QUOTE(megeja @ 2013 06 06, 20:15)
Ar šuo supranta, už ką gauną barti? Paskatinimas/korekcija efektyvu ir suprantama tik tada, kai taikomi iškart po veiksmo.
Jeigu atėję virtuvėn randat jau tik saldainių popierėlius ir einat barti šuns - elgiatės neteisingai ir nesąžiningai šuns atžvilgiu.
Jeigu atėję virtuvėn randat jau tik saldainių popierėlius ir einat barti šuns - elgiatės neteisingai ir nesąžiningai šuns atžvilgiu.
O man įdomu, iš kur tos mistinės teorijos per forumus keliauja, kad šuo nieko neatsimena ir nesupranta pasekmės ryšio? Atsitiktinumo teorijomis aiškinsite tai, kad vieną dieną grįžus namo šeimininkų nepasitiko šuo, buvo pasislėpęs, o šaukiamas slinko lėtai kaip sraigė? Šeimininkai nieko nesuprato. Po to įėję toliau į butą, rado priplėšyta popierių, primėtyta ir apgraužta daiktų.
Parodė šuniui: ką čia pridarei, negeras, fui. Šuo pritarė, nes buvo susigūžęs
Ir vėliau tai kartais kartojosi. Jei šuo neprisidirbęs, jis linksmai pasitinka šeimininkus ir nesislepia, o jei prisidirbęs, jis pasislėpęs, nepasitinka.
Mistikos ania, durnas padaras, nieko neatsimenantis ir nesusiejantis šuo taip tendencingai pastoviai slepiasi tik tada, kai ką nors suplėšo? Ir svarbiausia, tai prasidėjo nuo pirmo karto irgi taip tendencingai, kai niekada prieš tai nebuvo gavęs barti už ką nors, šeimininkams grįžus.
Arba dar vienas pavyzdys ir užteks jau, kas mąsto, tas supras... Pririštas būdinis šuo, kuris iš viso ne ką težino apie auklybas, didelius ir ilgus pokalbius su žmonėmis ir pan. Suvarė porą vištų. Kai šeimininkai tai pamatė, praėjo tikrai ne pusė sekundės. Gal ir pusdienis. Prinešė vištų likučius, rodė ir labai atvanojo. Nuo to laiko, vištos jam ant kupros miegojo ir visaip kitaip lankėsi pas šunį, pvz. lesė iš jo bliūdo
Filosofinis klausimas: kodėl žmogus mano esąs toks protingas, o jau gyvūnas šalia toks durnas, po minutės nieko nebesuprantantis?