...atrodo, lyg tai būtų buvę vakar, o ne prieš metus... Ilgai laukus ir sulaukus tų 2 brūkšniukų buvau labai laiminga, patenkinta super
gimdymo data numatyta gegužės 16-ąją, bet, žinoma, čia gi tik 5% būna, kad pataiko lygiai nustatytą dieną gimdyt...Kažkaip visai nesitikiu papult į tuos penkis procentus 
, tuo labiau, kad likus 3 dienoms, apsilankau pas savo gydytoją, su kuria ruošiuosi gimdyti. O ji pasako, kad turbūt gerokai pernešiosiu, nes kaklelis nei kiek nesutrumpėjęs ir kietas..na ką-pernešiosiu,tai pernešiosiu..ir toliau nešioju.. 
kitą dieną išsilaikau paskutinį sesijos egzaminą...orai gražūs,šilta, aplink gamta sužydėjus-noris lėkt per laukus-tik kad tas pilvas šiek tiek trukdo (vis dėl to 21 kg priaugta) 
Išaušta gegužės 15-oji..nieko ypatingo nejaučiu, todėl su vyru ir anyta susiruošiam į kaimą, kapinių tvarkyt...aišku, jie tvarko-aš tik stebiu atsisėdus
Pavakary grįžtam į Vilnių, vyras pavargęs, nori miego, o man energija trykšta per kraštus.Sakau, kad namo dar nenoriu, o ir oras toks fainas....susiskambinam su draugais ir nuvarom į gamtą prie ežero...sutemsta..staiga pajuntu kažką šlapio tekant per kojas..negaliu patikėt, kad TAI jau vyksta su manim...NENORIU DAR...kažkokia baimė sukausto...skausmo jokio,tai gal dar ne?-pamanau....bet po truputį judam link namų..paskutinė fotosesija...
jau naktis-visada bijojau, kad gimdymas neprasidėtų naktį...važiuojam tamsiom ir tyliom Vilniaus gatvėm link Tyzenhauzų gatvės..Vyro prašau, kad važiuotų lėčiau..privažiavom.Nenoriu lipt.Mašinoj taip ramu,gera..Ta ligoninė jau taip nejaukiai naktį atrodo...Priimamajame nuo akušerės gaunu bart už tai, kad ne iškart atvažiavau nubėgus vandenims-bet po galais-iš kur man žinot,jei nieko neskaudėjo-juk gimdau pirmąsyk
2-a nakties mes jau gimdykloj NR.6. Tas skaičius man kažkaip nepatinka
..jokių skausmų..atrodo, kad poilsiaut atvažiavau, įsijungiam radiją, dainuojam-už sienos,gretimoj gimdykloj kraupus kitos gimdyvės šauksmas..brrrrrr.. 
toliau laukiam,jau miego norisi..staiga jaučiu-skausmas..vėliau dar..ir dar..po to jau jau didelis skausmas..Švinta..6 ryto...Atvažiuoja mano gydytoja..jau ramiau....praeina dar valanda...Skausmas surakina ne tik visą kūną, bet ir sielą... jaučiu,kaip iš skausmo persikreipia veidas ir iškreipia lūpas.vyras sako,kad mano veidas mėlynos spalvos.Tačiau tarpdury pasirodo angelas sargas-anesteziologė su epidūriniu..valio.vėl gyvenu 
jau 9 val..kaklelis vos 2-3 cm..užsisipyręs nors tuką-prašau, maldauju,greičiau-noriu miego.. vaistų ateina suleist kas valandą..ir taip iki 13.30 val. Pagaliau-išgirstu bent vieną gerą naujieną-10 cm.Paguldo ant stalo,vyras visąlaik šalia..matau, kaip už lango skaisčiai šviečia saulutė ir-atsipalaiduoju
laikas bėga taip ilgai-kažkodėl vėl retėja sąrėmiai, visiškai nejaučiu, kada turiu stumti.. galvoje tik viena mintis-kaip aš atrodau
(čia ir visa bėda-kai kūnas pripumpuotas nuskausminamų ir protas neužvaldytas skausmo,todėl tokios mintys ir lenda.. )..paprašau vyro,kad jis išeitų už durų-nenoriu,kad mane tokią matytų 
Jau praėjo pusvalandis,o gal ir valanda..uždeda deguonies kaukę..gydytoją visai išvedu iš kantrybės.ji sako kad guliu kaip pliaže ir nieko nesistengiu 
...paima žirkles...kerpa-nieko nejaučiu..Staiga lauke sutemsta kaip naktį-pasigirsta griaustinis....ir....pajaučiu.kaip iš manęs kažkas iššoka.... gydytoja ir akušerė juokiasi ir sveikina ...Sūnus... Gimė su pirmu pavasario Dunduliu... Vyras fotografuoja patenkintas-pasirodo,jis niekur net nebuvo išėjęs-visąlaik buvo šalia...Jaučiuosi laiminga...vėl pasirodo saulutė......
Dabar, praėjus lygiai metams, žiūriu į tave, mano mielas sūnau, ir ašaros rieda iš laimės, kad turiu Tave....todėl labai noriu paskirti tau šias eiles:
Gegužyje baltai žydėjo sodai,
Kai Tu mažu pumpurėliu gimei
Tada tik valgei daug, miegojai ir juokeis..
Dabar Tu augi...Tad žydėk ir skleiskis,
Ir Ąžuolu galingu sulapok...
Auk didelis ir sveikas vaikas
Laimingas būk..Gerumą,šilumą ir meilę skleisk..
Močiutei, mamai, tėčiui-vien džiaugsmą dovanok..
