Turbo mamų klubas Nr. 40 (+/- 33),

Kaip tik norėjau rašyti apie studentus. Aš stengiuosi viską mokyti per praktiką, nes tiksliai žinau, kad teorijos jie neprisimins. Tačiau SMK teko duoti ir teoriją mokytis. Tai ką galiu pasakyti, tų kas suprato temas ir sugebėjo savais žodžiais atpasakoti iš kurso buvo du vaikinai. Merginos daugiausia mokėsi atmintinai ir visiškai nesuprato apie ką kalba eina. Pažymius grus gavo ir tie ir tie. Galiu pasakyti, kad protingesni iš tiesų žymiai blogiau mokosi, nes jiems yra tiesiog neįdomu, jiems nėra poreikio mokytis jie ir taip žino. Aš tuos labiausiai vertinu, nes žinau kad jei juos sudominti, jie bus geri specialistai. Bet kad juos sudomintum reik per galvą verstis. Pakęsti negaliu "pirmūnių" kurios mokosi dešimtukais, nes lenda dėstytojui į šikną, viską mokosi atmintinai ir esi priverstas rašyti gerą pažymį (negi gaila). Jos ir darbe bus pažangios darbuotojos, tvarkingos ir pan. bet nieko gyvenime gero nesukurs, bus pilka masė ir tiek.
Aš dėl mokymo kažkaip globaliau žiūriu. Va pvz. buvo eglutė vaikams. Ir iš karto galėjau pasakyti, kuris vaikas iš darželio. Atsistoja išpyškina tradicinį eilėraštuką ir net gestus kai kuriuos padaro, kuriuos išmokė. O pvz. Gruodė atsisėdo seneliui ant kelių ir tą pačią minutę sukūrė dainelę apie drugelį. Kai ji piešia niekad kokia saulė nėra geltona, nes niekas nebado pirštu, kad saulė turi būti geltona. Todėl kūryba liejasi laisvai. Žodžiu jokių standartų. Darželyje pas juos taip pat standartų tų nėra. Man visiškai nesvarbu kaip vaikas mokosi, man svarbu kad jis būtų kūrėjas, nesvarbu kokios srities, bet tas kas gali pakeisti pasaulį, kas gali pasukti jį kita linkme. Vaikai ateina nauji, iš kitų visai matavimų, kol jie nesugadinti, kol mes jų nepriverčiam tapti tokias kaip mes, jie gali labai daug. O po to jie užsidaro ir tampa mums pavaldžiai robotais. Aš esu už kitokią ateitį, kuria nuoširdžiai tikiu. Tikiu, kad pasaulis gali pasikeisti, dėka naujųjų vaikų, bet reik juos išsaugoti ir apsaugoti nuo tos įtakos kuri brukama ant kiekvieno kampo.
Papildyta:
Beje tarybiniais laikais visi pirmūnai buvo "padaryti". Na negali žmogus visko mokėti. Tiesiog jei grėsė pvz. vienas ar du ketvertai, pažymį pakeldavo. Nors va nesenai radau savo tėvo brandos atestatą ir nustebau. Visi vat ir svarstom, kas jau tokio turėjo atsitikti, kad už muziką 4 išvedė.

noriu išbučiuoti tave už šituos žodžius. Nors mokytojo darbo sudėtingumą įvertinti gali tik juo pabuvęs, nes mūsų tautoje visi yra krepšinio treneriai, visi gydytojai ir visi žino, kaip mokyti.

Vakar paskaitinėjau pradinio ugdymo programas ir man akyse dėliojasi veikla po veiklos, - jose daug yra gerų dalykų, siūlymų paremti praktine veikla, betgi didžioji dalis mokytojų yra "atbukę", pavargę bumbekliai, tebevažiuojantys "teorija" ir akademinėmis žiniomis, nors bet kurioje grandyje vertinant mokinius tik apie 20-30 procentų vertina žinias ir supratimą, visa kita yra taikymas ir problemų sprendimas, tai ar galima išlaikyti gerai brandos egzaminus, jeigu mokytojas moko tik žinių, o ne ugdo gebėjimus, arba klasėje vykdomos veiklos tik dėl veiklų, o ne parenkamos tikslingai vienam ar kitam gebėjimui ugdyti. Dažnai mokytojas net nežino mokinio mokymosi stiliaus... ai...
Iš dalies: vaikai nemotyvuoti, atsineša jau iš namų konfliktinį užtaisą, klasėje išsilieja, juos sunku sudominti, ilgą laiką išlaikyti dėmesį.... iš kitos pusės mokytojo atlyginimas nėra mažiausias ant LT, o ir jis pats nelabai įdeda pastangas sumažinti prarają tarp vaiko ir savo kvailo įsikabinimo į programą...


Papildyta:

atsiprašau, kad ištraukiau vieną sakinį iš tavo konteksto. tačiau norėčiau paprieštarauti: žinos yra reikalingos. Tu už ilgesnį kelią, kelią aplinkui, kad vaikas pats sau iš naujo turi susikurti dviratį... o aš už tai, kad jis gautų tą dviratį gatavą, bet važiuotų savo keliu: per gūdų mišką ar gaiviu pajūriu.

ir čia ginčysiuosi: buvau pirmūnė, niekas manęs nedarė, iki sidabro vos pritrūkau. Dalyvaudavau matematikų olimpiadose (antra, trečia vieta) ir skaitovų konkursuose - čia tik pirmos Man vienodai smagu buvo mokytis fizikos kaip ir istorijos. Nepamenu, kad kažkuris dalykas būtų kančia ir tamsus miškas. Tačiau aš nemokėjau nei vieno dalyko "giliai" nes buvau gabi tinginė.

"Pirmūnas" tai tas kuris turi vien penketus, jei pritrūko iki sidabro, vadinasi buvo ir ketvertas, o tai jau ne pirmūnas pagal tarybinius laikus.

Aš ne apie aplinkelius kalbu, o apie naujus kelius, absoliučiai naujus, net nepanašius į buvusius.Vaikai tai gali, jie kitokie savo prigimtimi. Ir aš matau, kaip tas kitoks vaikas, papuolęs į tam tikrą aplinką pradeda keistis ne į gerąją pusę.
Jau tikrai rašiau apie tai, kaip vienas Mokytojas mums kalė į galvą, neturėkit trumpų planų, visada galvokit ką veiksit po 5000 metų, o ką po 10 000? Kai apie tai susimąstai, tai visi dviračiai nueina į antrą, o gal net dešimtą planą. Kai suvoki save ne tik kaip kūną, bet kaip dvasią daug kas pasikeičia. Mokslai yra viena, bet jei per juos žmogus praranda save, tai gali ir gyvenimo neužtekti vėl susigrąžinti.

Tiesa dar, mokykloje mokiausi labai blogai, jei ir mokiausi tai tik tuos dalykus, kurie man buvo įdomūs. Tų žinių, kurių nesimokiau man niekada gyvenime ir neprireikė. Iš mokyklos kurso man pilnai būtų užtekę ir pirmųjų klasių, kad galėčiau būti ten, kur dabar esu ir dirbti tai, ką dabar dirbu. Visas kitas žinias, kurias dabar plačiai naudoju gavau iš visur, bet tik ne iš mokyklos. Ir niekas gyvenime manęs nėra paklausęs kaip gi tu mokeisi. Matyt, tai yra visai nesvarbu.
Papildyta:
Dar va turėjom vieną studentę (praradom, išvažiavo į užsienį dirbti:( ) pirmame kurse. Pati fainiausia buvo, ta kuri mąstanti. Tai pasakojo kad mokyklas kaip kojines keisdavo. Kad mokėsi dvejetais ir vienetais. Bet paskutinėje klasėje susiėmė ir valstybinius puikiai išsilaikė. Ir baigė VDU menotyrą, o dabar pas mus atėjo mokytis, tai kas prie širdies jai. Su tokias studentais įdomiausia dirbti, jie žino ko nori.

O as grizciau vis tik prie programu. Kol Ismincius grojo pavarciau knygyne vyresniu klasiu pratybas ir vadovelius.

Taip, nuo mokytojo labai daug kas priklauso. Bet tikrai neviskas.
Vartant tuos vadovelius susidare ispudis, kad musu mokyklu programos skirtos tam kad is mokyklos isleisti jau gatava profesura ir iskart visu sryciu.
Kyla klausimas, kam taip gyliai kapstyti? Kam moksleiviui, kuris apskritai dar nezino ko is gyvenymo nori, kimsti zinias universitetinio lygio?
Ar nederetu sutelkti demesi i elementaresnius ir universalesnius dalykus.
Kam gimnazistui universitetinis kursas mikrobiologijos? Ar jie visi busimi biologai?
Arba aukstosiosios matematikos kursas?
Va, ir Flesi, paantrino, jog su filologiniu issilavinimu egzamino neislaikytu? Retorinis klausimas ko vertas toks lygis, kai moksleivis nesurezgia suprantamai minties ir zodyje is penkiu raidziu padaro kelias klaidas? Ismoksta kruva formuliu, bet nemoka jomis naudotis? Defirincijuoja sudetingiausias isvestines bet nesugeba pasiskaiciuoti kiek reikia kvadratu plyteliu issiklijuoti virtuve? O procentai - ko ne dydziausiai gvenymo siaubas.
Dievazi, absurdo teatras.

Aplinkeliu tema. Prisiminiau apie Isminciaus isglvota buda atimti dvizenklius skaicius. Man tokia sistema net i galva nesove. Ir pati net nebuciau sugalvojusi. Kas keisciausia - skamba absurdiskai, bet rezultatas - teisingas.

Ar tai neparodo, kad tai kas popiuriuje su realybe ryskiai prasilenkia.
Popierius taip ir lieka popieriumi. Ir daug kas daroma del "popieriaus". Isiminciu yra. Galima pasidziaugti. Tik tas dziaugsmas toks per asaras. Nes realybeje tai toks mizeris.....
O gyventi reikia cia ir dabar. Ir ne popiuriuje

1. Matai, kad tai ne tas pats
2. taip, bet jis rašys literatūrinį rašinį... kas yra labai reikalinga praktikoje, nes žmonės gyvenime kasdien turi rašyti literatūrinius rašinius - atsiprašau už sarkazmą. Lietuvių brandos egzamino programą kūrė kelios fanatikės, nors šiaip aš jas gerbiu, o bet tačiau ....
3. Tiesa, galim piktintis iki pažaliavimo, bet švietimo sistemos mums nepakeist ... kažkoks visuotinis tautos bukėjimas pašalpų tautą gi lengviau valdyt, kam reikia mąstančių žmonių.
Papildyta:

matai tas popierius yra įrankis mokytojui, jis savaime neveikia. Ir niekas nesukontroliuos asmeninės mokytojo sąžinės. palyginimui: puodas, kuris pats verda. Gi negali pasakyti, kad puodas blogas, jeigu šeimininkė prisvilino troškinį, ane?

1. Tuomet kam apskritai reikalingas tas vadovelis?
Lai mokykla superka visus esamus isleistus vadovelius ir vaikai jais lai naudojasi kaip papildoma priemone bibliotekoje, kai per fakultatyva. Ir kodel tevai ipareigoti juos pirkti? (aisku nevisus)

2. as ne apie rasini. Kaip tik tu rasiniu dabar vaikai raso maziausiai.
As turejau omeny, kaip gyliai iki kokio "lygio" reiktu kapstyti mokslus mokykloje?
Jei perkeliam i ja universitetini lygi, tai kam apskritai pastarieji reikalingi? Be to universitete gyliai studijuoja konkrecia krypti (+/-), o mokykloje: tiksliuosius, fundamentaliuosius, humanitarinius.
Ir niekam nera paslaptis, kad daznas mokytojas isivaizduoja ir reikalauja is savo dalyko kaip is pacio svarbiausio, pacio paciausio.

3. Matomai, cia ir yra suo pakastas

4. Jeigu irankis man nera patogus as ji arba patobulinu arba ismetu pakeisdama kitu

Pameni plepaluose mano postą apie profesorės pasakytus žodžius? Tą patį parašei ir tu. Ir ką galvoti? Kad tai nesąmonė? Ar visgi tai daroma specialiai

Aš tai už tai, kad mokykloje duotu tik pagrindus. Ir kuo anksčiau pamatytų vaiko gabumus, kur link jis linksta, kas jam įdomu. Tuomet nereiks gyvenime blaškytis. Aš dar iki mokyklos žinojau kuo noriu būti ir nebuvo jokių blaškymųsi. Ir dabar tikrai žinau, kad darau tai kas man tikrai patinka, ką mėgstu ir kas man sekasi daryti. Ir visi vaikai ateina su savo misija, kuo anksčiau ją pamatai, tuo lengviau ją pasiekti. Ir mokyklos esmė turėtų būti atrasti žmogaus vidinį potencialą. Ir tai daro humanistinė pedagogika.
Pasaulyje yra n žmonių, kurie nelankė mokyklos, o iš karto stojo į universitetą. Pvz. benamis iš Korėjos, nuo į metų gyvenęs gatvėje ir viešuosiuose tualetuose. Universitetas jam pirmoji mokymo įstaiga. Arba vokietė, kur su tėvais etnologais gyveno Faju gentyje ir ten jokios mokyklos nebuvo. Mokė ją tėvai. O kai užaugo grįžo į Vokietiją ir įstojo į universitetą. Tokių pav. pilna. Mokyklos tikrai galima išvengti ir dėl to nei kiek nenukentėti. Tai tik sugalvotos taisyklės, kurios anksčiau ar vėliau sugrius, nes jos nebeveiksmingos, nebeveikiančios, morališkai pasenusios.

Aš anksčiau labai priešindavausi naujovėms. Dirbau reklamoje kai pasirodė pirmosios dizaino programos. Visi kalbėjom, oi ne, čia netikra, vat rankų darbas tai... Tačiau vis vien atsisėdau prie kompo ir dirbu iki šiol. Tas pats buvo ir su skaitmeniniu fotoaparatu. Visi šaukė, kad ne, vat juostelė tai... Ir visi sėkmingai pakeitė savo fotikus į skaitmeninius.
Taip ir su mokymo sistema, ji paseno, ji baisi, bet visi šaukia ne, kas bus jei vaikas neis į mokyklą. O bus iš tiesų labai gerai, ir tikiu kad taip bus. Kad mokykla pasikeis, tik gaila, kad į Lietuvą visi pokyčiai užsuka paskiausiai. Visur jau yra, o pas mus dar tyku ramu.

tai va. Puodas yra - programa, ingridientai - vadovėliai ir pratybos bei kitos priemonės , o virėjas - mokytojas Kad būtų skani sriuba, turi būti sistema, ane? Vien gero puodo negana - blogas virėjas gali sugadinti ir geriausius produktus.... ir atvirkščiai - geras virėjas (pvz Jolanka) - sumakalios tooookį troškinuką, kad pirštukus apsikramtysi


nea, neskaičiau - papasakok.

Labai idomius mokymo principus siuloprofesorius muzikologas (smuikininkas) Kazinikinas.
Kaip tik sindien skaiciau jo siuloma sistema. Man ji pasirode begalo idomi.
Priskirciau prie tos pacios humanistines pedagokos. Nors jis ivardines ja truputi kitaip.

Ech....Nebent mano anukams atiteks toks dziaugsmas.

O kol kas, belieka paciai "vargti"

Na, bet egzaminatoriamas reiks pateikti troskini?! Blynai ar sriuba jiems netiks