Nei vieno šuns nepratinau prie narvo, uždariau ir viskas, priprato greičiau nei su tais reveransais. Aš ar vandeniu kaip mongioring rašė, ar gerai trinktelnu per narvą kad baisu būtų
QUOTE(zay @ 2013 04 17, 12:43)
Nei vieno šuns nepratinau prie narvo, uždariau ir viskas, priprato greičiau nei su tais reveransais. Aš ar vandeniu kaip mongioring rašė, ar gerai trinktelnu per narvą kad baisu būtų
na Jus ir ziauri.. geriau shuns prashyti-buk geras'-jei ne-tai geriau uzmigdyti....o kaip galima shuni nubausti>>>???lengviau uzmigdyti
mondioring, nu kaip jūs mėgstat viską hiperbolizuoti
papraščiausiai dažniausiai yra siūloma pamažu pratinti šunį prie narvo, ir tas netrunka ilgai, ir streso mažiau nei iškart uždaryti
papraščiausiai dažniausiai yra siūloma pamažu pratinti šunį prie narvo, ir tas netrunka ilgai, ir streso mažiau nei iškart uždaryti
QUOTE(Arnolda @ 2013 04 17, 15:23)
papraščiausiai dažniausiai yra siūloma pamažu pratinti šunį prie narvo, ir tas netrunka ilgai, ir streso mažiau nei iškart uždaryti
Nu tu įdomiai užsikabliuoji ant tam tikrų frazių. Ir paskui nebepritaikai konkrečiai.
Šunį pratint prie narvo yra viena - gali žaist savaitę, mėnesį, pusmetį. O paskui uždarius jis vis tiek gali kaukt. Ir jei kaukia, tą praeiti vis tiek reikės, nepriklausant nuo to, kaip ir kiek pratinai. ir kuo greičiau šuniui [parodysi, kad to netoleruoji namie, tuo ramiau bus visiems - šuniui, šeimininkui ir ypatingai kaimynams.
QUOTE(Agnnyte @ 2013 04 17, 15:31)
Nu tu įdomiai užsikabliuoji ant tam tikrų frazių. Ir paskui nebepritaikai konkrečiai.
Šunį pratint prie narvo yra viena - gali žaist savaitę, mėnesį, pusmetį. O paskui uždarius jis vis tiek gali kaukt. Ir jei kaukia, tą praeiti vis tiek reikės, nepriklausant nuo to, kaip ir kiek pratinai. ir kuo greičiau šuniui [parodysi, kad to netoleruoji namie, tuo ramiau bus visiems - šuniui, šeimininkui ir ypatingai kaimynams.
Šunį pratint prie narvo yra viena - gali žaist savaitę, mėnesį, pusmetį. O paskui uždarius jis vis tiek gali kaukt. Ir jei kaukia, tą praeiti vis tiek reikės, nepriklausant nuo to, kaip ir kiek pratinai. ir kuo greičiau šuniui [parodysi, kad to netoleruoji namie, tuo ramiau bus visiems - šuniui, šeimininkui ir ypatingai kaimynams.
Na as bandau tiesiog nekreipti demesio ir viskas.Taip buvo, kai parsivezem 2 menesiu.Labai norejo miegoti kartu, neleidom, tai menesi klausemes koncertu.Atprato.Turbut tiesiog reikia dar kenteti.Nera kur toliau isnesti, kad negirdeciau, todel tenka isklausyti visa naktine programa.
QUOTE(onute33 @ 2013 04 17, 21:53)
Na as bandau tiesiog nekreipti demesio ir viskas.Taip buvo, kai parsivezem 2 menesiu.Labai norejo miegoti kartu, neleidom, tai menesi klausemes koncertu.Atprato.Turbut tiesiog reikia dar kenteti.Nera kur toliau isnesti, kad negirdeciau, todel tenka isklausyti visa naktine programa.
Purkškit vandeniu. Kaimynai neiškęs.
O aš tai už pratinimą, bet sistemingą ir protingą. Pirmiausia, tam kad šuo kiek įmanoma pamėgtų narvą ar bent jau jaustųsi jame saugiai. Antras svarbus dalykas - modeliuot situaciją taip, kad uždarymas narve šuniui nesiasocijuotų su izoliacija, palikimu. Ir trečias, ypač svarbus - galima koreguot netinkamą šuns elgseną naudojant vandens purkštuką arba trinktelint per narvą, bet ilgainiui turėsit rezultatą, kad artėjant Jums prie narvo šuo nutils, o pasitraukus vėl kauks. Tokiose situacijose labai svarbu ne tik koreguoti, bet ir apdovanoti tinkamą elgseną : vos tik šuo nutyla jis turi būt paskatinamas už tai paleidimu į laisvę. Tuo būdu šuo netrukus supras, kad laisvę jis gaus tik už tylų, ramų elgesį.
QUOTE(Seterių_mama @ 2013 04 17, 23:21)
O aš tai už pratinimą, bet sistemingą ir protingą. Pirmiausia, tam kad šuo kiek įmanoma pamėgtų narvą ar bent jau jaustųsi jame saugiai. Antras svarbus dalykas - modeliuot situaciją taip, kad uždarymas narve šuniui nesiasocijuotų su izoliacija, palikimu. Ir trečias, ypač svarbus - galima koreguot netinkamą šuns elgseną naudojant vandens purkštuką arba trinktelint per narvą, bet ilgainiui turėsit rezultatą, kad artėjant Jums prie narvo šuo nutils, o pasitraukus vėl kauks. Tokiose situacijose labai svarbu ne tik koreguoti, bet ir apdovanoti tinkamą elgseną : vos tik šuo nutyla jis turi būt paskatinamas už tai paleidimu į laisvę. Tuo būdu šuo netrukus supras, kad laisvę jis gaus tik už tylų, ramų elgesį.
nekaukia pasitraukus, aš pagiriu žodžiu. Turiu galimybę įsitikint rėkia ar ne-narvai pas mane pirmame aukšte, gyvenimas verda antrame
na ash myliu shunis,bet ar zmogas ar shuo-turi tureti savo vieta...shendien sedziu prie spaudos Rumu,2 suoliukai laisvi,tai vaikas 6 metu purvinom kojom shoka ant suoliuko,po to jo Jorkas besmegenis shoka purvinom kojomis-o motinai viskas OK...na butu jaunimas-chuliganai-Duociau i snuki-ir butu tvarka...na ka ash galiu vaikam ir daunei motinai-Jorko sheimininkei pasakyti?>????Jorkas loja be sustojimo,galvoju,-autobuse bus shALIA
Gal kas patartumete,kaip pripratinti suni prie kitu sunu, nes tik pamacius didesni prasideda lojimas, draskymasis, anksciau viskas buvo gerai, bet teko patirti dukart nemalonu ivyki, kai mus uzpuole vokieciu aviganis,po tu kartu maniskis tapo agresyvus kitiems sunims. I skanukus ir zaislus kieme isvis nereaguoja.
Turėjau tokią situaciją. Prie kitų šunų nepripratinsit jei jau yra ta agresija, bet išreikalauti, kad juos ignoruotų - gal ir įmanoma. Dažniausiai. Pamačius horizonte šunį, sutelkit visą šuns dėmesį į save - žaisliukais, skaniukais, tik žvilgsnelis į kito šuns pusę - ne, vėl į save, komandos, skanėstai, virvės tampymas. Su laiku galėsite artėti vis arčiau prie svetimų šunų, o jūsiškis privalo juos ignoruoti ir telkti dėmesį į jus. Maniškė "susipažinusi", apsiuosčiusi su kitais šunimis su labai didele priežiūra (urzgimas - bausmė, kartais ir nemaža) galėdavo vėliau būti šalia jų, miegoti, labai retais atvejais net šiek tiek pažaisti.
Kritiniu atveju, jei šuo jau įsijautęs loja/puldinėja, už kupros/antkaklio pakeliat ir palaikot, kol nurims. Per didžiausią agresijos metą saviškę taip pakėliau dukart besidrąskančią, po 5 minučių praėjo šalia to pačio šuns, kuriam skelbė karą, ir net nežvilgtelėjo. Deja, pirmuoju būdu gavau geresnių rezultatų, šuo ir dabar visas į mane ir tik į mane, net kai pati skatinu bėgt prie kitų šunų. Antruoju būdu šuo visvien puldavo kaskart ant naujų šunų. Aišku, ir charakterio skirtumai daro savo.
O šiaip negerai paleisti šunį jo nevaldant
Kritiniu atveju, jei šuo jau įsijautęs loja/puldinėja, už kupros/antkaklio pakeliat ir palaikot, kol nurims. Per didžiausią agresijos metą saviškę taip pakėliau dukart besidrąskančią, po 5 minučių praėjo šalia to pačio šuns, kuriam skelbė karą, ir net nežvilgtelėjo. Deja, pirmuoju būdu gavau geresnių rezultatų, šuo ir dabar visas į mane ir tik į mane, net kai pati skatinu bėgt prie kitų šunų. Antruoju būdu šuo visvien puldavo kaskart ant naujų šunų. Aišku, ir charakterio skirtumai daro savo.
O šiaip negerai paleisti šunį jo nevaldant
QUOTE(Arnolda @ 2013 04 28, 20:21)
Turėjau tokią situaciją. Prie kitų šunų nepripratinsit jei jau yra ta agresija, bet išreikalauti, kad juos ignoruotų - gal ir įmanoma. Dažniausiai. Pamačius horizonte šunį, sutelkit visą šuns dėmesį į save - žaisliukais, skaniukais, tik žvilgsnelis į kito šuns pusę - ne, vėl į save, komandos, skanėstai, virvės tampymas. Su laiku galėsite artėti vis arčiau prie svetimų šunų, o jūsiškis privalo juos ignoruoti ir telkti dėmesį į jus. Maniškė "susipažinusi", apsiuosčiusi su kitais šunimis su labai didele priežiūra (urzgimas - bausmė, kartais ir nemaža) galėdavo vėliau būti šalia jų, miegoti, labai retais atvejais net šiek tiek pažaisti.
Kritiniu atveju, jei šuo jau įsijautęs loja/puldinėja, už kupros/antkaklio pakeliat ir palaikot, kol nurims. Per didžiausią agresijos metą saviškę taip pakėliau dukart besidrąskančią, po 5 minučių praėjo šalia to pačio šuns, kuriam skelbė karą, ir net nežvilgtelėjo. Deja, pirmuoju būdu gavau geresnių rezultatų, šuo ir dabar visas į mane ir tik į mane, net kai pati skatinu bėgt prie kitų šunų. Antruoju būdu šuo visvien puldavo kaskart ant naujų šunų. Aišku, ir charakterio skirtumai daro savo.
O šiaip negerai paleisti šunį jo nevaldant
Kritiniu atveju, jei šuo jau įsijautęs loja/puldinėja, už kupros/antkaklio pakeliat ir palaikot, kol nurims. Per didžiausią agresijos metą saviškę taip pakėliau dukart besidrąskančią, po 5 minučių praėjo šalia to pačio šuns, kuriam skelbė karą, ir net nežvilgtelėjo. Deja, pirmuoju būdu gavau geresnių rezultatų, šuo ir dabar visas į mane ir tik į mane, net kai pati skatinu bėgt prie kitų šunų. Antruoju būdu šuo visvien puldavo kaskart ant naujų šunų. Aišku, ir charakterio skirtumai daro savo.
O šiaip negerai paleisti šunį jo nevaldant
Vat bėda tame ,kad jis visai nereaguoja į skanukus ir žaislus lauke ir visai nesvarbu ar yra kas aplink mus ar ne.