Sveiki-vienoje is temu susiduriau su teiginiu, kad keiciant paskirti detaliuoju, ji padarius,reikia vel daryt geodezinius matavimus - net ir tada,jei sklypas nebuvo dalinamas,jo ribos nesikeite..?
QUOTE(sena pažįstama @ 2010 02 24, 07:17)
Vakar buvau pas zemetvarkininkus del savo zemes ukio paskirties zemes(tvarkausi ukinininko sodyba). Buvo jie isaiskinime naujo istatymo(kaip jie patys sako, kazkam trumpam reikejo priimti toki istatyma, nes ji tuoj panaikins), kad visi turintys zemes ukio paskirties zeme iki 50 aru, siuo metu pateike prasyma i architekturos bei zemetvarkos skyrius, gali tiketis, kad be detaliuju planu ir per dvi savaites pakeis zemes paskirti.
Tad kas turit iki 50 aru zemes ukio paskirties zeme-suskubkit pasikeisti, maziau kainuos ir veliau problemu nebus ka nors statyti
Tad kas turit iki 50 aru zemes ukio paskirties zeme-suskubkit pasikeisti, maziau kainuos ir veliau problemu nebus ka nors statyti
Vakar buvau Vilniaus rajono savivaldybeje pas architekta, apie toki istatyma jie nieko nezino. Gal galima detaliau, koks cia istatymo nr, kur butu galima susirasti internete ir pasiskaityti apie tai?
Dar vienas klausimas
ar galima samdyti kito miesto projektuotojus, kad padarytu detaluji plana sklypui, esanciam Vilniaus rajone. Kiek supratau mazensiu miestu architektu darbu kainos yra gerokai zemesnes uz vilnieciu.
QUOTE(Lakštingala @ 2010 03 04, 09:26)
1. Vakar buvau Vilniaus rajono savivaldybeje pas architekta, apie toki istatyma jie nieko nezino. Gal galima detaliau, koks cia istatymo nr, kur butu galima susirasti internete ir pasiskaityti apie tai?
2. Dar vienas klausimas ar galima samdyti kito miesto projektuotojus, kad padarytu detaluji plana sklypui, esanciam Vilniaus rajone. Kiek supratau mazensiu miestu architektu darbu kainos yra gerokai zemesnes uz vilnieciu.
2. Dar vienas klausimas
ar galima samdyti kito miesto projektuotojus, kad padarytu detaluji plana sklypui, esanciam Vilniaus rajone. Kiek supratau mazensiu miestu architektu darbu kainos yra gerokai zemesnes uz vilnieciu.1. Kalba ėjo apie šiuos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus
2. Be abejo, galima, svarbu, kad atestuotas būtų, ir gali dirbti visoje šalyje
Sveiki. Gal kas nors galite patarti 
Esame nusižiūrėję nedidelį namuką Vilniaus raj. Jis stovi 29 arų ž.ū paskirties sklype, atidalintame nuo kito sklypo (yra dokumentai), kuriame suformuota ūkininko sodyba. Tas namas (96 kvm) yra įformintas kaip pagalbinis pastatas - pirtis. Pardavėjas sako, kad yra galimybė pakeisti namo paskirtį į gyvenamąjį (ar ūkininko sodybą - gerai nežinau). Gal kas nors esate susidūrę su pastato paskirties keitimu? Ačiū
Esame nusižiūrėję nedidelį namuką Vilniaus raj. Jis stovi 29 arų ž.ū paskirties sklype, atidalintame nuo kito sklypo (yra dokumentai), kuriame suformuota ūkininko sodyba. Tas namas (96 kvm) yra įformintas kaip pagalbinis pastatas - pirtis. Pardavėjas sako, kad yra galimybė pakeisti namo paskirtį į gyvenamąjį (ar ūkininko sodybą - gerai nežinau). Gal kas nors esate susidūrę su pastato paskirties keitimu? Ačiū
QUOTE(sena pažįstama @ 2010 02 24, 11:47)
Na paskaiciau ta 2009 gruodzio 22 istatyma, nelabai supratau viska, ale pasitikiu zemetvarkininkais, kurie patys suskubo del savo sklypu formintis 
Detaliuju planu tikrai nereikia tais atvejais:
3. Detalieji planai nerengiami:
1) jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo tipas nesikeičia;
2) kai statant (rekonstruojant) statinius, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai yra nekeičiami;
3) miestų dalims, miesteliams ir kaimams, esantiems teritorijose, kurių bendrasis planas parengtas masteliu M 1:2000 ar stambesniu ir jo reglamentai apibrėžia teritorijoje galimas veiklos rūšis, užstatymo tipą ir užstatymo rodiklius (užstatymo tankumą, aukštį ir intensyvumą). Šiuo atveju savivaldybės lygmens bendrasis planas turi neprieštarauti Vyriausybės patvirtintų specialiųjų planų sprendiniams. Apie numatomą statyti objektą ir jo projektavimo pradžią visuomenė informuojama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
4) daugiabučių ir gyvenamųjų namų bei socialinės infrastruktūros objektams atnaujinti (modernizuoti), jei nekeičiamas pastato užimamas plotas, aukštis ir tūris (neįvertinant šių parametrų pasikeitimo dėl išorinių atitvarų šiltinimo, išorės apdailos keitimo, balkonų ir lodžijų stiklinimo, įėjimo laiptelių, nuovažų, liftų ar keltuvų įrengimo) ir (ar) statinių naudojimo paskirtis;
5) kai žemės ūkio paskirties žemėje numatoma nustatyta tvarka įveisti mišką;
6) šio Įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais;
7) jeigu saugomose teritorijose sodybų (gyvenamojo namo su priklausiniais) statyba numatyta tvarkymo plane (planavimo schemoje) arba naujo statinio statyba vykdoma atstatant buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį;
8) statant pavienes ne didesnės kaip 250 kW galios vėjo jėgaines kaimo vietovėse ir miesteliuose, kai atstumas nuo jėgainės pastatymo vietos iki sklypo ribos yra ne mažesnis kaip 1,5 vėjo jėgainės maksimalaus aukščio;
9) statant vėjo jėgainių grupes (2 ir daugiau jėgainių), kurioms teisės aktų nustatyta tvarka turi būti rengiami specialieji planai;
10) statant saulės jėgaines, kurių bendra instaliuota galia ne didesnė kaip 100 kW;
11) kaimuose iki 500 gyventojų keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį sodybai, kurioje numatoma statyti vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą, kai nėra patvirtinto tos vietovės bendrojo plano;
12) jeigu kaimo vietovėse, išskyrus saugomas teritorijas, atnaujinama gamyba anksčiau statytuose gamybiniuose ar gyvulininkystės pastatuose juos atnaujinant, rekonstruojant arba keičiant auginamų gyvulių rūšį, kai prie šių pastatų jau yra suformuoti žemės sklypai, reikalingi šių pastatų eksploatacijai;
13) biodujų gamybos įrenginiams iki 1 MW bendrosios galios, statomiems esamų gyvulininkystės pastatų žemės sklypuose.
4. Naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo suformavimu ar žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo pakeitimu.
5. Kaimų teritorijose šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu atveju ir kai žemės sklypai padalijami, atidalijami (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus žemės sklypus dalyti dalimis neleidžiama) ar sujungiami, kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus kitos paskirties žemę) ir kai formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių, taip pat kai miestų ir kaimų teritorijose formuojami valstybinės žemės sklypai ar keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos mėgėjiško sodo teritorijose, vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. Kaimų teritorijose statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Ūkininko ūkio įstatyme nurodytas šių pastatų statybos sąlygas, vietoj detaliųjų planų rengiami kaimo plėtros žemėtvarkos projektai Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.
Skaiciau cia:
http://www3.lrs.lt/p...s...ery=&p_tr2=
Detaliuju planu tikrai nereikia tais atvejais:
3. Detalieji planai nerengiami:
1) jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo tipas nesikeičia;
2) kai statant (rekonstruojant) statinius, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai yra nekeičiami;
3) miestų dalims, miesteliams ir kaimams, esantiems teritorijose, kurių bendrasis planas parengtas masteliu M 1:2000 ar stambesniu ir jo reglamentai apibrėžia teritorijoje galimas veiklos rūšis, užstatymo tipą ir užstatymo rodiklius (užstatymo tankumą, aukštį ir intensyvumą). Šiuo atveju savivaldybės lygmens bendrasis planas turi neprieštarauti Vyriausybės patvirtintų specialiųjų planų sprendiniams. Apie numatomą statyti objektą ir jo projektavimo pradžią visuomenė informuojama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
4) daugiabučių ir gyvenamųjų namų bei socialinės infrastruktūros objektams atnaujinti (modernizuoti), jei nekeičiamas pastato užimamas plotas, aukštis ir tūris (neįvertinant šių parametrų pasikeitimo dėl išorinių atitvarų šiltinimo, išorės apdailos keitimo, balkonų ir lodžijų stiklinimo, įėjimo laiptelių, nuovažų, liftų ar keltuvų įrengimo) ir (ar) statinių naudojimo paskirtis;
5) kai žemės ūkio paskirties žemėje numatoma nustatyta tvarka įveisti mišką;
6) šio Įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais;
7) jeigu saugomose teritorijose sodybų (gyvenamojo namo su priklausiniais) statyba numatyta tvarkymo plane (planavimo schemoje) arba naujo statinio statyba vykdoma atstatant buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį;
8) statant pavienes ne didesnės kaip 250 kW galios vėjo jėgaines kaimo vietovėse ir miesteliuose, kai atstumas nuo jėgainės pastatymo vietos iki sklypo ribos yra ne mažesnis kaip 1,5 vėjo jėgainės maksimalaus aukščio;
9) statant vėjo jėgainių grupes (2 ir daugiau jėgainių), kurioms teisės aktų nustatyta tvarka turi būti rengiami specialieji planai;
10) statant saulės jėgaines, kurių bendra instaliuota galia ne didesnė kaip 100 kW;
11) kaimuose iki 500 gyventojų keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį sodybai, kurioje numatoma statyti vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą, kai nėra patvirtinto tos vietovės bendrojo plano;
12) jeigu kaimo vietovėse, išskyrus saugomas teritorijas, atnaujinama gamyba anksčiau statytuose gamybiniuose ar gyvulininkystės pastatuose juos atnaujinant, rekonstruojant arba keičiant auginamų gyvulių rūšį, kai prie šių pastatų jau yra suformuoti žemės sklypai, reikalingi šių pastatų eksploatacijai;
13) biodujų gamybos įrenginiams iki 1 MW bendrosios galios, statomiems esamų gyvulininkystės pastatų žemės sklypuose.
4. Naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo suformavimu ar žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo pakeitimu.
5. Kaimų teritorijose šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu atveju ir kai žemės sklypai padalijami, atidalijami (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus žemės sklypus dalyti dalimis neleidžiama) ar sujungiami, kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus kitos paskirties žemę) ir kai formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių, taip pat kai miestų ir kaimų teritorijose formuojami valstybinės žemės sklypai ar keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos mėgėjiško sodo teritorijose, vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. Kaimų teritorijose statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Ūkininko ūkio įstatyme nurodytas šių pastatų statybos sąlygas, vietoj detaliųjų planų rengiami kaimo plėtros žemėtvarkos projektai Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.
Skaiciau cia:
http://www3.lrs.lt/p...s...ery=&p_tr2=
sveiki,
vistiek nelabai suprantu pagal kuri punkta galima tvarkytis turint maziau nei 50 aru. Jei nesunku gal galetumet pakonkretint
QUOTE(zvanse @ 2010 03 05, 16:39)
sveiki,
vistiek nelabai suprantu pagal kuri punkta galima tvarkytis turint maziau nei 50 aru. Jei nesunku gal galetumet pakonkretint
vistiek nelabai suprantu pagal kuri punkta galima tvarkytis turint maziau nei 50 aru. Jei nesunku gal galetumet pakonkretint
As pati nelabai ka suprantu, man taip pasake pagal mano zemes dokumentus-taip as atkartojau, gal pagal 11 punkta?
Paskirties nekeiciau,pas architektus nebuvau, nes vis tik apsisprendem su seima, kad jau pradejom pagal KPP, tai nebesiblaskysim.
sveika, man atrodo kad greiciausiai pagal 5 punkta, nes butent jis pakeistas kelis kartus, bet vis dar negaliu ikirsti. Gal kartais parekomenduotumet architektus, kurie si atveji zino (parasykit i AZ)
sveiki, pagrinde forume eina kalba apie zemes ukio paskirties keitima i namu valda. Norejau pasiteirauti kaip yra su sodo sklypo dalinimu.
Situacija tokia, yra 11 aru sklypas sodu bendrijoje, kuri priskiriama vilniaus miestui (ne vilniaus rajonui). tiksline naudojimo paskirtis - zemes ukio, naudojimo budas - megejisku sodu ir sodininku bendriju bendrojo naudojimo zemes sklypai, naudojimo pobudis - megejisku sodu sklypu. yra nameliukas 28 kvadratu.
ar galima sklypa dalinti i du sklypus be detaliojo plano ? kazkur cia forume skaiciau , jog nekeiciant sklypo paskirties, DP nereikalingas . ar tai tiesa ?
ar teisingai buvau informuotas, jog norint statyti soduose nama, nera reikalinga jokia namu valda, todel paskirties keisti nereikia ar tai tiesa ?
labai buciau dekingas uz informacija. aciu
Situacija tokia, yra 11 aru sklypas sodu bendrijoje, kuri priskiriama vilniaus miestui (ne vilniaus rajonui). tiksline naudojimo paskirtis - zemes ukio, naudojimo budas - megejisku sodu ir sodininku bendriju bendrojo naudojimo zemes sklypai, naudojimo pobudis - megejisku sodu sklypu. yra nameliukas 28 kvadratu.
ar galima sklypa dalinti i du sklypus be detaliojo plano ? kazkur cia forume skaiciau , jog nekeiciant sklypo paskirties, DP nereikalingas . ar tai tiesa ?
ar teisingai buvau informuotas, jog norint statyti soduose nama, nera reikalinga jokia namu valda, todel paskirties keisti nereikia ar tai tiesa ?
labai buciau dekingas uz informacija. aciu
Labas Bazzz, tavo atvejuu paskirtis nekeiciama ramiai gali statytis, bet atidalinant sodo sklypa, jis dalinamas per detaluji plana ir vis vien bus paskirtis zemes ukio (sodu), tada gaunasi kaip du atskiri sklypai su skirtingais kadastriniais numeriais.
sis atvejis jei tu kita dali nori parduoti ir panasiai.
Tikiuosi atsakiau i tavo klausima
Papildyta:
symante pastato paskirti keicia architektai, o del zemes tai matai, jei buvo daromas bendro sklypo padalinimas, galima buvo padaryti ir kaip namu valda, bet ka ten padare galima perskaityti tik dokumentuose.
sis atvejis jei tu kita dali nori parduoti ir panasiai.
Tikiuosi atsakiau i tavo klausima
Papildyta:
symante pastato paskirti keicia architektai, o del zemes tai matai, jei buvo daromas bendro sklypo padalinimas, galima buvo padaryti ir kaip namu valda, bet ka ten padare galima perskaityti tik dokumentuose.
ta sklypa 11 aru mes norime pirkti dvi seimos ir ten statyti du namukus nedidelius, atskirus (neblokuotus). Tai vadinasi paskirties keisti nereikia, o padalinima i du sklypus su kadastriniais skirtingais numeriais reikia per detalu plana tiktais ir niekaip kitaip ? liudesys tada. metus laiko laukti nosi krapstyti ir nieko nedaryti tam sklype nezinau ar istversiu.
