Namo aplinka 65 tema

Nebūtina iš karto visus arus suplanuoti...
Nuspresčiau iš pradžių koks stilius tinka prie jūsų namo ir aplinkos, ir bandyčiau braižyti iš pradžių prie namo plotelius pvz. prie terasos ir įėjimo į namą, tada sodinti ir žiūrėti kas gaunasi... Tik tada planuoti ir sodinti toliau.

Nezinau ar cia pataikiau , bet domina vijoklis ant namo. Noretusi ne to kur tarybiniais laikais budavo prie daugiabuciu, o kazko kito. Nesu as gelininke, tai gal kas is profesionalu cia patartu koki grozi

Pavėsyje tie ryškūs salotiniai būna ne tokie ryškūs, labiau švelnios žalios spalvos


O dabar auga grunte?

tep, nup pusės sprindžio dydžio plenciukų pasodintos auga žemėje, pagriovy ant krašto. Tos kur gauna nuo obelų ir slyvų (kaimynų medžiai) pavėsį- tai man (.)(.) praktiškai jau siekia, o tos kur toliau, šiauriau, ant saulės- tai mažesnės, kai kurios nei kelių nesiekia- kuo šiautriau- tuo žemesnės. Aplamai labai skirtingai auga, nors sąlygos, žemė panaši

Taip, tikrai.

Ir as tik patariau, o ne isakinejau (kaip cia kazkuri mergina sake) ar kazkokias komandas daviau




Jusu nuomone labai teisinga



Paskaiciau kelias dienas sia tema, matau kad cia tik diskusijos, bandymai kazka daryti, bet kaip tai daryti nezinant nemokant, nepazistant augalu, keista tokie norai, nes po keliu metu vistiek tektu perdarineti.

Beje kazkuri rase kad ir profesionalai perkrauna, o taiiip, ypac firmos, kurios stengiasi apzeldint kuo tankiau, iskist kuo daugiau augalu, isgaut kuo daugiau piniguuuu.

Bet vistiek sakau, kad be specialisto pagalbos - labai labai labai sunku paciam pasidaryti nebent tai igimta, ta gyslele.

Viskas, daugiau nesikisiu, nes neturiu tiek laiko.

o jei konkrečiau, persodint nori tik tas mažutes, taip? Žinai, kad jų šaknys eina gilyn ir mažai turi šoninių šaknų? Kad nutraukus šaknį ir dar per karščius iš grunto keliant žymiai didesnis procentas bus neprigijusių? Su tujomis, eglutėmis kaip ir aišku, jas metus ar bent pusmetį prieš perkeliant aplink šaknis reikia pakirsti, bet su pušimis ir dar didelėmis gali tai ir nesuveikti.


taip, netgi turim pavyzdžių SM, kur puikiai matosi, kaip kitų sričių specialistės puikiai savo sklypus susitvarko



Kas dėl daugiamečių. Vienas paprastas pavyzdys, šiltesniuose klimatuose augalai daugiamečiai, deja, pas mus nežiemojantys. Tampa vienmečiai, o yra net gi labai verti dėmesio. Taigi, vienmečiai ne tik serenčiai. Beje, dėstytojui pataikauti verta, kai nuo jo priklauso projekto vertinimas, bet galvelę tai jau savo reikia turėti arba nebijoti ir apginti pasirinkimą.

Dar vieną bėdą pastebiu, kad naujai kuriančios aplinką vadovaujasi užsienio 'paveiksliukais'. Vėliau truks plyš ieško tokių pat augalų, nors tie mūsų sąlygomis mažiau dekoratyvūs ar medžiai, krūmai, vijokliai žiemos metu apšąla.
Papildyta:

planas, projektas, vizija tai tikrai viso sklypo turėtų būti O kas dėl įgyvendinimo, jei nereikia pravesti komunikacijų, tai galima ir palaipsniui.

noriu visas, ar bent kas penktą paliekant iškelt. Tos didesnės tik kokios 6 tėra, kitos žymiai mažesnės. Dabar planas vieną kalniuką žemių išlygint pagal sklypo pakraštį ir tada rudenį susodint pušeles. Mes kažkada skubos tvarka tują kokių 30m senumo persodinom, mulčiavau- prigijo, auga, kaimynystėj irgi tokius senolius sodino, nes auto posūkio nepaėmė ir tujas išgadino pasikabinus ant jų, tai sodino 2,5m aukščio karpomas senukes- prigijo jau ir vaizdas per pora metų susilygino su kitom.todėl turiu viltį kad ir pušelės išgyvens. Planas pirminis buvo prie tvenkinio aplink pirtį jas sodint, ten pušyną daryt, bet kad sklypo tvarkymas tikrai ne nuo ten prasidės, o ir bebrai jas puikiai naikina ( kelias ten jau pasodinę, buvom- nuskynė virš aptvėrimo, parazitai), tai nutarėm tada prie namų pušyno norėt.

vida777, architektas nuo apzeldinimo specialisto skiriasi tik tuo kad vienam reikalinga licenzija kitam-ne. vienas kuria dalyka kuris galimai kels pavoju zmogui, o kitas kuria labai subjektyvu dalyka-grozi. Liaudyje abu sie specai, nesigylinant, vadinami-dizaineriai...

Todel as asmeniskai manau butent del tos priezasties, ypac jei zmogui patinka procesas -tegul krapstos, jei tinka ir patinka , kodel gi ne. perdarynejimas irgi malonumas. galu gale apzeldinti sklypa iskart, pakvietus speca yra nesvietiski pinigai.

o del grozio subjektyvumo, labai ryskus Lt pavizdys, PROKURATURA, vieniems yra sedevras (dazniausiai specams), kitiems baisuma. bet abejungu nera

taigi didysis skirtumas ir yra skirtinga šaknų sistema. Su tujomis gana paprasta, o pušelėms tokie vikruntasai visiškai nepatinka. Pati kiek auginau pušeles su mintimi vėliau perkelti paaugusias, tik vazonuose ir kiekvieną pavasarį perkeliant į didesnį

Gaudvile, iskarpant is konteksto zodzius gaunasi kad jus visada teisi, taip?

ne, paprieštaravau dėl apželdinimo specialistų būtinybės. Noras, domėjimasis varomoji jėga, o ne gyslelė

Žinokit visai kitoje temoje (kalbant apie namų dizainą) nuskambėjo mintis, kad savo namus įsirenginėt be profesionalų pagalbos tas pats kas dantis taisytis pačiam ir man tai nuskambėjo kaip absoliutus snobiškumas

Tikrai taip, tiek interjero, tiek eksterjero gražinimo profesionalai reikalingi ir prieš juos lenkiu žemai galvą, bet tik tiems, kuriems to reikia, ir kurie patys nori.

Mano durna galva, jei žmogui gražus jo alpinariumas, t.y. vidury sklypo žemių krūva su spygliuotukais ar vazonai iš padangų, tai tebūnie - vadinasi jam pažiūrėjus į tuos grožius širdis džiaugsis, o jau ką mano kaimynai ar specialistai, tai ir dzin. Vat jei tokį grožį kitiems už pinigus siūlytų, tai jau ne kas, bet vėl gi, jei sutiktų sielos draugą, su tokiu pačiu grožio supratimu, tai kodėl gi ne

Kitas reikalas kai žmonės kelia savo gėlynų foto, parašo, kad kažkas ne taip, o tada aršiai puola bet kokį kitų išsakytą pasiūlymą. Po ilgų ir net nemalonių diskusijų galiausiai paaiškėja, kad tai tebuvo noras pasididžiuot savo gėlynais, tik taip keistai išreikštas lyg ir patarimų prašymų forma

Kad jau nekalbėt iš tuščio į kiaurą, tai galiu ir apie save Profesionalas mano sklype už galvos tikriausiai susiimtų - rastų nederančių ir faktūrų, ir tekstūrų, ir spalvų ir dar n viso kito. Bet jei mano neišlavintam skoniui gražu, jei man gera sėdėt po darbo dienos su kavos puodeliu rankoj ir žiūrėt į savo gėlynus tai valio - juk tikslas ir yra pačiam džiaugtis (na kad džiaugtųsi ir šeima). O jau kaimynams per tvorą nėr ko dairytis, jei jiems nepatinka.

Aš jau tokia bjauri - nei mano namų viduje, nei išorėje nėra prisilietusi svetimo žmogaus ranka ir tikiuosi, kad to nebus. Mane "veža" pats kūrimo procesas, tas judėjimas į priekį, tebūnie ne pagal taisykles, bet kažin ar garsieji menininkai kūrė pagal taisykles (na į menininkus aš tikrai netaikau ). Net smagu netyčia pamatyt, kad kažkas "suskamba", kad derinukas pavyksta - klaidos, jei iš jų mokomasi, yra spyris į užpakalį, kad judėt pirmyn