Turbo mamų klubas Nr. 40 (+/- 33),

mielos mano, labas,
myliu jus.
Amarile, didelis Tau dėkui, kad paskambinai - būčiau pražiopsojus Įvykį... Būtinai dalyvausiu, nes labai labai pasiilgau.


Jūra, nuostabus Tavo klausimas. Aš jaučiuosi taip, kaip Hanulis ir kaip Dvi. Labai labai norėčiau. Man tai yra buvo ir bus nuostabus, grynas, atviras kaip nervas jausmas - lauktis, laikyti rankose mažą, iš tavęs atėjusį mažuliuką. Su didžiausiu pasimėgavimu nužvelgiu kiekvieną besilaukiančią, kiekvieną naujagimį.
Bet kartais (mintyse?) tenka tyliai prisipažinti, kad nebe 33...
O čia prisiminiau juoką: Kruopukas visiems visur sako, kad man 33 (nes aš taip sakau). Darželyje auklėtoja dvejoja - nu negali būti, kai sesė yra tokio amžiaus Kruopukas taip nuoširdžiai visa tai pasakoja...

aš noriu į jūsų kompaniją. Galiu?

labas, Paukšte. Pasiilgau Tavęs.
O man tie batai irgi kaip kokia relikvija. Pirkau juos kai laukiausi Kruopuko. Pasimatuot negalėjau, nes užtrauktuko nėra, aulas ilgas - pilvas susilenkt pasimatuot nebeleidžia. Brukau suprakaitavus. Bet galėjau nesimatavus pirkti - žinojau, kad tai - mano Batai. Jau padrožti. Bet kai jaučiuosi, kad nosis žemę aria, traukiu iš spintos ir galvą aukštyn keliu. Kaip koks afrozidiakas

nuostabu. jėga.
Raami, galėtum būti mano draugė jei nori - geriausia
man tinka tai, ką Tu kalbi.

Mergaitės, koks stebuklas, kad yra toks Turbo klubas. Jėga.

O čia nuoroda apie kiekvienos dienos rytinį ritualą - vakar žiūrėjau (kas supranta angliškai). Sakyčiau per ilgas, aš jį trumpinčiau. Bet juk kiekvienas mūsų pasiima tai, ko jam labiausiai reikia.
o čia dar didesnė dar didesnė jėga - tam reikia 1 minutės. O efektas...

Oi kaip mane pralinksminai . Ačiū tau

O aš galvojau tokiame amžiuje tokių pasiūlymų net nebūna

Čia kaip iš Mikės Pukuotuko serijos apie draugystę . Idedu dar tik neverstų minčių:

“We'll be Friends Forever, won't we, Pooh?' asked Piglet.
Even longer,' Pooh answered.”

“If ever there is tomorrow when we're not together... there is something you must always remember. You are braver than you believe, stronger than you seem, and smarter than you think. But the most important thing is, even if we're apart... I'll always be with you.”

Einu žiūrėti nuorodų

Tai picos šiandien? Maisto nereikia neštis?

Sveikos,

Feeling, aišku gali jungtis prie tų kelionių, ir Žuvėdra domėjosi, papasakosiu kai susitiksim

Dėl maisto - jūs atsineškit skystuosius gėrimus, kas ką norit, aš nupirksiu vaisių, tortą, ir išsikviesim picas, galvoju kokiai 19.00 val. 5 didelių gal užteks, vieną reikia turbūt vegetarišką, Narajanai (pinigėlius susimesim)

Tai lauksiu jūsų 17.30 val. Tik su Rava nepavyko susiekti, ar ji žino, neturiu jos tel....

Paskambinau Ravai ir pasakiau
Sakė pagalvos

Puiku, ačū Tau

Picos bus 18.30 val

Miargai, o kur ispudziai ir fotkes? Ar jus vis dar nepabaiget tusintis?

Eiiiiiiiiiii?????!!!!! Mergaites-karalaites!!!!!!! Kur susitikimo zodine ir vaizdine apzvalga?????

Savo ruoztu rekomenduoju pasiklausyti. Labai idomios izvalgos, paraleles, pastebejimai ir begalo gyva bei emocinga kalba.
Profesorius M.Kazinik`as (muzikas, pedagogas, profesorius, svedijos aukstosios biznio mokyklos destytojas, svietejas ir visuomenininkas)

I dalis: http://www.youtube.c...h?v=gU1KqwfTfyI

II dalis: http://www.youtube.c...h?v=sje_344wkvw

III dalis: http://www.youtube.c...h?v=eyHS3UyOKdQ

Na ir dar: http://www.youtube.c...h?v=0DWsVaSrUMA

Baigėm, nors baigti visai nesinorėjo Kaip visada buvo linksma, gera, malonu, miela ir mums, ir vaikams Vaikai jau tokie dičkiai, net nesitiki.
Nuoširdžiausia padėka amarilei už jaukią, šiltą tradicinę susitikimų vietą Ir visoms už gerai praleistą laiką.

Nu skūpiai, miargai, įspūdžių, skūpiai

Nu gal Narajana kada nuotraukų į albumą įmes. Buvo amarilee, Narajana, Feeling, raami, Hana, žuvėdra ir brasta su vaikais, o kai kas ir vyrais Vaikai siautėjo, Mikas vis vadovaut visiems bandė , o mamytės plepėjo plepėjo plepėjo šampanėlį ar sultis gurkšnodamos ir picom užsikąsdamos. Viską aptarėm, temos pačios įvairiausios, o vaikai gi jau savarankiški, ganyti nebereikia

Ačiū visoms atėjusioms, iš tikrųjų labai gražiai praleidom laiką, tik man pasijautė kažkoks nuovargis daugelio akyse....Gal aš pati pavargus, dėl to? Arba atvirkščiai - visos nurimusios, laimingos, patenkintos gyvenimu Paplepėjom kaip senos geros draugės, atrodo šimtą metų pažįstamos ir tik paskutinėmis naujienomis pasidalinome Taip ramu, gera širdyje
Tik norėtųsi susiburti šiltuoju metų laiku, gal net su nakvyne, palapinėm, kad galėtumėm išsišnekėti iš širdies tūkstančio žvaigždučių apsuptyje...O vaikai iš tikrųjų dideli, protingi (tuoj pas mus jiems neįdomu bus, per vaikiška ) Būtų gražu jei jie irgi susibendrautų ir lauktų susitikimų...(Urtė pasakė, kad vieno berniuko - (Hanos) ji nepažįsta...O vasarą kokia nors kelių dienų stovykla galėtų tapti tradicija


Papildyta:


Nuotraukų tikrai turėtų būti daug ir įdomių

Įkėliau nuotraukas iš meeto į mūsų albumuką, prašom kas nebuvo užsukti, na ir kas buvo taip pat
Joooo laiko buvo mažoka, aš tai visai nepajutau kaip laikas prabėgo.
Aš tai tikrai jaučiuosi labai pavargusi, nieko nenoriu, jokių kelionių, jokių renginių. Vienintelės mintys tik kaip išlaikyti šeimą, kai susimokėti mokesčius. Tačiau nežinau, bet tikrai jaučiu kažkokią vidinę pilnatvę. Tikrai man patinka mano amžius, nenorėčiau nei už ką būti jaunesnė. Kažkokia branda atėjusi ir man ji patinka. Tik fizinių jėgų tai trūksta be galo. Esu įnikusi į REN tv rodomas laidas, apie visokius anomalinius reiškinius ir pan. ir man nuo jų kažkaip labai gera darosi. Visos problemos nueina į antrą planą.