Bet vistiek kam labai norisi laiko atsiranda... aš vistiek einu pasportuoti... vistiek paskaitau knygą...
Kaip kitos gyvenat? Kaip save palepinat?... Kas gi kitas jei ne mes pačios turime ir savimi pasirūpinti
Aha rūpesčių su rudeniu padaugėja... reikia priprast prie to tempo vėl...
Bet vistiek kam labai norisi laiko atsiranda... aš vistiek einu pasportuoti... vistiek paskaitau knygą...
Kaip kitos gyvenat? Kaip save palepinat?... Kas gi kitas jei ne mes pačios turime ir savimi pasirūpinti
Bet vistiek kam labai norisi laiko atsiranda... aš vistiek einu pasportuoti... vistiek paskaitau knygą...
Kaip kitos gyvenat? Kaip save palepinat?... Kas gi kitas jei ne mes pačios turime ir savimi pasirūpinti
Kartais tiesiog guliu lovoj ir stebiu pro langą šnarančius medžius. Man didžiausias pasilepinimas, jei aš sugebu juos išgirsti... 
Nenoriu sportuoti, noriu bent retsykiais pabūti tyloj.
Nenoriu sportuoti, noriu bent retsykiais pabūti tyloj.
Sveikos,
nemačiau seniai, nebuvau vasarą susitikus, tai pasiilgau jau labai... Gal atnaujinam verslo pietus?
Aš šiemet daug keliauju. Daug džiuginančių atradimų savy pačioje atnešė vasaros kelionė į kalnus, kai supratau, kad dar galiu eiti ir lipti kartu su gerokai jaunesniais, ir kad nebejaučiu tos kaustančios baimės kuri kalnuose jau trukdė ir kuri buvo atsiradusi gimus vaikams - tas sustiprėjęs savisaugos instinktas buvo toks stiprus, kad užgoždavo kelionės, ypač kažkiek pavojingesnės, džiaugsmą. Dabar pajutau, kad tas lengvumo jausmas grįžta. Matyt, vaikai užaugo, ir instinktai, pririšantys stipriais ryšiais prie žemės, darantys sėslia ir ramia būtybe, silpsta:) O be to, pirmą kartą po ilgo laiko keliavau be vaikų, ir su malonumu jutau, kaip gera kasdien krautis tik savo (o ne penkių asmenų) daiktus, nesirūpinti ar visi pavalgę nesušalę nepavargę ir laimingi... Žodžiu, patyriau malonumą būti egoiste:) Nuostabus jausmas! Na, o prieš porą dienų grįžome iš kitos kelionės, kur buvome visi 5 - tad dabar jaučiuosi rami, atidavusi skolą už savo egoistišką vasarą Bet jau žinau, kad kitą vasarą vėl keliausiu viena - be vyro ir vaikų
nemačiau seniai, nebuvau vasarą susitikus, tai pasiilgau jau labai... Gal atnaujinam verslo pietus?
Aš šiemet daug keliauju. Daug džiuginančių atradimų savy pačioje atnešė vasaros kelionė į kalnus, kai supratau, kad dar galiu eiti ir lipti kartu su gerokai jaunesniais, ir kad nebejaučiu tos kaustančios baimės kuri kalnuose jau trukdė ir kuri buvo atsiradusi gimus vaikams - tas sustiprėjęs savisaugos instinktas buvo toks stiprus, kad užgoždavo kelionės, ypač kažkiek pavojingesnės, džiaugsmą. Dabar pajutau, kad tas lengvumo jausmas grįžta. Matyt, vaikai užaugo, ir instinktai, pririšantys stipriais ryšiais prie žemės, darantys sėslia ir ramia būtybe, silpsta:) O be to, pirmą kartą po ilgo laiko keliavau be vaikų, ir su malonumu jutau, kaip gera kasdien krautis tik savo (o ne penkių asmenų) daiktus, nesirūpinti ar visi pavalgę nesušalę nepavargę ir laimingi... Žodžiu, patyriau malonumą būti egoiste:) Nuostabus jausmas! Na, o prieš porą dienų grįžome iš kitos kelionės, kur buvome visi 5 - tad dabar jaučiuosi rami, atidavusi skolą už savo egoistišką vasarą
Bet jau žinau, kad kitą vasarą vėl keliausiu viena - be vyro ir vaikų
QUOTE(Hana @ 2013 10 11, 21:40)
Sveikos,
nemačiau seniai, nebuvau vasarą susitikus, tai pasiilgau jau labai... Gal atnaujinam verslo pietus?
Aš šiemet daug keliauju. Daug džiuginančių atradimų savy pačioje atnešė vasaros kelionė į kalnus, kai supratau, kad dar galiu eiti ir lipti kartu su gerokai jaunesniais, ir kad nebejaučiu tos kaustančios baimės kuri kalnuose jau trukdė ir kuri buvo atsiradusi gimus vaikams - tas sustiprėjęs savisaugos instinktas buvo toks stiprus, kad užgoždavo kelionės, ypač kažkiek pavojingesnės, džiaugsmą. Dabar pajutau, kad tas lengvumo jausmas grįžta. Matyt, vaikai užaugo, ir instinktai, pririšantys stipriais ryšiais prie žemės, darantys sėslia ir ramia būtybe, silpsta:) O be to, pirmą kartą po ilgo laiko keliavau be vaikų, ir su malonumu jutau, kaip gera kasdien krautis tik savo (o ne penkių asmenų) daiktus, nesirūpinti ar visi pavalgę nesušalę nepavargę ir laimingi... Žodžiu, patyriau malonumą būti egoiste:) Nuostabus jausmas! Na, o prieš porą dienų grįžome iš kitos kelionės, kur buvome visi 5 - tad dabar jaučiuosi rami, atidavusi skolą už savo egoistišką vasarą Bet jau žinau, kad kitą vasarą vėl keliausiu viena - be vyro ir vaikų
nemačiau seniai, nebuvau vasarą susitikus, tai pasiilgau jau labai... Gal atnaujinam verslo pietus?
Aš šiemet daug keliauju. Daug džiuginančių atradimų savy pačioje atnešė vasaros kelionė į kalnus, kai supratau, kad dar galiu eiti ir lipti kartu su gerokai jaunesniais, ir kad nebejaučiu tos kaustančios baimės kuri kalnuose jau trukdė ir kuri buvo atsiradusi gimus vaikams - tas sustiprėjęs savisaugos instinktas buvo toks stiprus, kad užgoždavo kelionės, ypač kažkiek pavojingesnės, džiaugsmą. Dabar pajutau, kad tas lengvumo jausmas grįžta. Matyt, vaikai užaugo, ir instinktai, pririšantys stipriais ryšiais prie žemės, darantys sėslia ir ramia būtybe, silpsta:) O be to, pirmą kartą po ilgo laiko keliavau be vaikų, ir su malonumu jutau, kaip gera kasdien krautis tik savo (o ne penkių asmenų) daiktus, nesirūpinti ar visi pavalgę nesušalę nepavargę ir laimingi... Žodžiu, patyriau malonumą būti egoiste:) Nuostabus jausmas! Na, o prieš porą dienų grįžome iš kitos kelionės, kur buvome visi 5 - tad dabar jaučiuosi rami, atidavusi skolą už savo egoistišką vasarą
Bet jau žinau, kad kitą vasarą vėl keliausiu viena - be vyro ir vaikų Kaip smagu tave skaityti...
Kur buvai?... Ir kur planuoji keliauti kitais metais?
Miargai pas mane pasikeitimai... su vyru nebegyvenam kartu...
Aplinkui daug kam šokas... daug visokių komentarų...
Bet man taip ramu viduje... nu netikom mes...
QUOTE(raami @ 2013 10 16, 14:45)
Aplinkui daug kam šokas... daug visokių komentarų...
Bet man taip ramu viduje... nu netikom mes...
Ir mane nustebinai. Iš šalies priešingai atrodė. Bet aš visada už tai, kad kiekvienas turi teisę būti laimingas Hana, šaunuolė tu kaip visada
laba visoms 
vau...netikėta, bet kažkokia viena savo kūno lastele pajutau, kad suprantu tave, turbūt labai labai labai svarbi ta vidinė ramybė...
ir Hanos jausmą atostogaut be visų suprantu, bet... pas mane jis dar neatėjo
QUOTE(raami @ 2013 10 16, 14:45)
Miargai pas mane pasikeitimai...
vau...netikėta, bet kažkokia viena savo kūno lastele pajutau, kad suprantu tave, turbūt labai labai labai svarbi ta vidinė ramybė...
ir Hanos jausmą atostogaut be visų suprantu, bet... pas mane jis dar neatėjo
Sveikos,
seniai bebuvau cia - perskaicius Raami naujiena ir man vos ne sokas
Tikrai priesingai atrode, ir jei tokios poros skiriasi, tai ka galvot apie kitus...Nors ne visada pasirodo yra taip, kaip is salies atrodo...Gal daugelio seimu problema, kad mazai kalbame apie jausmus - buitis uzgozia viska - mazai pabuname kartu tik vienu du - darbas, namai, vaikai... vaikai uzaugs, darbas nepabegs, o jausmus reikia tikriausiai puoselet visa gyvenima...Labai suprantu tave Raami, gerai kad bent esi rami, labiausiai cia turbut nukencia vaikai....kaip jiems paaiskinti, ar supras, ar nesijaus kalti? Bet gyvenimas bega i prieki, esi dar jauna, laisva, nepriklausoma Turbo Mama Linkiu tau stiprybes, vidines ramybes ir polekio viska pradeti is naujo - gal tai tik i gera, labai labai kazka nauja
Hana, baisiai baltai tau pavydziu kelioniu, - is as svajoju kopti i kalnus, bet siuo metu daug vaikstom lygumomis ir nedideliais kalneliais - reikia buti fiziskai ir moraliskai tam pasiruosus
O as gyvenu pakankamai ramiai ir tuo labai dziaugiuosi darbe viskas tyku, ramu, susideliojo viskas tikriausiai taip, kaip siuo metu reikia - turiu pakankamai laisvo laiko, kuri skiriu tevams, seimai (pas mus dar siuo metu gyvena vidurinele su vyru 
) Nors ir pavargstu ir noretusi dar asmeniskai sau laisves, bet as tikiu kad tai kazkada turesiu - viskas savo laiku...
Man svarbiausia dabar - vidine ramybe
Darbu prasme tiesa kyla dar visokiausiu ideju, tik nezinau ar jau imtis - labai isvargina nauju dalyku kurimas, atima daug laiko, kurio ir taip visada truksta...Zodziu gyvenu ir laukiu zenklu is Auksciau
O susitikti labai noreciau - galim kada organizuotis kaip vasaros gale kokioje nors kavinukeje, savaitgali, kai atsals gal neleks visos i sodus ir kaimus
seniai bebuvau cia - perskaicius Raami naujiena ir man vos ne sokas
Tikrai priesingai atrode, ir jei tokios poros skiriasi, tai ka galvot apie kitus...Nors ne visada pasirodo yra taip, kaip is salies atrodo...Gal daugelio seimu problema, kad mazai kalbame apie jausmus - buitis uzgozia viska - mazai pabuname kartu tik vienu du - darbas, namai, vaikai... vaikai uzaugs, darbas nepabegs, o jausmus reikia tikriausiai puoselet visa gyvenima...Labai suprantu tave Raami, gerai kad bent esi rami, labiausiai cia turbut nukencia vaikai....kaip jiems paaiskinti, ar supras, ar nesijaus kalti? Bet gyvenimas bega i prieki, esi dar jauna, laisva, nepriklausoma Turbo Mama Linkiu tau stiprybes, vidines ramybes ir polekio viska pradeti is naujo - gal tai tik i gera, labai labai kazka nauja Hana, baisiai baltai tau pavydziu kelioniu, - is as svajoju kopti i kalnus, bet siuo metu daug vaikstom lygumomis ir nedideliais kalneliais - reikia buti fiziskai ir moraliskai tam pasiruosus
O as gyvenu pakankamai ramiai ir tuo labai dziaugiuosi
darbe viskas tyku, ramu, susideliojo viskas tikriausiai taip, kaip siuo metu reikia - turiu pakankamai laisvo laiko, kuri skiriu tevams, seimai (pas mus dar siuo metu gyvena vidurinele su vyru ) Nors ir pavargstu ir noretusi dar asmeniskai sau laisves, bet as tikiu kad tai kazkada turesiu - viskas savo laiku...Man svarbiausia dabar - vidine ramybe
Darbu prasme tiesa kyla dar visokiausiu ideju, tik nezinau ar jau imtis - labai isvargina nauju dalyku kurimas, atima daug laiko, kurio ir taip visada truksta...Zodziu gyvenu ir laukiu zenklu is Auksciau
O susitikti labai noreciau - galim kada organizuotis kaip vasaros gale kokioje nors kavinukeje, savaitgali, kai atsals gal neleks visos i sodus ir kaimus
Raami, tau Jei kada kojos trauks prie žemės, tegul jie kelia aukštyn. Negaliu sakyti, kad nustebau. Negaliu sakyti ir kad tikėjausi. Mes daugiau kalbėjomės apie save ir vaikus, kad iš kelių visos šeimos pamatymų susidarytume teisingą įvaizdį apie visą šeimą. Dėl to galiu tik padovanoti balionėlius tau - mielam žmogui, kurį mačiau, girdėjau (matyt reikėjo girdėti dar daugiau), su kuriuo ir toliau norisi susitikti ir kuriam linkiu tik šypsenos, giedros ir ramybės
O daugiau... Vasarą turėjau ilgas atostogas nuo gegužės pradžios iki liepos vidurio + dar šiek tiek rugpjūtį. Neskaičiuokit, ketvirto nepagimdžiau
Susilaužiau ranką ties petim, pasekmes srebiu iki šiol ir matyt dar ilgai srėbsiu. Po 6 savaičių imobilizacijos sąnarys sustingęs, rankos nepakeliu, o sąnario išjudinimas vyksta ilgai, per skausmą ir dažnai per ašaras. Užtat ne vieną dieną po tokios reabilitacijos norisi kam nors nukąsti galvą, nesvarbu, kad visai nekaltai (gerai, kad visus perspėjau manęs neužkabinti, nes tada aš nepakaltinama 
)
Prie tvartuko pusėj sklypo aplinką beveik sutvarkėm, liko pavasariui kelios lempos, dalis augalų ir žolės sėjimas. Žodžiu liko malonumas, o ne darbas Pamažu kraustysimės su įrenginėjimu vidun. Gerai, kad mūsų niekas neveja ir neskubina - krapštomės kiek galėdami ir norėdami. Aš ypatingai "kiek galėdama", nes su sulaužyta ranka tai visą vasarą reiškė NIEKO tik gerti kavą (ir prie kavos 
). Užtat iki soties mėgavausi vėlyva ryto kava verandoje, neskubėjimu, visais vasaros garsais, kvapais ir spalvomis bei tiesiog buvimu po saule Jei dar turit seną blogo linką, gali pasidairyti ten, tik naujausios nuotraukos ten vis dar nesudėtos - nėra įkvėpimo ir noro. Kitą vasarą, kai bus žolė, tvartukas vėl atidarys duris norinčioms užsukti. Tik vat kuriuo keliu privažiuoti bent jau šiuo momentu sunku nusakyti, nes pagrindiniame kelyje didžiąją dalį laiko vis dar vyksta remonto darbai.
Paukštukas lanko Liepaites ir labai patenkinta. Iš darželio išsikraustė į mokyklos priešmokyklinukų grupę. Skaityt tingi ir mokytis nenori, nors raides pažįsta visas. Ąžuoliukas gastroliuoja: Norvegija, Suomija, dabar laukia Belgija + Liuksemburgas. Įskaičiuojant šeimyninį ilgą savaitgalį Kopenhagoj metai išties derlingi kelionėmis. Didžioji - studentė. Labai sėkmingai išlaikyta abitūra, su visais aplodismentais atsiimtas atestatas, ypač smagios (tėvams irgi) išleistuvės, įstojusi į praktiškai visas vietas, kur stojo (tiek Lietuvoj, tiek užsieny) galiausiai kremta mokslus Lietuvoj. Patenkinta. O toliau sesija parodys.
Daugiau naujienų? Nežinau... Dirbu, darbo kaip kada (daug arba labai daug)... Prastu oru nesiskundžiu... Kartais ne Lietuvoj, kuo atsigavusi po projekto ir ilgo nebuvimo namie vėl labai džiaugiuosi... Vakarais užsiimu krapštymais, galva pilna projektų ir idėjų, o para kaip ir anksčiau vis dar tik 24 valandos ... Čia gi nieko naujo
Jei kada kojos trauks prie žemės, tegul jie kelia aukštyn. Negaliu sakyti, kad nustebau. Negaliu sakyti ir kad tikėjausi. Mes daugiau kalbėjomės apie save ir vaikus, kad iš kelių visos šeimos pamatymų susidarytume teisingą įvaizdį apie visą šeimą. Dėl to galiu tik padovanoti balionėlius tau - mielam žmogui, kurį mačiau, girdėjau (matyt reikėjo girdėti dar daugiau), su kuriuo ir toliau norisi susitikti ir kuriam linkiu tik šypsenos, giedros ir ramybės O daugiau... Vasarą turėjau ilgas atostogas nuo gegužės pradžios iki liepos vidurio + dar šiek tiek rugpjūtį. Neskaičiuokit, ketvirto nepagimdžiau
Susilaužiau ranką ties petim, pasekmes srebiu iki šiol ir matyt dar ilgai srėbsiu. Po 6 savaičių imobilizacijos sąnarys sustingęs, rankos nepakeliu, o sąnario išjudinimas vyksta ilgai, per skausmą ir dažnai per ašaras. Užtat ne vieną dieną po tokios reabilitacijos norisi kam nors nukąsti galvą, nesvarbu, kad visai nekaltai (gerai, kad visus perspėjau manęs neužkabinti, nes tada aš nepakaltinama )Prie tvartuko pusėj sklypo aplinką beveik sutvarkėm, liko pavasariui kelios lempos, dalis augalų ir žolės sėjimas. Žodžiu liko malonumas, o ne darbas
Pamažu kraustysimės su įrenginėjimu vidun. Gerai, kad mūsų niekas neveja ir neskubina - krapštomės kiek galėdami ir norėdami. Aš ypatingai "kiek galėdama", nes su sulaužyta ranka tai visą vasarą reiškė NIEKO tik gerti kavą (ir prie kavos ). Užtat iki soties mėgavausi vėlyva ryto kava verandoje, neskubėjimu, visais vasaros garsais, kvapais ir spalvomis bei tiesiog buvimu po saule Jei dar turit seną blogo linką, gali pasidairyti ten, tik naujausios nuotraukos ten vis dar nesudėtos - nėra įkvėpimo ir noro. Kitą vasarą, kai bus žolė, tvartukas vėl atidarys duris norinčioms užsukti. Tik vat kuriuo keliu privažiuoti bent jau šiuo momentu sunku nusakyti, nes pagrindiniame kelyje didžiąją dalį laiko vis dar vyksta remonto darbai.Paukštukas lanko Liepaites ir labai patenkinta. Iš darželio išsikraustė į mokyklos priešmokyklinukų grupę. Skaityt tingi ir mokytis nenori, nors raides pažįsta visas. Ąžuoliukas gastroliuoja: Norvegija, Suomija, dabar laukia Belgija + Liuksemburgas. Įskaičiuojant šeimyninį ilgą savaitgalį Kopenhagoj metai išties derlingi kelionėmis. Didžioji - studentė. Labai sėkmingai išlaikyta abitūra, su visais aplodismentais atsiimtas atestatas, ypač smagios (tėvams irgi
) išleistuvės, įstojusi į praktiškai visas vietas, kur stojo (tiek Lietuvoj, tiek užsieny) galiausiai kremta mokslus Lietuvoj. Patenkinta. O toliau sesija parodys.Daugiau naujienų? Nežinau... Dirbu, darbo kaip kada (daug arba labai daug
)... Prastu oru nesiskundžiu... Kartais ne Lietuvoj, kuo atsigavusi po projekto ir ilgo nebuvimo namie vėl labai džiaugiuosi... Vakarais užsiimu krapštymais, galva pilna projektų ir idėjų, o para kaip ir anksčiau vis dar tik 24 valandos ... Čia gi nieko naujo
Miargai.....
Nu kokios jus visos fainios... .. Supratimas... tai ko man taip reikėjo..
buvo sunku.. ne dėl to kad man sunku... dėlto kad aplinka slėgė... vertė jaustis kalta... kažkodėl visi geriau žino, ką reikėjo daryti.. kaip bus man sunku..
O man gera.. dar šiandien pagalvojau, kodėl ankščiau to nepadariau... tiesiog aplinkybės taipsusiklostė dabar...
Dabar visa reikaluose.. nusipirkau kitą mašiną...nusipirkau naują butą... dabar tik lieka įsirengti.. Senam jau pirmą dieną po skelbimo turėjau pirkėją... dar tik tikrinasi dėl banko paskolos.. labai daug visokių popierių tvarkymo turiu. Visas mano gyvenimas apsivertė per mėnesį...
Ir labai gera skaityti kaip jus gyvenate.
Brangios jus man labai...
Nu kokios jus visos fainios...
.. Supratimas... tai ko man taip reikėjo.. buvo sunku.. ne dėl to kad man sunku... dėlto kad aplinka slėgė... vertė jaustis kalta... kažkodėl visi geriau žino, ką reikėjo daryti.. kaip bus man sunku..
O man gera.. dar šiandien pagalvojau, kodėl ankščiau to nepadariau... tiesiog aplinkybės taipsusiklostė dabar...
Dabar visa reikaluose.. nusipirkau kitą mašiną...nusipirkau naują butą... dabar tik lieka įsirengti.. Senam jau pirmą dieną po skelbimo turėjau pirkėją... dar tik tikrinasi dėl banko paskolos.. labai daug visokių popierių tvarkymo turiu. Visas mano gyvenimas apsivertė per mėnesį...
Ir labai gera skaityti kaip jus gyvenate
.Brangios jus man labai...
QUOTE(brasta @ 2013 10 10, 15:25)
Kartais tiesiog guliu lovoj ir stebiu pro langą šnarančius medžius. Man didžiausias pasilepinimas, jei aš sugebu juos išgirsti... Nenoriu sportuoti, noriu bent retsykiais pabūti tyloj.
Nenoriu sportuoti, noriu bent retsykiais pabūti tyloj.Įlindau į temą, bet kažkodėl pirmiausiai akis užkliuvo už savo pačios rašytos žinutės. Matyt, pati prisikalbėjau
Esu tyloj, visą šią savaitę. Prieš tai 2 savaites praleidau ligoninėj, beveik tyloj. Sušlubavo mano vestibulinis. Dar, aišku, vieną savaitę pasieniais prašliaužiojau į darbą, ten jau iš kėdės beveik nepasikeldavau. Į artimų bendradarbių grasinimus mojau ranka, vis tikėdamasi, kad praeis Bet kai pamatė direktorė ir pasakė, kad tuoj pat kviečia greitąją, tai prisidaviau pati. Iš viso to pasidariau tam tikras išvadas ir atsirado daugiau meilės sau. Sekmadienį išskrendam savo įprastu maršrutu pailsėti, bet šįkart be vaikų, tik dviese
Dvi, labai džiaugiuosi tavo puikiais vaikais ir tavo optimizmu
Taip ir neatlėkėm iki jūsų jau ne tvartuko, o dvaro Papildyta:
raami, kaip sekasi naujakurystė? Ar butas tam pačiam mikrorajone?
QUOTE(brasta @ 2013 12 12, 19:55)
Sušlubavo mano vestibulinis. Iš viso to pasidariau tam tikras išvadas ir atsirado daugiau meilės sau. Sekmadienį išskrendam savo įprastu maršrutu pailsėti, bet šįkart be vaikų, tik dviese
Dvi, labai džiaugiuosi tavo puikiais vaikais ir tavo optimizmu Taip ir neatlėkėm iki jūsų jau ne tvartuko, o dvaro
Dvi, labai džiaugiuosi tavo puikiais vaikais ir tavo optimizmu
Taip ir neatlėkėm iki jūsų jau ne tvartuko, o dvaro Moteriške, laikykis
. Smagu, kad nors išvadas pasidarei Va ir medaus mėnesis atsirado , o tai vis būtum norėjus ir negalėjus Tvartukas/dvariukas niekur nedings. Atšils, atlėksit tada. Tikiuosi išvadas dar prisiminsi iki to laiko ir atlėkti laiko ir galimybių atsiras
QUOTE(Dvi @ 2013 12 13, 14:50)
Moteriške, laikykis . Smagu, kad nors išvadas pasidarei Va ir medaus mėnesis atsirado , o tai vis būtum norėjus ir negalėjus
Tvartukas/dvariukas niekur nedings. Atšils, atlėksit tada. Tikiuosi išvadas dar prisiminsi iki to laiko ir atlėkti laiko ir galimybių atsiras
. Smagu, kad nors išvadas pasidarei Va ir medaus mėnesis atsirado , o tai vis būtum norėjus ir negalėjus Tvartukas/dvariukas niekur nedings. Atšils, atlėksit tada. Tikiuosi išvadas dar prisiminsi iki to laiko ir atlėkti laiko ir galimybių atsiras
Ačiū, Dvi
Stengsiuosi vis pasikartoti tas išvadas Šiemet kaip niekad laukiu Kalėdų. Prieš pat jas grįžta mano sesė iš Afrikos (gi visą pusmetį ten praleido). Man jos labai labai trūko.
