Pasyvus namas - 17 tema

Viso namo neplanuoju, tik stogą.

Valdžia prikirpo tik atsiperkamumą per 5 metus. Nemanau, kad blogai atsiperkamumas net ir per 10 metų. Finale jums tai nieko nekainuoja.

Norint A++ namo šildomo elektra, tai būtina sąlyga. Negi sakysite tiek investavau į šiltinimą ir langus, apsieisiu ir be rekuperatoriaus.

Aš elektros nurašyti neketinu, bet visuomet yra pasirinkimas: sistema miškas - vanduo.

Jei į kolbas saulė nešviečia, jas galite jungti kad į š... naudos nulis
Žiemą saulės pertekliaus tikrai ne turėsite, saulė turės apsčiai darbo - ir grindinio, ir boilerio šildyme. O kad grįžtamą glikolį siurblio pagalba atšaldysit iki 0C tai kolektoriui galios visiškai ne pridės. Iš saulės daugiau nei galima energijos nepaimsite.

Jau atsisakiau minties žiemą jungiant saulės kolektorius prie siurblio gauti naudos.

Dabar svarstau pagrinde dėl pavasario kai žemė šalta (COP sumažėjęs), šildymo poreikis yra, bet saulės jau nemažai. Ar verta kovo, balandžio mėnesiais atvesti kolbų šilumą į šildomas grindis ir dėl to padidinti jų skaičių?
Ir ar verta kolektoriais šildyti bačką (kai karšto vandens boileris jau karštas, grindys šiltos) ir vėliau išnaudoti jos šilumą siurbliu temperatūrų diapazone nuo +30C (kai jau per mažai tiesiai paduoti i grindis) iki +6C (kai bačkos temperatūra susilygina su grunto) karšto vandens gamybai +60C ir grindims +30C norint padidinti siurblio COP?

Gal galite duoti užuomenų kaip vadinasi tas mažas 1kW siurblys? Kol kas randu, kad LT siūloma tik +3kLt didesnė kaina ir didesnė galia.
Gal galite atskleisti tech. charakteristikas, koks kompresorius, kaip reguliuojama galia?

DEU, nemanau, kad šildomos grindys kainuoja 20kLt. Man atrodo, kad išeis mažesnė kaina nei tylių didelių ortakių sistema oriniam šildymui. Ir nemanau, kad 30-35C šilumos šaltinio užtektų oriniam šilumokaičiui pašildyti orą tyliai.

Reikėtų prisiminti, kad šilumos šaltinio (termofikacinio vandens) temperatūrą sumažinus nuo +40C iki +30C gaunamas ~ tas pats efektas kaip šilumos šaltinio (žemės) temperatūrą padidinus nuo +5C iki +15C. Taigi norint gauti ženkliai didesnį COP reikia naudoti kuo žemesnės temperatūros termofikacinį vandenį šildymui ir tai sėkmingiausiai daro grindinis šildymas.
Gal ED galėtų kontraargumentuoti ir pateikti tylaus orinio šilumokaičio nuorodą, kuriam užtektų +30C cirkuliuojančio vandens temperatūros, kad sušildytų orą?

Nereik skubėt atsisakyt. Jei jums saulės kolektoriai - tik kolbos, o kitokių nebūna, tada viskas tvarkoj, neduos naudos siurblio ir kolektoriaus kombinavimas. Bet jei pripažinsit kad elementari juoda šlanga irgi gali atlikti saulės kolektoriaus darbą (nors mažiau efektyviai), tai įvairūs kolektoriaus ir siurblio kombinavimai įgauna prasmę. Ir šiaip su siurbliu belekokių выкрутас'ų galima prisigalvoti, jei tik susitvarkysit su automatika.

Deje turiu nuvilti, aš orinio šildymo atsisakiau, nors ed@ primygtinai siūlė ir jį, dariau tiktai vėdinimo projektą. Oro srautas 250m3/h. Recirkuliacijos nebus, triukšmas ne daugiau 25 dB ties difuzoriais. Projektas mano akim žiūrint pakankamai kokybiškas, įvesti keli pakankamai racionalūs patobulinimai mano pradiniam vėdinimo sistemos variantui. Projektą rodžiau vienam vėdinimo sistemos specialistui, didesnių priekaištų projektui neturėjo. Turiu pripažinti, kad ed@as, kaip vėdinimo sistemos specialistas neblogas. Jei sugebėtų pokalbiuose apsiriboti ta sritim ir nekaišiotų savo reklamos visur kur papuola, o svarbiausia, mokėtų būti taktiškas būtų iš vis super.

Milao, jeigu pats efektyviausias saulės šilumos "gaudymo" įtaisas - vakuuminė kolba - negali duoti jokių apčiuopiamų rezultatų žiemą, tai jokie kiti saulės šilumos gaudymo būdai net nediskutuotini.

Jeigu esate "prijaučiantis" saulei, gal galite pateikti informacijos kiek 1 m2 saulės kolektorius gali prigaudyti kWh gruodžio mėnesį Lietuvoje? Ir kokiais šaltiniais remiatės?
Į saulės kolektorius norisi investuoti pirmiausia, bet reikia skaičių, kiek tos energijos galima gauti, kai jos yra mažiausia, o reikia daugiausia.

Be skaičių - tuščios kalbos.

BangaS, jūs dar tik žadate statyti namą ar esamą rekonstruosite į pasyvų, ar kaip?
Papildyta:
Medeinos name matavo sandarumą. Tikrą neblogą rezultatą gavo: 0,43 apykaita prie 50 Pa.

Beje, matosi, kad matavimams iš karto pasiruošė: pašpakliavo blokelių sandūras, langus užsandarinimo. Žodžiu, bandė išlaužti tokį sandarumą, tarsi jau būtų visa apdaila padaryta.

Jei kalbėti apie efektyvumą kWh/m² ir ignoruoti plokščiuosius vakuuminius, tada taip, kolbos gal ir efektyviausios. Bet jei kalbėti apie efektyvumą kWh/LTL, kolbos atsiduria priešingoje sąrašo pusėje.
Gruodžio mėnesio prigaudymas - 0kWh +/- 10%. Šaltinis - asmeninė praktika. Jei netyčia vienas kitas kWh nukrenta - maloni staigmena, bet iliuzijų turėti nereikia. Gruodžio mėnesiui atsargas reikia kaupti iš anksto.

Jo,rezultatas ju tai tikrai nustebino. Isivaizduok koks sandarumas bus kai apdaila padarys..

Naujas pasyvus (kiek įmanoma su ribotu biudžetu) namas. Vasario 15 d. turėsiu projektavimo sąlygų sąvadą.
Bandysiu įdėti šildymo, šaldymo, vėdinimo schemas, konstrukcinius mazgus, išplanavimą jūsų kritikai.

Saulės kolektoriai kaip pagrindinė šildymo sistema iškart atkrenta.
Mažesnis efektyvumas = ryškiai mažesnė nauda rudenį, pavasarį - kai to labiausia reikia. Kolbos jau atpigę iki 40Lt/vnt., nėra prasmės pirkti mažesnio efektyvumo kolektorius. Karšto vandens vasarą ir taip perteklius. kWh/Lt vasarą beprasmis dydis (niekam nesvarbu kaip kolektoriai veikia vasarą). kWh/Lt žiemą labai aktualu, bet kWh artėjant prie 0, Litai artėja į begalybę...

Klausimas tik ar išvis saulės kolektorius jungti prie likusios grindinio šildymo sistemos ir/ar siurblio vasarį, kovą, balandį ir dar sukišti litus į didesnę bačką?

Vamzdis kainuoja ir jei pirkti 100m ruloną, būtų ~300 Lt., kai už 236,32 Lt galima pasigaminti plokščią saulės kolektorių.