne bus su šlanga "pigią mėsą šunes ėda"?

Kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad mūsų nuomonės ne taip jau ir skiriasi. Tik susišnekėti ne kaip per sviestą einas. Tokią nuomonę susidariau, kad gal per mažai pasakiau dalykų, kurie man akivaizdūs, bet kiti dėl nepasakymo gali netinkamai suprasti mano požiūrį.
1. Realiu laiku apsirūpinti saulės energija šildymui Lietuvoje neįmanoma. Nepadės jokio tipo kolektoriai. Būtinos sezoninės šilumos saugyklos.
2. Ekonomiškai pagrįsto saulės namo Lietuvoj pastatyti neįmanoma komplektuojant įrangą tik iš to, kas lengvai prieinama rinkoje, reklamuojama, padėta ant lėkštutės. Galvą pasukti reiks, netradicinių sprendimų ieškoti, kai kuriose vietose reiks neišvengiamai ir rankas pamankštinti, nors daugumą dalykų galima patikėti atitinkamų sričių specialistams.
Ne taip jau stipriai nuo žemės aš atitrūkęs.
O dėl prioriteto - nėra jo. Abu svarbu. Norėsiu bent jau minimaliai gauti naudos žiemą - reiks vakuuminių. Norėsiu pakrauti 50-100 m³ akumuliatorių per vasarą - tokio kiekio vakuuminių piniginė nepaveš. Kombinacija sakyčiau vienintelis ekonomiškai pagrįstas variantas saulės namo realizacijai.
Beje vakuuminiai nebūtinai geriau veikia už primityvius plokščiuosius net žiemą. Būna apšarmoja, bet kadangi iš vidaus energija lauk neina, tai ir nenutirpsta, o nenutirpę išvis nepasileidžia. Plokščiųjų atveju nedidelis neapšarmojęs plotelis paleidžia nutirpinimo procesą. Ne taip puikiai kaip švarūs vakuuminiai, bet bent jau veikia. Dar viena priežastis kombinavimui.

Va čia tai tiesa sunkiai susišnekam. Nes dėstote protingai bet lyg apie nesąmones čia taip pasirodė, rimtai
Sekantis klausimas - kaip ir iš ko gims 50-100m3 akumuliacinė, kokia šio stebuklo litinė išraiška...jei čia rastume kažkokios logikos gal vertėtų ir apie šlangas tęsti diskusiją...

Tik priminimas:

Prieš atrasdamas PN temą savo pranašystėmis ir nesąmonėm kankinau kai kuriuos pažįstamus, labiausiai tėvą. Iš pradžių - "alek tiktaas, neįmanuom". Bet visgi pakabinom orinį kolektorių. Praeitą vasarą sumontavom ir vandeninį. Tik vandens sistema dar neužbaigta, ją naudoti galima tik vasarą. Dabar jau ne aš jam, o jis man dėsto planus apie kolektorių plotų didinimus. Su saulės namo statybom irgi tas pats - ir pradžių "baik savo nesamuones", dabar konstruktyvios diskusijos įvairių mazgų įrengimo klausimais. Ne pirmas ir ne paskutinis būsit mano tikslus "nesąmonėm" pavadinęs. Jau pripratau.
Akumuliacinė - pradžioj labai rimtai nagrinėjau cisternos, mažų talpyklų masyvo, baseino variantus, bet dar nepavyko sugalvoti, kaip papigiajai realizuoti, kad tarnautų 107 metus. Dabar realiausiai atrodantis variantas - betono luitas. Turiu prielaidų galvoti, kad sklype iki 10m gylio - žvyras. Taigi pasigaminti C0/0 klasės betono neturėtu būti brangu. Iš to paties žvyro, kuris bus iškastas iš rūsio duobės. Pasiūlymai ta linkme labai laukiami. Pvz ką naudoti žvyro surišimui, kai reikalingas nulinis atsparumas gniuždymui, bet nepageidautini tarpai tarp akmenukų, kad per juos oras negalėtų cirkuliuoti.
Litinė išraiška - dar ne ta stadija kad tiksliai pasakyčiau, bet tikslas visą šildymo-šaldymo įrangą sutalpinti į įprastų sistemų (KKK, GKK, ŠS, etc.) sąmatų ribas. Tarkim 20K.