QUOTE(Never Ending Story @ 2013 01 27, 12:21)
kilo tokia mintis, kad jeigu nera aiskiu medicininiu priezasciu, gal tikrai tas desperatiskas noras tureti vaikuti kelia stresa organizmui, ko pasekoje... kuo toliau galvoju apie savo atveji, tuo labiau suprantu, kad sito vaiko planavimas buvo tapes beveik darbu - O gaudymas, ND nebutinai tada, kai norisi, bet del to, kad REIKIA. Ir tas nuolatinis GALVOJIMAS, kad noriu, REIKIA antro vaikucio
tai reiškia, jeigu jau moteris turėjo neigiamą patirtį ir nuolat išgyvena nerimą - jai jau kryžių ant savęs padėti?
Merginos, neprisigalvokite nebūtų monų - baimės jūsų yra pagrįstos, ir nieku gyvu neprisiimkite kaltės, kad neva tai negeromis mintimis prisišaukėt nelaimę. Tikrai ne. kadangi nerimas neretai būna pagrįstas - nerimaujančios patiria daugiau nelaimių. Bet tai nereiškia, kad reikia pas psichologus kariauti su savo natūraliu liūdesiu, reikia išekoti objektyvių persileidimų priežasčių.
Aš prie pirmą pastojimą nieko nebijojau - planavom ramiai. Na, buvau aš lūpytes prieš vyrą papūtus, kodėl praleidžia vaisingas dienas, bet nebuvo didelio negatyvo. Bet buvo ureaplasma Persileidau.
Antras nėštumas, aišku, buvo susijęs su baimėmis. Persileidau (pasirodo, užsiliko ureaplasma).
Dabar trečiąkart nėščia. manote, labai jau meditavau, pozityvo šaukiausi? nu ne, blioviau į pagalvę, kiek priklauso. dabar eina 13-a savaitė - pralenkiau abiejų pirmų nelaimių terminus, kol kas (tfu tfu tfu) viskas gerai - tad gali būti viskas gerai ir su baimės pilnomis kelnėmis ir ašarų pilnomis akimis.
O vien gera nuotaika nevaisingumą gydyti - tas pats, kas nuo šventos dvasios pastot tikėtis

Gera nuotaika visada gerai, bet jeigu neišeina nestresuoti ž nereikia papildomai stresuoti dėl to, kad neišeina nestresuoti