QUOTE(pakalnute1979 @ 2014 04 06, 19:30)
Man pamate treciame trimestre kai dare eilini echo. Ginekologei "nepatiko" sirdeles plakimas ir nusiunte mane i Santariskes. Ten tik patvirtino,kad kudikiui negerai su sirdele. Iskarto itare fallot tetrada. Rekomendavo gimdyt naturaliai ir tik Santariskese. Vaiksciojau echoskopuotis karta i savaite ir viskas buvo gerai. Gimdziau pati lengvai, nes kudikis mano gime mazutis - 2600kg ir 49cm. O operavo mus ne iskarto, nes galvojo,kad augsime....bet deja....tai 10para ir operavo. Sekmingai! Viskas pavyko per viena operacija. O namuose po menesio mes pasigavom infekcija. Ta infekcija pakenke mazucio sirdelei. Vel ligonine. Is pradziu vaiku(kad isgydyt infekcija), o paskui i kardiochirurgini skyriu. Ten vaistais mums "atstate" sirdutes darba. Taciau spaudimas i plaucius liko gan aukstas. Norint tai issiaiskinti kodel - mums gyd. Sudikiene patare padaryt zondavima. Ir vel skyrius. Issiaiskino, kad "kaltas" mitralinis voztuvas. Mus isleido namo augti su ta mintim,kad ateityje reiks keisti voztuva. O kol kas mes per mazi - tokiu mazu tiesiog negamina. Ir va taip sekmingai mes augam jau apie 5 men. Mano sunui dabar beveik 8 menesiai,bet sveria jis tik 5600kg. Bet bent jau su sirdute viskas stabilu. Ne idealu,bet stabilu. Ir siaip mes dar aiskinames kokiu papildomu bedu turime. Nes nelabai tvirtai laiko galva,net nerodo jokio noro sedeti,silpnas raumenu tonusas ir pan... Vaikstom i masazus, ergoterapija,kineziterapija. Lankom visus daktarus is eiles - okulistas,audiologas, neurologas,genetikai...... ieskom kas netvarkoj. O kai rasim - kibsim i darba kryptingai ir jei Dievas panores - sedesim ir vaiksciosim
Sveika. Musu beveik tokia pat istorija. Pagimdziau suneli menesiu anksciau. Gal todel, kad neisnesiotas, atidziau apziurejo. Trecia para isveze mus i santariskes. Nustate fallot tetrada..Negaliu net apsakyt kas sirdy dejosi, norejau sienom lipti...
Iki 2,5 men spejom 2 syk paguleti santariskese. Dare chirurgu konsiliuma ir vis nenorejo operuoti del nepalankios ydos anatomijos. Zodziu tikejosi, kad iki 6 men istempsim... Neistempem, ivyko priepolis, nustojo sunelis nakti kvepuoti... Gerai, kad zinaojau ka daryti ( versti per pilva ir kojas pausti prie krutines, kad ikveptu). Ant ryto isveze i santariskes ir 2,5 men mus isoperavo... Aciu Dievui viskas pasiseke. 6 paras pragulejom reanimacijoj ir po truputi, po truputi issikapstem
Dieve ko ten tik neprisiziurejau...Salia reanimacijoj guleje abu kudikeliai mire... kaip baisu kai suvoki, kad nuo taves nieks nepriklauso, kokia trapi gyvybe...
Dabar mums 5,5 men. Augam mes ne taip greit ir valgom mazokai, bet sunelis judrus, labai nori sestis Opreracija ne paskutine. Reiks anksciau ar veliau kesti voztuva. Bet baisiausia jau praeity
Noreciau ta laika ligonionej pamirsti kaip baisu sapna... Linkiu visoms mamytems stiprybes ir tikejimo. Vaikuciu kardiochirurgus turim superinius. ACIU jiems begalinis.