QUOTE(mondioring @ 2013 03 18, 10:59)
taip,ir sakai shuniui-Buk geras,kol ash busiu darbe 10 val. ir gryshiu tu nestaug ir neesk namu ir nemyzk,jei busi geras-gausi skanestu. na ir shuo viska supranta
))
Visiškai nusirašėt į pievas, kaip visada
Skaitykit dar kartą ir mokykitės mintinai.
Kur aš rašiau, kad su šunim reikia kalbėtis kaip su žmogum? Jeigu tavo šuo elgiasi ne taip kaip tu nori, duok jam komandą. Jeigu jis šokinėja ant tavęs, kai grįžti iš darbo, o tau tas nepatinka, tai yra 2 būdai: gali užstaugt ant šuns FU arba NEGALIMA, įspirt jam, nustumt, tai yra pasakyt ko NEDARYT, ko negalima daryt. Šuniui tai nereikš - nešokinėk ant mano švarios ofiso aprangos, šuniui tai reikš NESIDŽIAUG, NEBŪK LAIMINGAS. Kaip jis gali nebūt laimingas, jeigu grįžo šeimininkas? Čia tas pats kas pasakytum - NEKVĖPUOK!
Ir yra kitas būdas, įėjus namuo duodi šuniui komandą "GULĖT", t.y vietoj to, kad kurti stresinę situaciją ir tramdyt šunį, tu nurodai, ką jis turi daryt. Jis guli, tu persirengi ir tada pasikvieti jį pasidžaugt tavim.Vuolia. Jeigu tai daryt sistematiškai, tai šuo žinos, kad šeimininko dėmesį jis gaus tik įvykdęs komandą ir išlaukęs. Šuniui tai reikš, kad jo vedlys, šeimininkas nusprendžia, kada bus bendravimas ir džiaugsmas. Reiškias šeimininkas jam iš karto taps daug svarbesniu, nes tai kuo tuo momentu nori jis gaus tik per šeimininką, jam leidus. O išeinant 10mčiai valandų aš nepalieku savo šunims namų ruošos darbų sąrašo, neprašau išvalyt langų, nuvalyt dulkių ar nupiešt piešinių. Tiesiog uždarau juos į jiems saugią aplinką, kad nenukentėtų namų apyvokos daiktai ir svarbiausia - kad patys šunys nesusižeistų. Aš esu UŽ narvo naudojimą, visada taip sakiau ir rekomendavau kitiems.
QUOTE(mondioring @ 2013 03 18, 10:59)
arba jei eini,ir shuo tavo uzpuole vaika-tu juk negali jo bausti,juk kaip ten seteriu mamyte profesore sako-nesakykite shuniui ko jam negalima daryti...
nu gal baikite Kvailinti zmones sudalyvavus keliuose seminareliuose...
Jeigu aš einu...
tai mano šuo niekada neužpuls jokio vaiko. Mano šunys yra neagresyvūs. Net jeigu bandys nubėgti palaižyti to vaiko, aš pašauksiu vardu, šuo iš karto, ką jis bedarytų, kur bebėgtų ir ką benorėtų užpult ir išbučiuot, visada atsisuks, nes aš savo šuniui esu labai svarbi ir tada aš jam pasakysiu ką daryt, kad man nereiktų staugt ir jo spardyt. Aš liepsiu jam GULT arba pasišauksiu pas save. Vėl tas pats - vietoj to, kad drausti, aš valdau ir kontroliuoju. Daug paprasčiau ir efektyviau.
Šiaip tai labai stebiu savo šunų kūno kalbą. Deja, jeigu šuo suurzgė ant pro šaslį einančio vaiko, korekciją daryt jau vėlu. Iki to laiko jau buvo 100 agresijos išraiškos ženklų šuns kūno kalboje ir korekcija turėjo būt padaryta daug anksčiau. Jeigu kalba būtų apie mano asmeninį šunį ir mano asmeninį vaiką, tai be skrupulų vien už man nepatinkantį žvilgsnį vaiko pusėn išspirčiau apatinį žandikaulį šuniui, net nesudvejojus. Prašau suprast teisingai, niekam to nerekomenduoju ir nepatariu, tiesiog sakau, kad nesu prieš korekcijas ir esu tikra, kad SAVALAIKĖS korekcijos yra ne tik reikalingos, bet netgi būtinos. Kai kuriose situacijose, tokiose, kaip " kažką pulti" korekcijos turi būti žiaurios ir skausmingos. Jokia pozityvios motyvacijos metodika nebus veiksminga, jeigu šuo nežinos alternatvų - kas jo laukia, jeigu jis nepaklus. Bet kasdien bendraujant ir auklėjant šunį daug paprasčiau yra skatinti ir valdyti, o ne drausti, bausti ir versti kažką daryt.
QUOTE(mondioring @ 2013 03 18, 10:59)
ir Negalima lyginti zmogaus vaiko su shunimi.
Kai kuriose situacijose negalima. Bet daugumoje veikia visiškai tie patys bendravimo, skatinimo, santykių kūrimo modeliai. Pedagogika yra daug ką perėmus iš zoopsichologijos ir gyvūnų dresūros. Ta pati klikerio metodika, kuri buvo išrasta ir pritaikyta delfinų dresūrai dabar yra taikomas ir vaikų sporto varžybose, tam kad maksimaliai pagerinti rezultatus ir net stomatologijoj siekiant maksimaliai sumažinti stresą. Tie patys principai ,siekiant efektyvaus bendradarbiamo tinka tiek šunų, tiek žmonių grupei ir tinka tiek įmonės vadovui, tiek drsuotojui. Abu jie turi žinoti, kad pvz. apdovanojimas/premija yra daug labiau įvertinamas, kai jis yra atsitiktinis, o ne reguliarus.
Apskritai, gyvūnų ir žmonių psichologija turi daug daugiau bendrumų, negu daug kam atrodo, ir daug kur taikytini tie patys įgūdžių formavimo, bendravimo, veiksmų modeliavmo principai. Zoopsichologų ir pozityvios motyvacijos propaguotojų- dresuotojų parašytos knygos, kaip kasdieną bendrauti su šunimi, kad jis būtų valdomas, yra daugelio šių dienų žmonių psichologų ir psichiatrų "biblijos".
QUOTE(mondioring @ 2013 03 18, 10:59)
Kas auksciau?ar shuo ar zmogus-sheimininkas?
kam Dievas sukure zmoga??Kad klausytu jo ir jam tarnautu,myletu ir gerbtu. Ir ne zmogas sprendzia kas jam gerai-Dievas sprendzia ir duoda zmogui ne to-ko jis nori-o duoda zmogui tai-ko jam Reikia.o visi gyvunai(ir shuo) sukurti Tarnauti ir ytikti zmogui.tad zmogus sprendzia kas shuniui gerai,o kas ne.o ne shuo priima savo sprendimus
Ką Dievas davė žmogui ir ko nedavė gyvūnams? Labiau išvystytą protą, gebėjimą vertint situacijas, modeliuot jas ir daryt toli einančias išvadas. Tai kai rašot tokias "konclageriu kvepiančias" tiesas, siūlau pirmiausia tai ir atsiminti. Kad valdyti gyvūnus, reikia naudot tą Dievo duotą protą, o ne kerzinį batą ir kumštį. Reikia kad gyvūnas NORĖTŲ tarnauti ir įtikti, o ne darytų tai iš baimės ar tik uždėjus el. antkaklį.
Bet tamstai žiūriu kažkaip sunku įsisamonint šitas tiesas ir iš viso ką aš noriu pasakyt, ir manau kad čia ir 10 seminarėlių nepadės. Deja neduota...
Gerai kad rašau tiems kam įdomu ir kas supranta, taip kad nesusireikšminkit, postas skirtas ne Jums, mondioring