Širdukai - vaikai, turintys širdies ydas

ir kas cia tokio, kad negirdejo? jei nera ydos, uzesys gali buti funkcinis, t.y. anksciau nebuvo, o veliau augant atsirado(stovyklos daktaras ji ir isgirdo, o kadangi jis taip greit nepraeina, tai isgirdo ir kiti)

is esmes, kad nieko tokio, galejo pasakyti tik tuomet, jei padare sirdies echoskopija, jeigu nedare, tai yra tikimybe, kad gali buti kazkas tokio jei neramina, tai kodel buvote tik karta?

Oj, ne visą istoriją parašiau, tai negražiai nuskambėjo
Vaikui buvo viskas ok, jautėsi puikiai, bet mums reikėjo šviežio išrašo apie širdelės sveikatos būklę, o kadangi tai vienintelė mūsų kardiologė, pas nieką kitą nesilankom, o ir nereik (taip pati gyd sakė). Tai kadangi reikėjo dokumento, teko atvažiuot pora mėn anksčiau. Aišku, gydytoja buvo perspėta dėl to, kad atvažiuojam dokumento. Bet, akivaizdžiai, jai tai nepatiko. Aišku, gydytojas irgi žmogus, matyt, tiesiog nepataikėm ant geros nuotaikos ir tiek, o ir darbų gi ji visad milijonus turi, negali pykti. Bet daugiau "anksčiau" nevažiuočiau, kad ir kaip reiktų
Nekalbu apie situaciją, kai vaiko būklė blogėja





Oj ne, ne visas bėdas pamato per 20sav echo Teoriškai taip, tiesa, yda tuo metu JAU yra, bet, pamatyt jas tikrai ne visas galima Tuo labiau širdies ydų nepamato ginekologai. Jie nelabai moka širdį tikrint, patikrina ar yra visos kameros ir viskas. Genetikai pasakojo, kad juos jau moko po truputį smulkiau širdutes apžiūrėt, o eilinių ginių tikrai ne. Todėl tikėtis, kad per 20sav echo pamatys ydas paprastas ginekologas beveik be šansų Kartais net gimus vaikui net eilinis kardiologas "nepamato" ydos, reikia profesionalaus kardiologo-echoskopuotojo konsultacijos. Tai tikėtis, kad pastebės nėštumo metu...

Aplaidumas, mano galva, tada, kai vaikas gimsta, kai ūžesys jau būna, o niekas nekreipia dėmesio, suranda kokią ovalią angą atvirą, kas paros vaikui normalu, nurašo viską ant jos ir paleidžia namo normaliai vaiko nepatikrinę... Gerai jei vaikas nepirmas šeimoj ir mama supras, kad kažkas vaikui ne taip yra, o jei pirmas, tai galvos, kad "šiaip verkia" ir viskas, kai kurios ydos juk pasireiškia stipriai po savaitės ir pan, liūdnai viskas gali baigtis...

Mūsų istorija tokia, kad gulint Santarų išnešiotų naujagimių skyriui (perkėlus iš reanimacijos) naujagimis verkė be sustojimo ne pirma para, spalva odos buvo balta/pilka, vėmė fontanais, tampė traukuliai ir pan., o medikai sakydavo - durna pirmakartė motina nemoka vaiko nuramint, tai ir rėkia. Nieko, neikit niekas, nežiūrėkit, tegul mokosi motina su vaiku elgtis. Atėjus budinti gydytoja, kurią sesutė iškviesdavo, pasakydavo, kad "nė vienas neapsiverkęs ir neapsivėmęs neužaugo", į vaiką net nepažiūrėdavo... Aparatukas kur širdies dūžius ir deguonies saturaciją matuoja, jau neprisimenu kaip vadinas, kaukė be sustojimo.... Dėkoju Dievui ir jaunai gydytojai rezidentei, kuri pirma atkreipė dėmesį į tai ką pasakojau, kaip vaikas elgiasi ir pan, tada vaikas per kelias min atsidūrė reanimacijoj, o iš ten ir kardiochirurginiam. Jei ne ta rezidentė, kaip reanimacijos gydytoja pasakė, vaikas ryto jau nebūtų sulaukęs...
Tada iš streso ir baimės nesusigaudžiau situacijoj... neturėjau ir jėgų eit skųstis. Dabar elgčiausi kitaip.

Mums buvo praktiškai identiška situacija, kurią Jūs aprašėte. Tik vaikas ne verkė ištisai, o atvirkščiai per daug ramus buvo, nes dėl ydos neturėjo paprasčiausiai jėgų verkti ir prašyti maisto. Ir jei tai būtų mano pirmas vaikas, aš nebūčiau įtarusi nieko blogo ir tikrai nebūčiau savo nuožiūra nuvežusi jo į Santariškes pas kardiologus

siaubas manoji kai nerami palikdavo, tai vis atėjusios seselės - oj, pilvuką tikriausiai skauda, dujos kaupiasi... reikia dujas nuleisti...... kiek esu koliojusis, kad žiūrėkit širdutę - juk vaikas su širdies yda, tos vis tiek savo varydavo dėl dujų

Laba diena,
Ką tik sužinojom, kad dukra (greit 7 metai bus) su širdies yda. Turim siuntimą į Santariškes, siuntime parašyta mažas AAL. Nenugąsdino labai baisiai kardiologė, bet vis tiek kažkaip liūdna. Nuo gimimo buvo stebima dėl tos skylutės (kita gyd. stebėjo), bet berods apie 3 metus pasakė, kad viskas ok, susitvarkė. O dabar prieš mokyklą einam visus gydytojus ir va tau kad nori... O ir Santariškėse laukti iki gegužės 22 d. Nelabai ramu...
Tuo pačiu užrašėm ir brolį pas kardiologę poliklinikoj, jis irgi stebimas buvo dėl ūžesio, tik senokai tikrintas.
Kažkaip ana gydytoja nesureikšmino, tai ir nepergyvenom, sakė daug kam taip būna. O va kita gyd. jau būtinai siunčia konsultuotis, nes sakė šiais laikais visiems daro operacijas, kad vėliau nebūtų bėdų.

Nu sesutės jokios galios neturi, ant jų pykt neina, nu ką gali tuo gelbėja O kur kai kurie gydytojai žiūri?
Ai, neišsemiama tema čia...




Oj, tai iki gegužės 22d tik pora gerų mėnesių ir viskas Jei vaikas gerai jaučias, tai tikrai galit tiek palaukt. Aišku, neramumo ant dūšios tai nenuims. O va po konsultacijos bus jau aišku ką darys/nedarys ir taps ramiau. Linkiu lengvo laukimo

O as cia nevisai i tema noriu pasisakyti, bet ar matete, kad gydytoja Rita Sudikiene ir kardiochirurgas Virgilijus Tarutis kartu su gydytojais Kalinausku ir Ruscinsku (jei tiksliai pamenu pavardes) buvo apdovanoti Lietuvos garbe?

As isoriskai nesu emocionali, bet jau taip verkiau, taip verkiau. Manau, kad visi teveliai susidure su siais puikiais gydytojais, mane supras

P.s. atsiprasau, jei kartojuos

As taip pat apsiverkiau. Sugraudino tikrai iki sirdies gelmiu

Neraudojau, bet asara isspaudziau

Mačiau ir aš. Ir labai džiugu, kad LT yra medikų, kurie ne tik darbą dirba, bet ir naujovėmis domisi, mokslu.

Sveikos
Nezinau ar dar prisimenate seniai berasiau cia,vis paskaitineju.... gruodi su mazyliu savo 3 m gulejom santariskes del miokardito. Taigi dabar jau bent kazkiek atsigavau po patirto streso tai galiu pasipasakoti taigi pasekoje viso gydimo turim diagnoze diletacine kardiomopatija, letinis sirdies nepakankamus , 2-3 funkcine klase. taigi vaistus ir toliau geriam saujom vazinejam kas menesi tirtis, kolkas jokiu prognoziu neduoda, o kiek susipazinau su liga tai ju ir nera liepa planuojamas magnetinis rezonansas va tada jau tiksliai zinos kas ir kaip.... dabar isvis neramu padidino mums karvediloli uzpraeita savaite, jau buvo atsigaves labai, o dabar pastebejau kad daug greiciau pavargsta ir gulineja, plius kas man kelia didziuli nerima krutinkaulis truputi idubo, ne visas bet ties viduriu tikrai jauciasi kad padubes ir matosi.tai sakau gal ryt lekt su juo pas kardiologus kad paziureti... tiesiog asaru pakalne ir tiek. kaip jus istveriat neisivaziduoju

imk
Nu tas "ištveriat", matyt, kiekvienai mamai skirtingai... Mane kažkaip labai sukrėtė kitų širdukų istorijos ir jų mamų stiprybė. Kitiems daug baisiau, o tėvai laikosi stipriai, todėl tokių pavyzdžių pamačius nebegali sau leisti "išskysti". Ir man itin įstrigo (gulint kardiochirurginiam) vienos mamos, kuri augina didesnį širduką pasakyti žodžiai. Tos mamos net nepamenu, nes tada iš to nerimo ir patirto šoko nelabai gaudžiausi kas vyksta... Taigi, ji pasakė, kad širdies ligos nėra blogiausia kas gali nutikti, yra daug daugiau ir baisesnių ligų, kurios tikrai yra nelaimė, o mūsų širdukus gali gydyt, operuot, jie vaikšto, protingi, todėl mes turim džiaugtis, nes būna daug blogiau. Tai va aš taip ir galvoju. Kitiems blogiau, todėl neturiu teisės išskysti. Aišku, būna, kad pažliumbi posmelį, bet paskui vėl kažkaip eini pirmyn