QUOTE(Agnė/Ramutė @ 2013 02 02, 11:08)
Man ten siūlomi aliejų rinkiniai irgi neatrodo geri, bet tam tikros logikos sistema turi (ir net panašios kaip mano, tik pagal kiek kitus parametrus - antras metodas, trečia diagrama, derinti kelis kad kompensuotų ir papildytų vienas kitą). Aš vis dar ieškau kodėl turi būt tų rūgščių po lygiai; odų poreikiai skiriasi, tai man atrodo gali reikėt nukrypimų kad labiau sau prisitaikytum. Jei turi dar kokią nuorodą, įmesk, Saule/Guoda. Labai daug darbo visus forumus perknisti, čia bent vienoj vietoj gana plačiai aptarta ir naudingos info yra. Kad neglima perdozuoti polinesočiųjų, žinau iš studijų apie linų sėmenų aliejų; bet kartais pagelbėja antioksidantai recepte, ir kad su jomis negaminti dieninių kremų irgi nesutinku... Sistema kaip ir visos, turi trūkumų, dažniausiai jau taip gaunasi, kad kažką pritaikai iš vienos, kažką iš kitos... Ten irgi nuo pat pradžių sako kad reikia atsižvelgti į odos norus. Na, sudijuosiu toliau.
Aš dažnai nuorodų nepasilieku, tik nusikopijuoju į doc ar pdf failą medžiagą ir komentarus tuo klausimu. Aroma-vitos forume yra tokia tema, ten merginos darė kremus pagal šitą teoriją, sudėti receptai ir įvairūs komentarai http://aroma-vita.co...?showtopic=2717
Dėl oleic/linolenic santykio šitoj temoj gerai paaiškinta: oleic skystina odos riebalus ir yra geras pernešėjas kitų aktyvų, ne taip greit išdžiūsta, tolygiai paisikirsto (pav.migdolų al), o linolines rūgštis traktuoja kaip gydomąsias medžiagas, skatinančias regeneracija ir greitinančias visu procesus odoje, todėl rekomenduoja naudoti mažai ( tik iki 10% aliejinės dalies).
tada taip ir išeina: iki 10 su polinesoč/10-20 mono nesoč/70-80 soč - o tai jau labai "sunkus" kremas ( čia man taip atrodo)
Išvada: pagal šią teoriją reikia darytis kremus su nedidele aliejine dalimi, dėti daugiau kokių užpildų (panašiua į pramoninius, kur aliejų tikrai nedaug)