Durni, durni tie anglai, neišsilavinę pagal mus, bet kažkodėl už mus šimtą kartų geriau gyvena. O mes su savo aukštaisiais išsilavinimais ir matematikos žiniomis važiuojam jiems tualetų plauti ir kitų juodų darbų dirbti. Apie tai verta susimąstyti. Gal jie geriau gyvena, nes nekvaršino sau galvos su tom aukštosiom matematikom, o buvo užsiėmę kur kas svarbesniais dalykais.
Pagalvokim, kas nedirba darbo su skaičiais kiek reik tos matematikos? Pridėti, atimti, padauginti, padalinti ir mokėti procentus paskaičiuoti. Ir viskas, bent jau aš daugiau su matematika nesu susidūrusi po mokyklos baigimo. Gal jie mums ir atrodo kvailesni, bet pamėginkit su jais pakonkuruoti, pamėginkit to neišsilavinusio anglo vietą biure gauti.
QUOTE(Dvi @ 2013 01 30, 11:46)
Kur įstojo?
Studijuoja architektūrą VGTU, ten labiausiai ir norėjo.
QUOTE(Dvi @ 2013 01 29, 14:43)
Brasta, isleistuvem ruosiates? Kur bus? Ir kur zada stoti? Kiek siemet baigianciu mokykla? Hana, taviske berods irgi 12 klasej siemet?
Išleistuvėms dar ne. Kol kas tik šimtadieniui


Atsakiau kaip per apklausą

Dvi, o kur taviškė ruošiasi stoti?
eheij, Mergaitės
gyvenu su mintimi, kad reikia kažką keisti.
nes jausmas kad gyvenu kas antrą eilutę neapleidžia.
galbūt tai bus postūmis.
Darbe esu vertinama belenkaip ir tą jaučiu, suprantu ir nuo to malonu.
bet kodėl, grįžus namo, nėra nė vienos jėgos? nė gramo lengvumo, polėkio? juk norisi, kad po darbo gyvenimas irgi spindėtų?
Raami, gal gali pasiūlyt kokį Guru, kad pasuktų smegenis tinkama linkme?
1) Dycka, taip su šiluma apie tave skaitau. Žinai, labiausiai džiaugiuosi dėl dviejų dalykų: pirmiausia, dėl Tavo Vyresnėlio. Tu tiek dėl jo ir su Juo praėjai, kad tai, ką dabar turi - yra sebuklas. Antriausia, dėl to, kad judu su vyru esat kartu. Tu puikiai išgyventum čia, Lietuvoj. Bet jūs abu jau jėga.
2) Išsaugosi, Dvi. Puikiai žinai pati. Kartais pasistengt reikia, kartais - labiau norėt. Bet viską, ką norim, tą pasiekiam. Juk žinai... Kruopukas darželyje užsienio kalba pradėjo laisvai kalbėt po poros mėn. Dabar jau beveik laisvai kalba ivrit (jewish) kalba. Man tai yra fantastika.O kadangi ten pasimoko ir anglų kalbos, tai daug supranta ir angliškai. O namuose paprikolinu: kartais su ja klabu angliškai, kartais rusiškai, deja, ivrito nemoku: kalbėčiau ir ivritu...
Hanuli, aš Tavęs taip labai, taip labai pasiilgau... O Haniukas juk visad buvo ypatingas. ir ar Tau pačiai keista tai, kad off-road'as Haniukui įdomiau nei pažymėta melyna trąsa - Tau keista? eik, jau
man oi kiek daug reikia matematikos, ojioj. Bet Tu teisi: tai nėra ta matematika, kurios mokiausi. Nė iš tolo...
kaip dažnai aš pagalvoju: va istorija, geografija - va čia tai nauda... guli sau ant pievos vasaros naktį ir ateina į galvą geografijos mokytojos pamokos aidai... Klausai kokio politiko, o girdi savo autoritetingo istorijos Mokytojo balsą. O geometrija... o mokyklinė matematika... o fizika, dėl kurios išeikvojau tiek bereialingų nervų ląstelių...
et...
aš vis tik žaviuosi Janulka mūsų. Flesichka. Narajana...
domitės, diskutuojat...
svarbu tai.
labai.
o aš nuėjau paprasčiausiu keliu: kad neleisiu Kruopuko dar į mokyklą apsisprendžiau ne todėl, kad kažkokios labai ypatingos priežastys lėmė, o todėl, kad man bus daug sunkiau, kai prasidės mokykla. Kam skubint? ir pati save guodžiu: tai protingas sprendimas
gyvenu su mintimi, kad reikia kažką keisti.
nes jausmas kad gyvenu kas antrą eilutę neapleidžia.
galbūt tai bus postūmis.
Darbe esu vertinama belenkaip ir tą jaučiu, suprantu ir nuo to malonu.
bet kodėl, grįžus namo, nėra nė vienos jėgos? nė gramo lengvumo, polėkio? juk norisi, kad po darbo gyvenimas irgi spindėtų?
Raami, gal gali pasiūlyt kokį Guru, kad pasuktų smegenis tinkama linkme?
QUOTE(Dvi @ 2013 01 29, 16:43)
1) Dycka, taip su šiluma apie tave skaitau. Žinai, labiausiai džiaugiuosi dėl dviejų dalykų: pirmiausia, dėl Tavo Vyresnėlio. Tu tiek dėl jo ir su Juo praėjai, kad tai, ką dabar turi - yra sebuklas. Antriausia, dėl to, kad judu su vyru esat kartu. Tu puikiai išgyventum čia, Lietuvoj. Bet jūs abu jau jėga.
2) Išsaugosi, Dvi. Puikiai žinai pati. Kartais pasistengt reikia, kartais - labiau norėt. Bet viską, ką norim, tą pasiekiam. Juk žinai... Kruopukas darželyje užsienio kalba pradėjo laisvai kalbėt po poros mėn. Dabar jau beveik laisvai kalba ivrit (jewish) kalba. Man tai yra fantastika.O kadangi ten pasimoko ir anglų kalbos, tai daug supranta ir angliškai. O namuose paprikolinu: kartais su ja klabu angliškai, kartais rusiškai, deja, ivrito nemoku: kalbėčiau ir ivritu...
QUOTE(Hana @ 2013 01 30, 00:44)
prieš savaitėlę grįžom paslidinėję iš Austrijos. Gėris!
džiaugiuosi, kad šiemet pagaliau prabudo jo savisaugos jausmas, o gal į protelį pagaliau atėjo - jau supranta, kad stačiose vietose reikia pristabdyti, o ne lėkti galva žemyn. Bet vis tiek tėvo genai - labiausiai ir jį traukia ne mokytis technikos, o varyti nuo tramplinų arba per purų sniegą, kur nėra trasų
džiaugiuosi, kad šiemet pagaliau prabudo jo savisaugos jausmas, o gal į protelį pagaliau atėjo - jau supranta, kad stačiose vietose reikia pristabdyti, o ne lėkti galva žemyn. Bet vis tiek tėvo genai - labiausiai ir jį traukia ne mokytis technikos, o varyti nuo tramplinų arba per purų sniegą, kur nėra trasų

Hanuli, aš Tavęs taip labai, taip labai pasiilgau... O Haniukas juk visad buvo ypatingas. ir ar Tau pačiai keista tai, kad off-road'as Haniukui įdomiau nei pažymėta melyna trąsa - Tau keista? eik, jau

QUOTE(Narajana @ 2013 01 30, 17:24)
aš daugiau su matematika nesu susidūrusi po mokyklos baigimo.
man oi kiek daug reikia matematikos, ojioj. Bet Tu teisi: tai nėra ta matematika, kurios mokiausi. Nė iš tolo...
kaip dažnai aš pagalvoju: va istorija, geografija - va čia tai nauda... guli sau ant pievos vasaros naktį ir ateina į galvą geografijos mokytojos pamokos aidai... Klausai kokio politiko, o girdi savo autoritetingo istorijos Mokytojo balsą. O geometrija... o mokyklinė matematika... o fizika, dėl kurios išeikvojau tiek bereialingų nervų ląstelių...
et...
aš vis tik žaviuosi Janulka mūsų. Flesichka. Narajana...
domitės, diskutuojat...
svarbu tai.
labai.
o aš nuėjau paprasčiausiu keliu: kad neleisiu Kruopuko dar į mokyklą apsisprendžiau ne todėl, kad kažkokios labai ypatingos priežastys lėmė, o todėl, kad man bus daug sunkiau, kai prasidės mokykla. Kam skubint? ir pati save guodžiu: tai protingas sprendimas

Dycka, oooojjjj, as asmeniskai tikrai nesiimciau anglu vertinti
Neturiu tokios kompetencijos ir neturejau net tokios minties
Tiesiog prisiminiau straipsni, kuriame aliarma kelia patys anglai, pradedant viriausybeje sedinciomis tetomis ir dedemis ir baigiant ivairiais finansininkais (speju senesnes kartos).
Na, kas galetu pasakyti ko istikruju mums kiekvienam priereiks realiai givenyme? Tikriausiai niekas
Nes mes ir patys nelabai ziniome ka veiksime "uzauge"
Kitas reikalas kokia apimtimi ir kaip gyliai?
Tarkim, man, mano darbe labai praverte elementarus linijuniu sistemu veiksmai. Tiesiog pritaikius mokyklines zinias lyginant su savo kolega susitvarkydavau kur kas greiciau.
Kaip ir statybu eigoje labai daug ivairiu skaiciavimu atlikau pati (mokyklines geometrijos zinios), tokiu budu apsaugant seimos biudzeta nuo nenumatytu nuostoliu, perkant ivairias statybines medziagas.
O kai kam ... simta metu tos linijines sistemos, kaip ir geometrijos zinios
Ir tai nera joks ipatingu gebejimu ar ju nebuvimo vertinimo kriterijus, tiesiog daugeliu atveju palengvina ir supaprastina tam tikra veikla, kuria isanksto numatyti, sakyciau, ganetinai sudetinga.
Ir beabejo, ka daryti su gaunama informacija/ziniomis ir kaip ja naudotis? Kaip susieti viena su kitu ir i daugeli dalyku paziureti placiau. Kaip iprastoje formuleje ar desnyje pamatyti ne tik matematini veiksma, bet kur kas daugiau
( pamenu vaikysteje labai megom su teciu skaiciuoti kaip toli nuo musu randasi zaibo epicentras - o reikdavo visai nedaug - prisiminti fizika -, susieti garso ir sviesos greicius pamatuojant laiko skirtuma tarp siu reiskiniu. kiek to prireike gyvenime, tikriausiai anei kiek, bet buvo tiesiog smagus uzsiemimas).
Ta proga, kaip tik siandien visiskai atsitiktinai isijungus televizoriu pamaciau ir isgirdau patriarcha Aleksiju (beje, labai idomus ir mano galva nepaprastai ismintingas zmogus) kalbanti apie zmogaus gerio prigimti ir jo sklaida. Kas keisciauiai jis apie sios dalykus kalbejo antrojo termodinamikos desnio (mokykline fizika) fone perkeldamas ji i dvasinio pasaulio lygmens suvokima. Isgirdus tai, pamaniau pati sau, kaip mes, vis tik mokykloje labai siaurai pazystame pasauli (o gal cia tevu pareiga ismokinti mastyti placiau, skaityti tarp eiluciu, daugiau demesio skirti seseliui, o ne daiktui ir pan... pan... ). Ir jau uz jos ribu, ta pati siaura matyma perkeliame i kasdienybe
Tai tiek butu tos mano filosofijos si sekmadienini vakara
Turiningos darbo savaites


Tiesiog prisiminiau straipsni, kuriame aliarma kelia patys anglai, pradedant viriausybeje sedinciomis tetomis ir dedemis ir baigiant ivairiais finansininkais (speju senesnes kartos).
Na, kas galetu pasakyti ko istikruju mums kiekvienam priereiks realiai givenyme? Tikriausiai niekas


Kitas reikalas kokia apimtimi ir kaip gyliai?
Tarkim, man, mano darbe labai praverte elementarus linijuniu sistemu veiksmai. Tiesiog pritaikius mokyklines zinias lyginant su savo kolega susitvarkydavau kur kas greiciau.
Kaip ir statybu eigoje labai daug ivairiu skaiciavimu atlikau pati (mokyklines geometrijos zinios), tokiu budu apsaugant seimos biudzeta nuo nenumatytu nuostoliu, perkant ivairias statybines medziagas.
O kai kam ... simta metu tos linijines sistemos, kaip ir geometrijos zinios

Ir tai nera joks ipatingu gebejimu ar ju nebuvimo vertinimo kriterijus, tiesiog daugeliu atveju palengvina ir supaprastina tam tikra veikla, kuria isanksto numatyti, sakyciau, ganetinai sudetinga.
Ir beabejo, ka daryti su gaunama informacija/ziniomis ir kaip ja naudotis? Kaip susieti viena su kitu ir i daugeli dalyku paziureti placiau. Kaip iprastoje formuleje ar desnyje pamatyti ne tik matematini veiksma, bet kur kas daugiau

Ta proga, kaip tik siandien visiskai atsitiktinai isijungus televizoriu pamaciau ir isgirdau patriarcha Aleksiju (beje, labai idomus ir mano galva nepaprastai ismintingas zmogus) kalbanti apie zmogaus gerio prigimti ir jo sklaida. Kas keisciauiai jis apie sios dalykus kalbejo antrojo termodinamikos desnio (mokykline fizika) fone perkeldamas ji i dvasinio pasaulio lygmens suvokima. Isgirdus tai, pamaniau pati sau, kaip mes, vis tik mokykloje labai siaurai pazystame pasauli (o gal cia tevu pareiga ismokinti mastyti placiau, skaityti tarp eiluciu, daugiau demesio skirti seseliui, o ne daiktui ir pan... pan... ). Ir jau uz jos ribu, ta pati siaura matyma perkeliame i kasdienybe

Tai tiek butu tos mano filosofijos si sekmadienini vakara

Turiningos darbo savaites

QUOTE(Feeling @ 2013 02 02, 23:46)
2) Išsaugosi, Dvi. Puikiai žinai pati. Kartais pasistengt reikia, kartais - labiau norėt. Bet viską, ką norim, tą pasiekiam. Juk žinai... Kruopukas darželyje užsienio kalba pradėjo laisvai kalbėt po poros mėn. Dabar jau beveik laisvai kalba ivrit (jewish) kalba. Man tai yra fantastika.O kadangi ten pasimoko ir anglų kalbos, tai daug supranta ir angliškai. O namuose paprikolinu: kartais su ja klabu angliškai, kartais rusiškai, deja, ivrito nemoku: kalbėčiau ir ivritu...
Kalba tai labai gerai, tik svarbu, kad ji būtų vartojama, kitaip ją labai greit galima pamiršti. Aš vaikystėje buvau pramokusi estiškai, nes tėvų draugų vaikas kalbėjo tik estiškai ir reikėjo kažkaip susikalbėti. Tačiau vėliau jis išmoko lietuviškai ir poreikio nebeliko. Tad kalba pasimiršo. Tas pats atsitiko ir su kinų kalba. Nevartodama ją pamiršau, o dabar nežinau ką atiduočiau, kad mokėčiau jos tiek, kiek mokėjau prieš penkiolika metų. Jei nėra aplinkos kurioje ta kalba gali bendrauti, ji greit pasimiršta.
Labas rytas
Aha galiu pasiūlyti vieną labai efektingą būdą įsimylėti taip, kad užaugtų sparnai
Viskas turi savo kainą. Ir pripažinimą darbe. Turi atiduoti daugiau ir daugiau savęs.
Neturiu aš jokių guru, aš kuo nors susidomiu, pasiimu kas man patinka ir einu toliau viena.
Dabar kažkaip atsitiktinai susipažinau su vienu velsiečiu. Tai kaip ir į anglų temą
. Tiesiog stebiuosi jo paprastumu ir tame slypinčia išmintimi ir sugebejimu viską paversti juokais. Neprisimenu kada tiek gyvenime juokiausi.
Tie paprasti: "aš esu aš", "tu esi tu" ir viskas pasakyta nei blogas nei geras tiesiog esam. "Man visada ir visur gerai". Sakau negi neturi problemų? Sako "jos atsiranda, bet jos visada išsisprendžia gerai". Vat toks lengvas požiūris į gyvenimą, jokių ten dramatiškų būti ar nebūti. Tai irgi savotiška mokykla man. Tikriausiai paskutiniu metu buvau per rimta...
Išvada, kad kiekvienas sutiktas žmogus gali būti tavo mokytoju
. Tiesiog reikia labiau įsižiūrėti ir pamatyti

QUOTE(Feeling @ 2013 02 02, 23:46)
eheij, Mergaitės
gyvenu su mintimi, kad reikia kažką keisti.
nes jausmas kad gyvenu kas antrą eilutę neapleidžia.
galbūt tai bus postūmis.
Darbe esu vertinama belenkaip ir tą jaučiu, suprantu ir nuo to malonu.
bet kodėl, grįžus namo, nėra nė vienos jėgos? nė gramo lengvumo, polėkio? juk norisi, kad po darbo gyvenimas irgi spindėtų?
Raami, gal gali pasiūlyt kokį Guru, kad pasuktų smegenis tinkama linkme?
gyvenu su mintimi, kad reikia kažką keisti.
nes jausmas kad gyvenu kas antrą eilutę neapleidžia.
galbūt tai bus postūmis.
Darbe esu vertinama belenkaip ir tą jaučiu, suprantu ir nuo to malonu.
bet kodėl, grįžus namo, nėra nė vienos jėgos? nė gramo lengvumo, polėkio? juk norisi, kad po darbo gyvenimas irgi spindėtų?
Raami, gal gali pasiūlyt kokį Guru, kad pasuktų smegenis tinkama linkme?
Aha galiu pasiūlyti vieną labai efektingą būdą įsimylėti taip, kad užaugtų sparnai


Viskas turi savo kainą. Ir pripažinimą darbe. Turi atiduoti daugiau ir daugiau savęs.
Neturiu aš jokių guru, aš kuo nors susidomiu, pasiimu kas man patinka ir einu toliau viena.
Dabar kažkaip atsitiktinai susipažinau su vienu velsiečiu. Tai kaip ir į anglų temą

Tie paprasti: "aš esu aš", "tu esi tu" ir viskas pasakyta nei blogas nei geras tiesiog esam. "Man visada ir visur gerai". Sakau negi neturi problemų? Sako "jos atsiranda, bet jos visada išsisprendžia gerai". Vat toks lengvas požiūris į gyvenimą, jokių ten dramatiškų būti ar nebūti. Tai irgi savotiška mokykla man. Tikriausiai paskutiniu metu buvau per rimta...

Išvada, kad kiekvienas sutiktas žmogus gali būti tavo mokytoju


QUOTE(Feeling @ 2013 02 03, 00:46)
gyvenu su mintimi, kad reikia kažką keisti.
nes jausmas kad gyvenu kas antrą eilutę neapleidžia.
galbūt tai bus postūmis.
Darbe esu vertinama belenkaip ir tą jaučiu, suprantu ir nuo to malonu.
bet kodėl, grįžus namo, nėra nė vienos jėgos? nė gramo lengvumo, polėkio? juk norisi, kad po darbo gyvenimas irgi spindėtų?
Raami, gal gali pasiūlyt kokį Guru, kad pasuktų smegenis tinkama linkme?
nes jausmas kad gyvenu kas antrą eilutę neapleidžia.
galbūt tai bus postūmis.
Darbe esu vertinama belenkaip ir tą jaučiu, suprantu ir nuo to malonu.
bet kodėl, grįžus namo, nėra nė vienos jėgos? nė gramo lengvumo, polėkio? juk norisi, kad po darbo gyvenimas irgi spindėtų?
Raami, gal gali pasiūlyt kokį Guru, kad pasuktų smegenis tinkama linkme?
Nei vienas guru nieko nepasuks kol pati nenorėsi ką nors sukti. O dėl atsakymų į tavo klausimus... tu juk pati žinai atsakymą. Čia matyt kaip ir anoniminiams alkoholikams, taip ir darboholikams. Kol nepripažįsti, kad turi problemą ir esi pasiryžęs ją keisti, tol nieko kito nebus

Papildyta:
QUOTE(Hana @ 2013 01 31, 14:57)
Dvi, o kur taviškė ruošiasi stoti?
Blaškosi. Medicina...Biologija... Vieną pakvietimą iš UK universiteto turi, bet labai aukštai užkelta kartelė pažymiams, neaišku ar ištrauks.
Feeling, atsitraukus situacija aiškiau matosi. Gal atostogų ar savaitgaliui gali pabėgt nuo kasdienybės?
Miargai, o jums pagranduko nesinori? Šitie pagrandukai jau dideli
Kaip jaučiatės, kai vaikai jau iš tikrųjų dideli?
Kai vaikiai maži buvo, jaučiausi jauna mama, o dabar kažkaip
kitaip
Miargai, o jums pagranduko nesinori? Šitie pagrandukai jau dideli

Kaip jaučiatės, kai vaikai jau iš tikrųjų dideli?
Kai vaikiai maži buvo, jaučiausi jauna mama, o dabar kažkaip


QUOTE(*Jūra* @ 2013 02 04, 12:51)
Miargai, o jums pagranduko nesinori? Šitie pagrandukai jau dideli
Kaip jaučiatės, kai vaikai jau iš tikrųjų dideli?
Kai vaikiai maži buvo, jaučiausi jauna mama, o dabar kažkaip
kitaip 

Kaip jaučiatės, kai vaikai jau iš tikrųjų dideli?
Kai vaikiai maži buvo, jaučiausi jauna mama, o dabar kažkaip


Man tai tikrai nesinori


QUOTE(*Jūra* @ 2013 02 04, 12:51)
Miargai, o jums pagranduko nesinori? Šitie pagrandukai jau dideli
Kaip jaučiatės, kai vaikai jau iš tikrųjų dideli?
Kai vaikiai maži buvo, jaučiausi jauna mama, o dabar kažkaip
kitaip 

Kaip jaučiatės, kai vaikai jau iš tikrųjų dideli?
Kai vaikiai maži buvo, jaučiausi jauna mama, o dabar kažkaip


Tikrai nesinori, nes man dar ir šitas pakankamai mažas


