QUOTE(Justesea @ 2013 01 07, 18:35)
Lieduke, pritariu Tyliai_SV, pirmiausia reikia klausyti savo širdies balso, o ne baimių ar kitų nuomonių. Jei įdomi kitų patirtis, tai aš miegu su abiems savo vaikeliais. Gimus sūneliui turėjau visokių baimių, bet parsivežus namo supratau, kad man daug baisiau palikti jį vieną tokį mažą lovelėje. Be to, norint maitinti pačiai, labai svarbus kuo dažnesnis kontaktas su mama, ypač naktį. O kai maitinimas įsivažiuoja, tai miegant su vaiku, miegi ir tu, o išsimiegojusi mama yra laiminga mama, kokios ir reikia vaikui Dėl pripratimo mažiausiai sukčiau galvą. Vaikas gali prie čiulputko priprast, bet ne prie mamos artumo. Jis mažam kūdikiui būtinas kaip maistas, todėl iš esmės negali būti blogai. Kai nestumi vaiko nuo savęs, atėjus laikui jis pats pamažu tampa savarankiškas ir pats nusprendžia, kad jau nori turėti savo lovą. O migdomi atskirai vaikai neretai naktimis vis ateina pas tėvelius, net jau gana didelio būdami, nes tiesiog jaučia artumo trūkumą.
Bet, kaip ir sakiau, tai tik mano patirtis ir nuomonė, o kas geriausia tavo vaikui - žinai tik tu
P.S. jei reikės kokių patarimų dėl žindymo - rašyk
Bet, kaip ir sakiau, tai tik mano patirtis ir nuomonė, o kas geriausia tavo vaikui - žinai tik tu
P.S. jei reikės kokių patarimų dėl žindymo - rašyk
Labai ačiū už šį komentarą Padėjo apsispresti, kad bent mėnesiuka migdysiu su savim. Dar tik trečia diena namuose su savo mažiuke ir pastebėjau kad lovytėje atskirai visai nenori miegoti. Pirmą dieną kai parsivežėm dar miegojo, o vakar jau visai ne. Vos pakėlus nuo savo lovos sunerimdavo ir jau nebeužmigdavo, kol vėl nepažindydavau ir palikdavau šalia saves miegoti. Kokius pora kartu pavyko kažkaip miegančią ikelti i lovele, bet ji matyt pajunta, kad viena miega ir labai naramiai tada miega, greit prabunda. Tai šiandien net nebandžiau kelti i lovyte...
Matyt spėjo priprasti miegoti kartu per tas pora dienu gimdymo namuose kol buvom