QUOTE(isora @ 2013 01 25, 19:37)
Ateinu ir aš su koliažu savo, buvo sunku labai labai ištikro... Spalvos vis pjovėsi ir minties nesuradau, masčiau ilgai, bet suamsčiau ir man visai patiko.....
Nežinau kieno foto pirma,o antra mano...
I wish...
Kadangi visos giria, tai jaučiu pareigą pasisakyti
Ir specialiai cituoju su nuotrauka. Manau, kad antroji nuotrauka per sunki pirmąjai. Pirmojoje toks jausmas, judesys. Norėtųsi šunelio jei ne viso, tai bent erdvės paliktos su juo. O viena šviesi, su jausmu, o kita bac, toks svoris. (Ir kaspinėlis nukirptas) Esmė manau pranyksta, kai jis taip arti, nes arti, tai lyg kaip koks pažįstamas būtų, na, toks juntamas intymumas, kaip čia pavadint, jau savas (net peršasi išvada, kad jis yra fotografuojamas, nes matosi ir atspindys žmogaus), o jei jis būtų visas, juolab kaip nors išdykėliškai kvailiojantis, manau būtų įtaigiau. Kitas reikalas būtų, jei šunelis būtų su emocija, nes mes dažnai net svajojam ne apie konkrečius dalykus, o apie jų teikiamas mums reikšmes, meilę, džiaugsmą etc. Dabar šunelis žiūri, o jame jokios emocijos nematau.
Du dalykai fain - idėja ir atspalvių suderinamumas